Pasiklydę
kažkur tarp absurdo ir mokslinės fantastikos, europarlamentarai nesiliauja
stebinę savo iniciatyvomis. Štai, kad ir paskutinis pavyzdys – siūlymas
uždrausti lauko šildytuvus
- kurių dėka lauko kavinėse galima sėdėti ilgiau.
Nors šių prietaisų CO2 emisijos D. Britanijoje sudaro 0,002 procento visų
emisijų.

Čia reikėtų
prisiminti, kad lauko šildytuvų naudojimas išplito būtent po to, kai kavinėse
buvo uždrausta rūkyti viduje. Kitaip tariant, eilinį kartą, valdžios įsikišimas
sukėlė nenumatytų padarinių.

Stebėdamas, kaip
ES gelbėdama pasaulį ir žmones pačius nuo savęs, bandydama uždrausti viską, kas smagu,
naudinga ir patogu (greiti automobiliai, kaitrinės lemputės, šildytuvai) siūlau
griebti jautį už ragų ir imtis iniciatyvos
uždrausti šildymą. Gi, jei pagalvoji, patalpų šildymas iš esmės yra netvarus.

Nesu paranojikas,
bet nematyti paralelių tarp raudonųjų ir žaliųjų troškimo valdyti kitų žmonių
gyvenimus nebeįmanoma. Raudonieji asmeninę kitų laisvę ir gerovę (tačiau jokiu
būdu ne savo) aukojo dėl „šviesaus rytojaus“; Žalieji kitų laisvę ir gerovę
aukoja tam, kad išvengti „tamsaus rytojaus“. Nors tiek vieni, tiek kiti dėl
rytojaus vizijos klysta.

Kol šiaip visai
protingi ir racionalūs žmonės savo supratimą apie klimato kaitą grįs Alo Goro mokslinės
fantastikos filmais, tol racionalių sprendimų tikėtis nereiktų. O kol kas – palaukite.
Gal asmeniniu lėktuvu atskris Alas Goras ir papasakos, kad paskutinė jūsų
kelionė perpildyta ekonomine klase buvo socialiai neatsakinga. Arba Europos Parlamentas,
sudalyvavęs išvykoje „Briuselis – Strasbūras – Briuselis“ nuspręs, kad nafta vis
dar per pigi, ir pakels mokesčius benzinui.

Rodyk draugams