Šiemet, kai Prezidentas pasirašė 2008 metų biudžetą, bet paapgailestavo, kad jis ne toks, kokio reikėtų, žiniasklaida net nelabai atkreipė į tai dėmesį. Kodėl - pabandykime paieškoti šiais ir ankstesniais metais išsakytose Prezidento nuomonėse apie biudžetą.


 


Štai kai kurios ištraukos iš Prezidento spaudos tarnybos pranešimų (pabraukta autoriaus):


 


2004


 


Prezidento nuomone, biudžetas turi spręsti realias žmonių problemas







2004-11-09


 



„Nors svarbiausioms sritims lėšų skiriama daugiau, tačiau atidžiau pasižiūrėję į skiriamų lėšų paskirtį galime suabejoti, ar jos iš tiesų bus panaudotos tikslingiausiai ir efektyviausiai. Socialinei apsaugai asignavimai didinami, tačiau kažkodėl užmirštamas valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimas, o būtent nuo to priklauso valstybės parama skurdžiausiai gyvenantiems. Deklaruojame prioritetą žinių visuomenei, tačiau numatytos lėšos bibliotekų atnaujinimui ir ilgalaikiam suaugusiųjų švietimui yra labai menkos“, - mano valstybės vadovas.


 


Prezidento nuomone, neatitikimo tarp biudžete numatyto finansavimo ir realių žmonių problemų galima būtų išvengti realiai, o ne formaliai laikantis programinio biudžeto principų ir skiriant daugiau dėmesio viešiems biudžeto svarstymams.



„Kaip ir anksčiau, rimtai nežiūrima į biudžetinio finansavimo susiejimą su svarbiausiomis mūsų visuomenės problemomis bei tinkamu finansuojamų programų poveikio vertinimu. Nepateikiama anksčiau finansuotų programų efektyvumo ir tikslingumo įvertinimų, kurie būtų naudojami koreguojant tolesnį jų finansavimą. Galiausiai pats biudžetas pateikiamas tokia forma, kuri apsunkina visuomenės galimybes tinkamai įsigilinti į jo turinį ir dalyvauti jo aptarime“, - pabrėžia Prezidentas.



Valstybės vadovas taip pat mano, kad šiame biudžete nepasinaudota palankiomis makroekonominėmis sąlygomis mažinti valstybės įsipareigojimus.



„Laikiną įsiskolinimų padidėjimą galima būtų pateisinti tik tokiais atvejais, jei iš esmės būtų mažinami įsipareigojimai šalies gyventojams, pavyzdžiui, spartinamas nuosavybės teisių atkūrimas ar indėlių grąžinimas bei finansuojamos reformos, kurios vėliau leistų mažinti išlaidas“, - teigia Prezidentas.


 



2005


 


Prezidentas nusiuntė Seimui laišką dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto







2004-11-04


 



Kaip Jūs jau žinote, siūlomas 2005 m. biudžetas išsiskiria savo dydžiu ir augimo tempais. Tai pirmiausia susiję su Europos Sąjungos lėšų įsisavinimu. Beje, vienas iš sveikintinų šio biudžeto bruožų yra Europos Sąjungos paramos integravimas į nacionalinį biudžetą. Tai didina valstybės finansų apskaitos skaidrumą. Kitų metų biudžetas auga ir dėl planuojamų sparčių Lietuvos ekonomikos augimo tempų. Šiuo atžvilgiu svarbiausia galvoti apie tai, kad jis nepablogintų ilgalaikio ekonomikos augimo sąlygų, kad mūsų gyvenimo lygis sparčiau artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio, o vėliau ir jį viršytų.

