Jei Lietuvių tautoje vyrauja nuostata, kad lietuvis yra
gudrus asmuo ir bet kokioje situacijoje ras kaip išpešti sau naudos,
pavyzdžiui, visada ras būdą kaip apeiti jam nepriimtiną įstatymą, tai kuriant
įstatymus, visas lietuvio išradingumas staiga išnyksta.

Lietuvoje dažnai įstatymai būna paprasčiausia kitur taikomų
reguliavimų kopija, ES direktyvų pažodinis nurašymas ar paprasčiausio ir
lengviausiai įgyvendinamo, bet nebūtinai efektyviausio reguliavimo taikymas.
Pakankamai retai siūlomi įstatymai būna novatoriški ir pasiūlantys netradicinį
požiūrį į reglamentuojamą dalyką (čia neturimi omeny kvaili, absurdiški ir
visiškai netikslingi įstatymų siūlymai, kurių, deja, pasitaiko Lietuvoje).

Šiuo atveju lietuvišką išradingumą turbūt užgožia lietuvių
kuklumas, konformizmas ar nepasitikėjimas savo jėgomis. Tačiau jei valdžia,
pavyzdžiui, siekia, kad Lietuvos ūkio esmine konkurencingumo varomąja jėga
taptų inovacijos, ar nebūtų verta valdžiai parodyti savo piliečiams ir visam
likusiam pasauliui pavyzdį ir nors kartais savo pačios veikloje ieškoti
inovatyvių sprendimų?

Rodyk draugams