Jei pamenate, tai viename iš ankstesnių įrašų skeptiškai atsiliepiau apie „Kiekvienam
vaikui po kompiuterį“ (One Laptop per Child – OLPC). Abejoju, ar daug kam ta
tema Lietuvoje labai rūpi, tačiau jei vis dėlto kažkam rūpi, tai John C. Dvorak
(įdomu, ar susijęs su pasmerktąja DVORAK klaviatūra) turi paruošęs tikrai gerą
 atsakym, kurį galima būtų nominuoti kaip
„Savaitės tiradą“ (tiesa - praėjusios savaitės). Čia trumpa ištrauka, kuri
originalo kalba skamba žymiai geriau.

„Pagalvokite, kiek šeimų džiaugtųsi draugišku ir pilnu spam‘o
Super reklamos greitkeliu prikištu nigerietiškų apgavysčių, apgaulių,
pornografijos, blog‘ų, wiki‘ų, prietarų, dezinformacijos, puslapių,
pardavinėjančių kinietišką šlamštą, bombų konstravimo instrukcijų, kvietimų
džihadui, komunistinės propagandos, nacistinės propagandos, kačių groja pianinu
vaizdų, reklamos ir dar daugiau reklamos. Ar dabar jaučiatės geriau, nes
žinote, kad kažkoks skurstantis vaikas turi nešiojamą kompiuterį? Koks gi
Afrikos vaikas nenorėtų naudotis Slashdot“.

Aišku, galima teigti, kad kiekvienas apie internetą galvoja pagal savo sugedimo
laipsnį, tačiau jo kita pastaba, kad 200 dolerių vertės ryžių padės neturtingai
šeimai labiau nei 200 dolerių kompiuteris, manau, pataiko tiesiai į dešimtuką.

Rodyk draugams