Todėl norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į keletą svarbių dalykų, kurie man kelia nerimą. Pirmiausia - tai planuojamas nacionalinio biudžeto deficito ir valstybės skolos didėjimas. Kaip yra žinoma, o tai rodo ir kitų šalių praktika, ir rekomenduoja Europos Komisija – pastaraisiais metais Lietuvoje esant tokioms palankioms makroekonominėms sąlygoms būtina stengtis mažinti valstybės įsipareigojimus ir siekti subalansuoto, o ilgainiui ir perviršinio biudžeto. Laikiną įsiskolinimų padidėjimą galima būtų pateisinti tik tokiais atvejais, jei iš esmės būtų mažinami įsipareigojimai šalies gyventojams, pavyzdžiui, spartinamas nuosavybės teisių atkūrimas ar indėlių grąžinimas bei finansuojamos reformos, kurios vėliau leistų mažinti išlaidas. Pavyzdžiui, daugiau lėšų skirti iki šiol vangiai vykdomoms sveikatos apsaugos, švietimo ar valstybės administravimo reformoms. Jos sukurtų pagrindą šiose srityse efektyviau naudoti išteklius ir geriau tenkinti klientų viešųjų paslaugų poreikius.



Socialinei apsaugai asignavimai didinami, tačiau kažkodėl užmirštamas valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimas, o būtent nuo to priklauso valstybės parama skurdžiausiai gyvenantiems. Deklaruojame prioritetą žinių visuomenei, tačiau numatytos lėšos bibliotekų atnaujinimui ir ilgalaikiam suaugusiųjų švietimui yra labai menkos.



/…/ kaip ir anksčiau, rimtai nežiūrima į biudžetinio finansavimo susiejimą su svarbiausiomis mūsų visuomenės problemomis bei tinkamu finansuojamų programų poveikio vertinimu. Ir toliau lėšos skiriamos institucijoms išlaikyti, o ne problemoms spręsti. Dėl to galima spėti, jog skirtingose eilutėse numatytos lėšos dubliuosis, taigi bus panaudojamos neefektyviai. Nepateikiama anksčiau finansuotų programų efektyvumo ir tikslingumo įvertinimų, kurie būtų naudojami koreguojant tolesnį jų finansavimą. Galiausiai pats biudžetas pateikiamas tokia forma, kuri apsunkina visuomenės galimybes tinkamai įsigilinti į jo turinį ir dalyvauti jo aptarime. Be to, ir laiko tam skiriama per mažai. Paradoksalu, tačiau atrodo, jog iki šiol daugiau dėmesio skyrėme Europos Sąjungos lėšų įsisavinimui, o ne mūsų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo efektyvumui ir skaidrumui.



Suprantu, jog šiam biudžetui pagal mano minėtus principus pertvarkyti prireiktų pernelyg daug laiko, tačiau norėčiau tvirtai pareikšti, jog kitais metais griežtai laikysiuos, kad rimtai būtų žiūrima į biudžeto parengimo ir pristatymo visuomenei principus, kad skiriamos lėšos realiai atspindėtų mūsų šalies prioritetus. Būtent dėl šių principų nesilaikymo kyla ir kitų biudžeto problemų, kurios galiausiai tampa labai buitinėmis ir skaudžiomis mūsų piliečių problemomis.



Kartu norėčiau pasiūlyti keletą konkretesnių biudžeto formavimo krypčių. Pirma, tvirtinant biudžetą reikėtų numatyti alternatyvų scenarijų tokiam atvejui, jei nepasitvirtintų optimistinės šalies ekonominio augimo prognozės. Būtina iš anksto numatyti, kokioms sritims automatiškai mažinamos išlaidos, ir įtvirtinti tokią koregavimo procedūrą įstatymu. Antra, siūlau apsvarstyti, kaip galima būtų paspartinti biudžeto lėšų efektyvumo, tikslingumo ir bendro poveikio vertinimo procedūrų taikymą ir skirti tam reikiamų lėšų. Tai turėtų būti atliekama kartu su elektroninės valdžios paslaugų paketo įgyvendinimu. Vertėtų apgalvoti ir išorės ekspertų vaidmenį vertinant įgyvendinto biudžeto poveikį. Tokie vertinimai būtų be galo naudingi ir formuojant Lietuvos poziciją dėl naujosios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Galiausiai siūlau tinkamai pasinaudoti palankia ekonomine aplinka ir apsvarstyti, kaip geriausia būtų mažinti esamus valstybės įsipareigojimus bei stiprinti aplinką ilgalaikiam ekonomikos augimui ir konkurencingumui, pavyzdžiui, pajamų mokesčio mažinimo grafikui numatyti.

