Perskaičius kai kurių Seimo narių dėliojamus argumentus, susidaro įspūdis, jog daliai tautos išrinktųjų, prieš prileidžiant juos prie valstybės vairo, nepakenktų elementariausių ekonomikos žinių pamokėlės. Pavyzdžiui, viename iš neseniai Seime įregistruotų įstatymo projektų aiškinamajame rašte galima aptikti štai tokį sakinį:


 


„Manoma, jog pensijų fondui veikti pelningai nepakanka motyvacijos. Pensijų kaupimo bendrovių nustatyti mokesčių dydžiai yra panašūs, todėl realios konkurencijos dėl asmenų, pasirašiusių pensijų kaupimo sutartis, tarp pensijų kaupimo bendrovių nėra.“


 


Kitaip tariant, skirtingų bendrovių paslaugų kainos vienodumas aiškinamas kaip konkurencijos tarp šių bendrovių nebuvimo požymis. Atrodo, kad tokio aiškinimo autoriui nesvarbu, kad teoriniu požiūriu kainos vienodumas yra idealios konkurencijos požymis (net jeigu ideali konkurencija ir tėra teorinė sąvoka, žyminti realiai neįmanomą, bet ypač sunkiai susidarančią dalykų padėtį).


 


Jei ši padėtis nerodo konkurencijos tarp bendrovių buvimo, vienintelis likęs galimas kainų vienodumo paaiškinimas – kartelinis susitarimas.

Rodyk draugams