Šios savaitės Economist straipsnyje „Balsuok už mane, neišmaneli“(Vote for me dimwit) , cituojamas ekonomikos profesorius Bryan Caplan, kuris
teigia, kad neinformuoti rinkėjai balsuoja ne atsitiktinai, o pagal tam tikrus
asmeninius nusistatymus (bias). O paradoksas
tame, kad rinkėjai dažniausiai pasirenka balsuoti už jų padėtį pabloginsiančias
priemones.

 Caplan išskiria keturis nusistatymus:

 - nusistatymas prieš rinką (žmonės nesupranta, kad asmeninė
veikla turi teigiamų pasekmių viešosios gerybėms);

- nusistatymas prieš užsieniečius (žmonės nepakankamai
įvertina teigiamas bendradarbiavimo su užsieniečiais pasekmes);

- nusistatymas už darbą (žmonės nesupranta, kad gerovę kuria
ne darbo vietos, o produktyvumas);

- polinkis į pesimizmą (vertindami ekonominę būklę žmonės
linkę manyti, kad situacija yra blogesnė, nei ji iš tikro yra).



Šias pastabas traktuojant ne kaip moralizavimą, o kaip
analizę, visi šie pastebėjimai daugiau ar mažiau yra pritaikomi ir lietuviams.
Tai iš dalies ir paaiškina, kodėl tie žmonės, kurie iš esmės trokštai
materialinės gerovės, renkasi sprendimus, kurie negali netrukdyti tokios
gerovės kūrimui.

Rodyk draugams