Valstybė, ir toliau gindama mus nuo viso pasaulio
blogybių, žengė dar vieną žingsnį. Šį kartą
televizijos žiūrovas bus saugomas nuo
per didelio reklamos kiekio. Kitaip tariant, dabar būsime  „apsaugoti“ net ne nuo taip vadinamų
„žalingų“ vaizdų, pvz., keiksmažodžių ar nuogybių, o nuo esminės komercinės
žiniasklaidos veiklos ir pagrindinio komercinių televizijų pajamų šaltinio.

Jei filmas trunka nuo
90 iki 109 min., jame galima rodyti du reklaminius intarpus. Filmuose, kurie trunka
nuo 110 iki 135 min., galės būti trys, 136–180 min. filmuose – keturi, o
181–225 min. filmuose – penki reklaminiai intarpai.

Kam reikalingas šis Radijo ir televizijos komisijos (RTK)
kišimasis į tokią privačią erdvę kaip TV žiūrėjimas yra visiškai nesuprantama.
Dėl to, kad gaunama gyventojų nusiskundimų? Besiskundžiančiųjų bus visada ir
viskuo. Turbūt sutiksite, kad kas jau kas, bet dėl to, kad spoksant į
televizorių kažkam kažkas nepatinka valstybei kištis yra mažų mažiausiai
nesolidu.

Renkantis, kurį TV kanalą žiūrėti, mes turime absoliučią
pasirinkimo laisvę, žymiai didesnę nei kituose ekonominiuose sprendimuose
(taip, net TV kanalo pasirinkimas yra ekonominis sprendimas, nes mes naudojame
savo ribotą resursą – laiką), todėl jei mūsų netenkina esamas produktas (vaizdas
ekrane) pultelio pagalba galime pasirinkti kitą. Nurodinėti, kiek ir kada
rodyti reklamą, tolygu aiškinti kepėjams, kiek į bandeles dėti razinų.

Galiausiai, jei yra alergiškų reklamai, jie gali TV iš vis
nežiūrėti (nes be reklamos komercinės televizijos ko gero neegzistuotų) arba
rinktis mokamus kabelinės TV kanalus.

Rodyk draugams