Šiandien hidroenergetikų ir vėjo energetikų išplatintas
prašymas
didinti jų gaminamos energijos supirkimo kainas, kaip, beje ir
panašaus pobūdžio prašymas iš biodegalų gamintojų, yra diskutuotinas keletu
aspektų.

 Pirma, priešingai nei teigiama, atsinaujinančios ir
ekonomiškai nepasiteisinančios energijos rėmimas didina energijos kainą.
Mechanizmas labai paprastas: energijos tiekimo įmonės superka elektros energiją
iš įvairių gamintojų ir po to tiekia vartotojams. Kadangi pagal valstybės
numatytą tvarką elektros energiją iš gamintojų naudojančių atsinaujinančius
šaltinius energija superkama už nustatytą kainą (kuri yra aukštesnė, nei kitų
gamintojų kaina), tai be abejo didina vartotojams tiekiamos energijos
savikainą. Esminė problema yra ne tai, kad ši energija yra brangesnė, nes pvz.,
vartojimo piko metu energijos kompanijos už energiją ir taip moka brangiai) bet
dėl to, kad ją privalu supirkti už fiksuotą kaina, net tada, kada šios
brangesnės energijos nereikėtų. Lietuvoje įstatymais tai priskiriama prie
viešuosius interesus
atitinkančių interesų energijos sektoriuje
.

Antra, toks įsikišimas į rinką veikia kitus ekonomikos
veikėjus: pvz., dėl biodegalų skatinimo brangsta maistas, dėl biokuro – mediena
ir pan. Argumentai apie tai, kad AEŠ ilgainiui atpigs yra teisingi tik iš
dalies (o biodegalų atveju jau tampa akivaizdu, kad tai priklauso ir nuo
žaliavos kainų svyravimo). Galiausiai, technologinis progresas be abejo
sumažins tokios energijos gamybos kainas. Būtent todėl reikėtų palaukti, kol
atsiras ekonomiškai pasiteisinančios technologijos (pvz., antros kartos
biodegalai), o ne remti dabartines ekonomiškai nepasiteisinančias AEŠ.

Tai, kad hidroenergijos plėtrą stabdo aplinkosauginiai
reikalavimai irgi yra tiesa. Tačiau šitoje vietoje vėlgi reikėtų įsitikinti
tokių projektų ekonominiu pagrįstumu. Jei nepagrįsti (jei jie iš tikro
nepagrįsti) aplinkosauginiai reikalavimai iš tikro stabdo hidroelektrinės kuri
galėtų tiekti energiją rinkos kainomis, statybą, tokie aplinkosauginiai
įstatymai yra kritikuotini. Tačiau jei ši elektrinės buvimas būtų sąlygotas tik
išskirtinų AEŠ energijai suteikto statuso ir nustatytų energijos supirkimo
kainų, tuomet aplinkosauginiai suvaržymai yra pagrįsti. Kitu atveju netruksime
prieiti kuriozų, kuomet, pvz., valstybė viena ranka deklaruos saugojanti gamtos
natūralumą, o kita - ten skatins ūkinę veiklą.

Rodyk draugams