Kai valdžia daro reformas – visi nesunkiai apie tai sužino. Tereikia tik pasakyti ką ruošiesi daryti. Valdžia – ne skutimosi peiliukai – negali pasirinkti auginti barzdą ir peiliukų nepirkti. Valdžios planai - visiems aktualūs, tad pasakymas bus tikrai išgirstas. Jei baisu, kad ne taip supras – reikia susitikinėti su suinteresuotaisiais, klausyti, girdėti, pasakoti, reaguoti.

 

 Tačiau yra ir paprastesnis kelias, kurio esmė: siūlau reformą, kuri nežinau kaip bus daroma, bet noriu, kad jums patiktų, todėl išleidžiu milijoną jūsų pačių pinigų jūsų smegenų plovimui (apie tai plačiau rašo ir alfa.lt žurnalistė Liepa Pečeliūnaitė).

 

 Pora klausimų dėl reformos viešinimo Švietimo ir mokslo ministerijai turėtų badyti akis:

 

 Pirma, kaip galima viešinti reformą, kurios turinys neaiškus? Ką, kodėl reikės įtikinėti? Kas bus tokios reformos sąjungininkai? Žiūrint iš savo varpinės - gal ministerija jau žino, ką sakys, tarkim Lietuvos laisvosios rinkos institutas apie reformos planus, kurių aiškių dar nėra.

 

 Antra, kaip susirūpinimas reformos viešinimu yra susijęs su tuo, kad reformos planas arba gairės planuojamos svarstyti Vyriausybės Strateginiame komitete, nors jos nebuvo pateiktos viešai diskusijai ir įvertinimui?

Rodyk draugams