BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Remigijus Šimašius: Parduotuvės – kaip pasų poskyriai?..

„Delfi“ skaitau: „Trišalėje taryboje susitikę prekybininkų, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai sutarė, kad prekybos centrai turėtų nedirbti per tris valstybės šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Profsąjungos sako norinčios daugiau – kad centrai nedirbtų ir per Kalėdas, Naujuosius ir Velykas.“

 

Kai skaitau apie eilinį kartą išlindusią iniciatyvą neleisti dirbti kada susitariama (per šventes, savaitgalius, vėlai), kyla klausimas – iš kur gi tas polėkis ir žinojimas, kaip viskas turi būti. Juk jei jau kas nors tariasi žinąs kada ir ką turi daryti arba nedaryti žmogus, užsiimantis savo reikalais, jokių ribų totalitariniam jo valdymui nebelieka. Darosi neramu, kad ateis laikas kai perskaitysiu naujieną, jog susirinkę mano kaimynai, mano darbdaviai ir vaikų mokytojai irgi kur susirinkę nuspręstų, kad dirbu per mažai, todėl per mažai prisidedu prie visuomenės gerovės kūrimo, nepagrįstai tinginiauju. 

 

Nors prieš tai dar turėtų būti daugybė draudimų: dirbti ne tomis dienomis, dirbti ne tomis valandomis, dirbti ne toje vietoje, dirbti nepakankamai pailsėjus, dirbti nepakankamai pabendravus su savo šeima…

 

Kaipgi mūsų uolieji svetimų reikalų tvarkytojai nepastebi, kad taip jie tik deda dar vieną akmenį į tą grindinį, kuris nors ir gerais norais grindžiamas, tačiau veda į pragarą?

 

O prekybos centre, beje, vieną kartą yra tekę būti Kalėdų dieną. Įspūdį paliko. Didžiuliame keliasdešimt kasų turinčiame centre veikė tik viena, nors dar prieš dieną – visos, o šalia dar ir po pagalbininką stovėjo, padedantį į maišelius prekes susidėti, kad viskas greičiau vyktų.

 

Vargu ar Seimo nariai, registruojantys draudimą dirbti per šventes (o norėtų juk per visus savaitgalius, ir apie tai ne kartą yra pasakę) rūpinasi darbuotojais. Ne – jie rūpinasi verslininkais! Ne kartą teko girdėti, kad šiandien didieji prekybininkai trukdo smulkiesiems, o va jei uždraustume didiesiems dirbti sekmadieniais, tai smulkieji ir atrastų savo nišą.

 

Kažkaip nesinori, kad visos parduotuvės būtų kaip valdiškos įstaigos, tarkime, kokie pasų poskyriai, ir dirbtų tik tada, kai visi kiti irgi dirba…

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Kada politikai tampa žvaigždėmis ir atvirkščiai

Štai visus žemynus (net ir Antarktidą) sudrebino Alo
Goro Live Earth koncertai.
Sumodeliuoti pagal Live Aid jie
skirti mobilizuoti mases konkrečiam veiksmui ir palengvinti klimato kaitos
alarmistams reguliuoti mūsų visų gyvenimą ir iš esmės yra politinio poveikio
priemonės.

Nesvarbu, ar kas nors koncerto klausėsi tik dėl muzikos (nes
surinktos praktiškai visos pasaulinės žvaigždės), ar koncertavo tik dėl
populiarumo ar ir dėl baimės, kad atsisakymu atveju pasmerks klimato kaitos
inkvizicija. Dabar visi, kas netingės, galės teigti, kad pasiektas pasaulinis konsensusas.

Juk iš tiesų, kam gilintis į šio reiškinio priežastis ir
pasekmes? Susirūpinę, ar kova su klimato kaita nekainuos daugiau nei jos
tariama nauda? Linkin Park sako, kad
įgyvendinti Alo Goro planą nekainuos nieko. Manote, kad pasaulyje yra labiau
spręstinų problemų nei tai, kad 2100-aisiais jūros lygis pakils apie 30 cm? Pasirodo,
Red Hot Chilli Peppers, žino, kad klimato kaita yra didžiausia žmonijos
problema. 


Kuo toliau, tuo labiau, aktoriai, dainininkai reiškiasi
viešojoje erdvėje, lyg sėkminga vaidyba turėtų ką nors bendro su JAV užsienio
politika (pvz., Sean Pen), o
dainavimas – su minimalios algos poveikiu ekonomikai (pvz., Pink – Dear Mr. President). Aš jokiu
būdu neteigiu, kad įžymybės negali pasisakyti jiems rūpimais klausimais – tai
kiekvieno piliečio teisė. Taip pat nesakau (kaip kai kurie konservatyvūs JAV komentatoriai),
kad įžymybių pasisakymai yra nesąžiningi, nes žvaigždės turi žymiai daugiau
priemonių paskleisti savo mintis – negalima diskriminuoti įžymybių žodžio
laisvės vien dėl to, kad šie žmonės yra įžymūs.

Tačiau, kuomet žvaigždės pradeda lįsti į politiką ir bandyti
įtakoti mūsų gyvenimus, tuomet juos galima vertinti kritiškai ir priekabiai.
Perfrazuojant Black Eyed Peas, klausimą
„Ar pats klausai savo pamokslų?“ (Can you
practice what you preach?)
galima taikyti šioms žvaigždėms-politikams. Gi
iš tikrųjų nesunku, užsidėjus hipokritiškumo kaukę, lipti ant moralinio pjedestalo
ir raginti visus mažinti CO2 emisijas, kuomet tavo vila sunaudoja
tiek pat energijos nei koks Afrikos kaimas. Ar atskridus privačiu lėktuvu,
raginti šalis prisijungti prie emisijų kontrolės sistemos, kuri pakeltų
skrydžių kainas ir padarytų juos mažiau prieinamus paprastiems mirtingiesiems.

Komentatoriai Lietuvoje pastebi, kad aplinkosauga tapo
madinga. Jau seniai nebe. Dabar aplinkosauga, o konkrečiai Klimato kaitos
prevencija, tapo ideologija, su visais jai būdingais bruožais.

P.S. Jei kas matėte kontraversišką komediją suaugusiems Team America World Police, tai, manau,
sutiksite, kad ten puikiai parodijuojamas Holivudo veikėjų kišimasis ten, kur
nereikia, ir to pasekmės.

Rodyk draugams