Tikiuosi, jog į šiuos siūlymus tikrai atkreips dėmesį ir naujasis Seimas. Savo ruožtu aš noriu dar kartą pabrėžti, jog kitais metais griežtai žiūrėsiu, kiek bus priartėta prie šių ilgalaikiam Lietuvos gerovės augimui reikalingų principų įgyvendinimo“, - laiške Seimui teigia valstybės vadovas.


 


2006


 


Prezidentas ragina daugiau dėmesio skirti biudžeto programų vertinimui ir orientacijai į žmonių poreikius







2005-11-23


 


 
















 


 



 


 


 


 


 


 


Prezidentas teigiamai įvertino tai, kad planuojamas 2006-ųjų biudžetas išsiskiria savo dydžiu – tai pasiekta tik didelių ekonomikos augimo tempų dėka. Taip pat buvo atkreiptas dėmėsys į tai, kad ateityje Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti dėl padidėjusių naftos kainų, sumažėjusių užsienio investicijų ar kitų nenumatytų aplinkybių.


 


Prezidentas ragino siekti, kad biudžetas būtų toliaregiškas – prisidėtų prie spartaus ekonomikos augimo išlaikymo ir kartu numatytų priemones, kurios kompensuotų sulėtėjusį ekonomikos augimą ateityje. Šalies vadovas pasiūlė apsvarstyti galimybę dar labiau mažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą.


 


Šalies vadovas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad sparčiausiai didėja asignavimai toms sritims, kuriose natūraliai veikia rinkos dėsniai – ūkis, žemės ūkis. Tačiau, pasak V.Adamkaus, tokiose srityse, už kurias valstybė atsakinga tiesiogiai, pavyzdžiui, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, asignavimai didėja menkai, taip pat dažnai ir pelnytai keliamas klausimas dėl nepakankamo sveikatos apsaugos ir švietimo sektorių finansavimo.


 


Prezidentas pažymėjo, kad ypač svarbios struktūrinio pertvarkymo ir valdymo reformos sveikatos apsaugos ir švietimo bei mokslo srityse, ir nors asignavimai yra didinami, jie tik laikinai pridengia esamus trūkumus.


 


„Keliu sau klausimą, kaip rasti papildomų lėšų būtiniausioms valstybės funkcijoms finansuoti, ir randu tik vieną atsakymą: būtina kuo greičiau praktiškai įgyvendinti biudžeto poveikio vertinimo sistemą. Tik tada galėsime atsakyti į klausimus, ar finansavimas vienai ar kitai sričiai yra pakankamas, ar lėšos skiriamos pagrįstai ir naudojamos efektyviai“, - sakė V. Adamkus.


 


Prezidentas paragino sutelkus visų valstybės institucijų jėgas bei patirtį, kurti efektyvų, į rezultatus orientuotą biudžeto sudarymą, kuris būtų daugelį metų diegtos strateginio planavimo reformos praktinis įgyvendinimas, atsakantis į daugumą visiems rūpimų klausimų.


 


Prezidentas su premjeru aptarė kitų metų biudžetą







2006-12-13


 


 


Prieš pasirašydamas biudžeto įstatymą, valstybės vadovas dar kartą priminė premjerui, kad kitų metų biudžetas, nepaisant išaugusių jo apimčių, yra sudarytas deramai neįvertinus ankstesnio lėšų panaudojimo bei pasiektų rezultatų.


 


Prezidentas V. Adamkus atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė nesiryžo įvesti Sodros įmokos “lubų”. Šalies vadovui nesuprantama, kodėl esant prastiems tiesioginių užsienio investicijų rodikliams ir žinant, kad užsienio investuotojai žvalgosi į kaimynines šalis, vengiama priimti sprendimą kuris pagerintų investicinę aplinką bei ūkio konkurencingumą.


