Šiandienos laikraščių puslapiai kaip niekad išmarginti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakyta reklama. Žodis „reklama“ (skelbimas,
plakatas, pranešimas ir panašios priemonės, kuriomis siekiama plačiai
paskleisti kokią žinią, patraukti vartotojus, pirkėjus - LKŽ) čia tinka labiau
nei „ataskaita“ (oficialus pranešimas raštu ar žodžiu atsakingam asmeniui ar
organizacijai apie nuveiktą darbą, uždavinių įvykdymą ir pan.; pateisinamas
išlaidų dokumentas - LKŽ).

Be to, išplėtus įstatymo paradigmą, Vyriausybę arba „Gediminas
Kirkilas ®“ prekinį ženklą būtų galima apkaltinti „paslėpta reklama“, nes,
manau, nereikia būti konspiracijos teorijų šalininku, kad suprasti tikrąją šių
informacinių pranešimų paskirti.

Paslėpta reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis
priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo
pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri
gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo
tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama,
kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama (Reklamos įstatymas).

Kad ir kokia „gera“ bebūtų Vyriausybė, atlyginimai privačiame
sektoriuje kyla dėl padidėjusios darbo jėgos paklausos ir sumažėjusios
pasiūlos, o ne dėl valstybės didinamo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).
Kaip teisingai pastebi dalis analitikų, daugeliui darbuotojų šis pakėlimas
neaktualus, nes jų atlyginimas ir taip viršija MMA. O tai daliai įmonių, kuri
teišgali mokėti  MMA, toks padidinimas
reikš sumažėjusias verslo galimybes arba darbo vietų mažinimą.


Jei jau žiūrėsime į šią konkretų reklamos pavyzdį –
geležinkelininkus - tai teks konstatuoti, kad MMA jiems nelabai aktualus. Dar 2005
metais vidutinis atlyginimas šioje įmonėje siekė 1660-1680 Lt.

Teigti, kad dabartinis biudžetas skirtas klestėjimui ir
gerovei, galėtų nepataisomas optimistas. Apie tai, kad net ir esant rekordinėms
pajamoms biudžetas išlieka deficitinis ir apie aibę kitų biudžeto trūkumų yra
kalbėję visi – nuo šalies Prezidento iki LLRI. Užimti poziciją, neva biudžetas
deficitinis tik todėl, kad daugiau lėšų skirta sveikatos apsaugai, kultūrai,
socialinei apsaugai ir viešąjai tvarkai užtikrinti, būtų netikslu - šios
išlaidos tesudaro 28,7 proc. nacionalinio biudžetų išlaidų. Taip, šioms sritims
skirta 2 mlrd. Litų daugiau, tačiau ir pats biudžetas yra 7 mlrd. Litų didesnis.
Valstybės išlaidavimas tokiose biudžeto srityse kaip „ekonomika“, kur
asignavimai padidinti beveik 1,7 mlrd. Litų (t.y. vos ne tiek pat kiek anksčiau
minėtoms keturioms sritims) yra daugiau nei akivaizdus.

Įdomu, tik ar kas nors užsiims šios paslėptos reklamos
kontroliavimu; čia lyg ir Konkurencijos tarybos ir Nacionalinės vartotojų teisių
apsaugos tarybos funkcijos. Bet pamiršau, Vyriausybei įstatymai gi netaikomi

(Šis
įstatymas nereglamentuoja politinės ir socialinės reklamos bei skelbimų,
nesusijusių su komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla – Reklamos
įstatymas).

Rodyk draugams