Klimato kaitos alarmistai šią nors ir karštą vasarą turėjo
pasijusti nejaukiai. Netyčia paaiškėjo, kad ne 1998-ieji, ir net ne 2006-ieji,
o 1934-ieji
buvo karščiausi metai JAV istorijoje
. Nors NASA dar visai neseniai plačiai
publikavo šiuos duomenis, vieno “blogerio” pastabos privertė NASA peržiūrėti
duomenis ir juos pakeisti.

Šis atvejis puikiai iliustruoja keletą aktualių dalykų klimato kaitos
diskusijose. Pirma, priešingai nei teigia klimato kaitos alarmistai
“viskas nėra aišku”, o pastovus mokslo kvestionavimas naudingas ir
būtinas tiesai pasiekti. Jei specialistai suklydo skaičiuodami praeities
temperatūras, visiškai natūralu kvestionuoti kompiuterinių modelių pateikiamais
ateities temperatūrų prognozes.

Antra, jei išsilavinęs “blogeris” pastebėjo klaidą tokios prestižinės
institucijos kaip NASA darbe, visiškai tikėtina, kad panašių klaidų, netikslumų
ir kitų neatitikimų yra ir kitų šioje srityje dirbančių organizacijų darbuose.
Be to, pasirodo, nereikia būti “pripažintu specialistu”, kad galėtum
suprasti kai kuriuos su šiuo mokslu susijusius dalykus. Mokslo pagrindas yra
tiesa, o ne tai, kas ją pasako. Deja pastaruoju metu išryškėjo keletą
“nemokslinių” tendencijų: (1) teigiama, kad supratime apie klimato kaitą
egzistuoja konsensusas (kurio iš tikro nėra), ir (2) šis tariamas konsensusas
pateikiamas kaip mokslinio fakto įrodymas (nors konsensusas apskritai negali
būti fakto įrodymu).

Trečia, klaidos, netikslumai ir pan. yra natūralus ir savaime suprantamas
mokslinio proceso elementas. Tačiau problema yra tai, kad klimato kaitos
alarmistai siekia traktuoti dabartinius mokslinius darbus (tiesa, tik tuos,
patvirtinančius jų idėjas) kone kaip šventąjį raštą, o, išdrįsę juos kritikuoti
prilyginami naftos kompanijų finansuojamiems holokausto neigėjams.

Ketvirta, žiniasklaida plačiai publikavo šiuos duomenis, kad paskutinis
dešimtmetis yra karščiausias istorijoje ir pan., tačiau rimtai abejoju, kiek iš
šių žiniasklaidos priemonių išspausdins bent kažką panašaus “Pamenate tą
mūsų straipsnį apie  beprecedentinius karščius? Na, ne tokie jie jau ir
beprecedentiniai”. Net labiau tikėtina, kad daugelis leidinių šią žinią
visiškai ignoruos - straipsniai apie katastrofas visada populiaresni nei
straipsniai apie nuobodžią realybę.

Rodyk draugams