BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Remigijus Šimašius: Kodėl Europa lyderiauja reguliavimo varžybose ir kur tai nuves?

The Economist (rugsėjo  29 d. numeryje) taikliai pastebi, kad su paskutiniu Pirmosios instancijos teismo sprendimu Microsoft byloje ES įsitvirtina kaip reguliavimų lyderė pasaulyje. Lyderė ta prasme, kad kuo toliau, tuo labiau visi priversti taikstytis su tuo, kokius standartus nustatė ES. Ne tik konkurencijos teisės byla dėl kurios inovacijos turės būti išeksponuotos visiems su teise jomis laisvai pasinaudoti (prie jų prisitaikyti) be užmokesčio, bet ir REACH direktyva bei daugybė kitų priemonių yra tokio lyderiavimo ženklai.

 

Nežinia, ar šis lyderiavimas yra šalutinis uolaus ir augančio masto reguliavimo efektas, ar sąmoningas planas, tačiau reikalas rimtas. Norint parduoti savo produktus Europoje ir kartu išlaikyti masto ekonomiją (arba apskritai parduoti savo produktus kaip Microsoft atveju) visiems tenka prisitaikyti prie Europinio reguliavimo. Prisiderinimas dažnai brangus. Bet jau sudėjus fiksuotas sąnaudas kitur neretai net nebeapsimoka pardavinėti produktų, neatitinkančių šių standartų, arba atitinkančius kitus standartus. Štai čia ES biurokratai įgauna sąjungininką – stambųjį verslą. Logika paprasta: jei ne ES šalyje gaminama prekė, kurios didelė dalis eksportuojama į ES, gamintojas dėl masto ekonomijos pereina prie ES standarto. Tačiau kitas, mažesnis tos ne ES šalies gamintojas prie naujo standarto nepereina. Štai jums ir interesų konfliktas, politikų ir žiniasklaidos pasitelkimas rodant, kad reikia rūpintis vartotojai, daryti kaip „civilizuotame pasaulyje“ ir pan. Rezultatas – didysis verslas dėl reguliavimo pralaimi, bet bent iš dalies (o kartais gal netgi dar daugiau) atsilošia stumdamas tuos pačius reguliavimus naujose šalyse.



De facto kitų, mažesnių šalių verslininkai ar reguliatoriai dažnai net neturi (arba nenori turėti) kitos alternatyvios išeities, kaip kad perimti ES standartus. Neatsitiktinai turtingų Europos šalių (Švedijos, Norvegijos, Šveicarijos) diskusijose dėl stojimo į ES buvo pabrėžiama, kad ES reguliavimas mums įtaką daro bet kokiu atveju, o būdami ES nariais bus bent jau galimybė sėdėti prie to stalo, kuri priimamas sprendimas. Kai kuriais atvejais tai aktualu ne tik mažoms šalims, bet ir JAV bei kitoms didelėms ekonomikoms. Veikia ir sniego gniūžtės arba masto ekonomijos efektas: kuo didesnę įtaką jau padarė ES reguliavimas, tuo didesnę įtaką jis darys ir ateityje.

ES ir joje veikiančioms įmonėms tai tarsi ir gerai: čia pirmiausiai prisitaikoma, tai padaroma lengviausiai, o kiti galiausiai priversti padaryti tą patį. Žodžiu, laimės mūsų, o ne kitų nustatyti standartai. Tačiau paveikslas iš tiesų ne toks paprastas. Štai keletas klausimų. Ar visgi ne per didelė prabanga ES įsikūrusioms įmonėms yra ta, kad jie tai jau tikrai labiausiai priversti prisiderinti prie griežtų ir ne visada sveiką protą atitinkančių reguliavimų. Ar tai labiausiai neproporcingai nepaveikia smulkaus verslo ir neskatina koncentracijos dėl dirbtinių, nenatūralių dalykų (prisitaikymo prie reguliavimų sąnaudų? Galiausiai ar ilgai ES bus patraukli su tokiu reguliavimo čempionavimu? Pasaulio lydere Europa tapo juk ne dėl reguliavimo plėtimo, o dėl nuosavybės teisių gynimo.

 Besidžiaugiant tuo, kad kiti priversti sekti ES reguliavimo madomis ar ne teks vis labiau liūdėti, kad ši našta vis labiau užgožia pačius Europiečius ir sugraužia jų pačių gerovę?

 

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: “Windows EC”

Apie Europos Komisijos (EK) ir Microsoft ginčą prirašyta
daug ir įdomiai, tačiau vis dėlto norėčiau išskirti keletą aspektų.



Windows Media Player (WMP), kaip ir dauguma konkuruojančių
programų yra nemokamos. Microsoft tariama monopolinė padėtis piniginės žalos
vartotojams nedaro. Net ir teorinis monopolijos ir tobulosios konkurencijos
palyginimas, parodantis, kad monopolinės kainos yra didesnės, čia netinka, nes
prekes tiekiamos nuline kaina.

 Vartotojų pasirinkimas taip pat nėra apribojamas. Įsidiegti
kitą nei WMP programą užtrunka kelias minutes ir nieko nekainuoja. Jei daugumai
vartotojų nerūpi, kokia programa jie naudojasi, tai tik patvirtina šio klausimo
trivialumą. Jei dauguma vartotojų nemoka įdiegti kitos programos, tai patiekus
Windows be WMP, tokie vartotojai iš esmės gautų produktą su mažiau galimybių. Kai
rinkai buvo pasiūlytas „Windows XP N“ (be WMP) jo užsakyta buvo 1.787
vnt. palyginti su maždaug 35.000.000 „Windows XP
“ per tą patį laikotarpį.
Eilinį kartą, vartotojai pinigais nubalsavo objektyviau nei vartotojus
„ginantys“ politikai.

Reikalavimas atskleisti programinį kodą tam, kad konkurentai
(taip konkurentai) turėtų lygesnes /
geresnes sąlygas konkuruoti su Microsoft yra simptomatiška „konkurencija vien
dėl konkurencijos“ požiūrio išdava. Microsoft dominavimas kenkia ne vartotojams,
o Microsoft konkurentams, o paskutinis Europos sprendimas naudingas iš esmės konkurentams.
Kaip taikliai pastebi „Economist“ES bando reguliuoti konkurenciją tarp Microsoft ir konkurentų, kurių absoliuti
dauguma yra JAV kompanijos.

Na, gerai. Įsivaizduokime situaciją po kelių metų: Microsoft
atskleidžia dalį programinio kodo ir konkurentai sukuria Media Player
programas, kurios veikia taip pat gerai, kaip ir WMP. Nauda konkrečiam vartotojui?
Dar viena ikona mano darbastalyje (desktop’e),
šalia jau turimų HP QuickPlay, Quicktime, DivX, VLC, Core ir Winamp arba daug WMP “klonų”.

Galiausiai, jei ši byla tėra precedentas kitoms panašaus
pobūdžio intervencijoms, siekiant palengvinti Microsoft konkurentų gyvenimą,
tuomet manipuliavimas vartotojų intereso argumentu yra tiesiog negražus.

Rodyk draugams