 


Lietuvos vadovas dar kartą pabrėžė, kad biudžeto išlaidos nėra susietos su svarbiausiomis struktūrinio valdymo ir pertvarkymo reformomis sveikatos apsaugos bei mokslo ir studijų srityse. Jeigu kitais metais sudarant 2008 m. biudžetą, jame neatsispindės būtinų pertvarkų finansavimas, Prezidentas bus priverstas tokį biudžetą vetuoti.


 


Šiuo metu Valstybės kontrolė baigė sisteminį biudžeto programų auditą, todėl šalies vadovas siūlo atsižvelgti į pateiktas išvadas ir kitų metų pavasarį grįžti prie svarstymų, kokia institucija turėtų būti atsakinga už biudžeto programinių rezultatų įvertinimą.


 


Valstybės vadovas tikisi, kad kitais metais Vyriausybė parengs modernesnį biudžeto modelį.


 


2007


 


Prezidento V.Adamkaus nuomone, infliaciją gali sutramdyti tik subalansuotas biudžetas







2007-12-03


 


 


Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus kreipiasi į Seimą, kuris šią savaitę ketina balsuoti dėl 2008 metų biudžeto: ragina dar kartą kritiškai įvertinti numatytas išlaidas ir ieškoti  būdų, kaip subalansuoti  numatytą deficitinį biudžetą.


 


 „Galioja taisyklė, kad išlaidų apribojimas ir biudžeto subalansavimas yra svarbiausia infliacijos sutramdymo priemonė, - sako Prezidentas V.Adamkus. – Raginu Seimo narius balsuoti už taupų kitų metų biudžetą ir taip sušvelninti galimą šalies ekonomikos nuosmukį. Imkimės atsakomybės už Lietuvos žmones ir bent keliais procentais sumažinkime savo veiklos išlaidas. Prezidento institucija yra pasirengusi tai padaryti. Juk infliacija atsilieps ne tik valstybės, bet ir kiekvienos šeimos biudžetui.“


 


Šalies vadovo nuomone, nesubalansavus 2008 metų biudžeto, tai bus labai sunku padaryti 2009 metais, nes ekspertai prognozuoja lėtėjančius ekonomikos augimo tempus. Lietuvos ekonomikos plėtrai gali atsiliepti pabrangę energetikos ištekliai, neaiškios JAV ir Europos ekonomikų augimo perspektyvos.


 


„Jau dabar privalome ruoštis ateičiai ir galvoti, kaip valstybės institucijos galėtų tinkamai reaguoti į sparčiai augančias kainas“, - pabrėžia Prezidentas V.Adamkus.


 


Prezidento kreipimasis į Lietuvos žmones







2007-12-12


 


 


Šiandien pasirašiau 2008 metų Lietuvos valstybės biudžetą, kuris, mano nuomone, turėjo būti daug taupesnis. Priėmiau šį sprendimą, prieš tai ne kartą įspėjęs Seimą ir Vyriausybę, kad, nesubalansavus mūsų pajamų ir išlaidų, galime nesuvaldyti infliacijos ir kainų augimo. Vyriausybė patikino, kad imasi atsakomybės už mūsų krašto ekonominę ir socialinę gerovę, o tam įtikinama balsų dauguma pritarė Seimas. Prezidento veto jau nieko nepakeistų.


 


Tai tiek iš Prezidento pasisakymų. Nesuprantu tik vieno – kaip Prezidento veto nieko nepakeistų… Negi Seimas neturėtų grįžti prie biudžeto? Net jei ir vėl jis būtų patvirtintas – negi tai nebūtų aiškesnis signalas apie tai, kokio biudžeto reikia, ir kad Prezidentas ne tik sako, kuo yra susirūpinęs, bet ir naudojasi pareiga panaudoti savo konstitucines galias?


 


 

Rodyk draugams