“Ligoniai perka ramybę”, “Medikai — teisiami”, „Įkainiai
auga”, “Suluošinta karta” – tokie akcentai dėliojami regioniniame leidinyje
„Šiaulių kraštas“ išspausdintame straipsnyje apie kyšius duodančius pacientus
ir tuos kyšius imančius medikus. Konstatuojama, kad kyšiai ir įkainiai — vieša
paslaptis, kad pvz. ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste, žarnyno operacija
neoficialiai kainuoja 200 Lt, gimdymo priėmimas – 600 Lt ir pan. Straipsnio
leitmotyvas – “pinigai medikams duodami masiškai, tačiau už kyšininkavimą
teisiami vienetai imančių ir nė vieno duodančiojo”.

Šis ir kiti panašūs straipsniai atlieka naudingą informacinę
funkciją – įgalina sužinoti, kokie įkainiai viename ar kitame mieste, už vieną
ar kitą sveikatos paslaugą. Tik kuo čia dėti pacientai ir gydytojai, kurie
įvardijami kyšių davėjais ar ėmėjais? Pacientai iš tiesų siekia gauti kokybišką
sveikatos paslaugą. Tie, kurie neišgali mokėti, tą paslaugą gauna ne taip
greitai, ne tokią kokybišką, ar vietoje sudėtingesnės paslaugos – operacijos -
gauna paprastesnę – medikamentinį gydymą. Gydytojai tuo tarpu yra sveikatos
paslaugų teikimo sistemos dalis – sistemos, kurioje dėl laisvosios rinkos
nebuvimo susikūrė juodoji (perfrazavus Vinstono Čerčilio frazę „Kur nesukuriama
laisvoji rinka, ten susikuria juodoji“).

Tokių straipsnių išvada, taigi, turėtų būti tokia – žmonėms
rūpi jų sveikata, jie yra pasirengę rinktis tarp mažiau kokybiškų ir labiau
kokybiškų sveikatos paslaugų ir už geresniąsias paslaugas primokėti. Ir klausti
reikėtų ne prokurorų apie sugautus kyšininkus, o sveikatos politikų - kada,
pagaliau, turėsime tą galimybę – primokėti už sveikatos paslaugas legaliai?
(atsakymas, kad susimokėti galima privačioje gydymo įstaigoje šiuokart netiktų,
nes šios įstaigos teikia ne visas sveikatos paslaugas, o iš tų teikiamų
paslaugų ne visas pasiekia Ligonių kasų, kompensavimas).

Rodyk draugams