Valdžia valstybę valdo remdamasi legalumu ir legitimumu.
Nors demokratinėms valstybėms legalumo problema neiškyla, tačiau kiekviena
valstybės įstatymai susiduria su legitimumo aspektu, t.y. įstatymų vykdymas
turi būti užtikrintas ne vien prievartos priemonėmis, tačiau ir pats įstatymas
negali turi atrodyti legitimus, pagrįstas. Niekas labiau neskatina teisinio
nihilizmo ir minties, kad kai kurių įstatymu reikia laikytis, o kai kuriuos
galima ignoruoti, kaip „kvailų“ įstatymų leidyba.


Visų pirma „kvaili“ įstatymai nepasiekia to, ko norėjo
pasiekti jų rengėjai, nes iš esmės dauguma piliečių tokių įstatymų ir taip nesilaiko
(arba subtiliai apeina), tad įstatymas de
facto
yra neveikiantis. Tačiau kuomet žmonės, kurie šiaip yra įstatymų
besilaikantys piliečiai, yra tiesiog priverčiami apeiti „kvailą“ įstatymą, jie
praranda turėtą nuostatą, kad įstatymų reikia laikytis. Tad kuo daugiau
piliečių susiduria su įstatymų „kvailumu“, tuo labiau yra skatinamas selektyvus
įstatymų laikymasis.

Natūraliai valstybė turėtų vengti „kvailų“ įstatymų, nes
taip ji mažina savo pačios legitimumą. Be abejo, kurioziškų įstatymų kartais gali
pasitaikyti, ypač, jei bandoma reglamentuoti kokią nors labai specifinę sritį, apie
kurią politikai turi mažai supratimo (nors tuomet kyla klausimas, kam iš viso ten
reikėjo kištis). Tačiau tokie „kvaili“ įstatymai turi santykinai mažais žalos,
nes vien jau savo esme jie aktualūs tik labai mažai visuomenės grupei. 

Tačiau kuomet valstybė vienu absurdišku žingsniu – draudimu pardavinėti
alkoholį Rugsėjo 1-ąją – didelę visuomenės dalį priverčia ieškoti, kaip tokį
įstatymą apeiti, ji ugdo naują įstatymus selektyviai priimančią visuomenės dalį.
Daugeliui abiturientų rugsėjo pirmoji įstrigs ne kaip Mokslo ir žinių diena, o
kaip diena, kada jie susidūrė su absurdišku draudimu ir, be abejo, rado būdą jo išvengti. Būtent tą dieną, dalis jaunų ir nesugadintų valstybės piliečių pirmą
kartą savo kailiu patirs, kad kai kurių įstatymų tiesiog neįmanoma laikytis. Ir pabandyk po to rimtu veidu iš
televizoriaus jiems aiškinti apie teisinę valstybę.

Apmaudu, kad pirmoji pilnametystės sulaukusi nepriklausomos
Lietuvos karta (turint galvoje, kad didžioji dalis dabartinių dvyliktokų gimė 1988-1989
metais), dėl politikų noro pasigerinti reitingus, Mokslo ir žinių dieną bus
priversta pritaikyti savo žinias būtent valstybės įstatymo apėjimui, o ne
konstruktyviai veiklai.

Rodyk draugams