BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva: Karas turguose


Skaitant Dilip Hiro knygą Iran Today
(„Iranas šiandien“), nustebino 1973-74 m. kovos prieš infliaciją mastai.
Siekiant susidoroti su infliacija, Irano vyriausybė išleido anti-spekuliavimo
įstatymą, duodantį teisę specialiems gildijų teismams prižiūrėti, kad visoje
šalyje laikomasi centrinės valdžios nustatytų prekių kainų. Visos kainos buvo
spausdinamos  laikraščiuose, jų laikytis
turėjo visi prekiautojai.

Valdančioji Rastakhiz (atgimimo) partija į šią kovą turguose
įtraukė daug žmonių, pagrinde studentų ir namų šeimininkių, kurių darbas buvo
tikrinti, ar turguose (bazaruose) parduodamų prekių kainos atitiko valdžios nystatytas
kainas. Į savanorių gretas visoje šalyje įsitraukė net dešimt tūkstančių
žmonių!

1975-ųjų m. pabaigoje prekiautojams paskirtų baudų skaičius
siekė 250 000; gildijų teismai nubaudė dar 180 000 pažeidėjų, 23 000
krautuvininkų buvo ištremti iš savo parduotuvių, o 8 000 prekiautojų buvo įkalinti.
Visumoje, vienokia ar kitokia forma buvo nubausti dauguma iš pusės milijono „bazaari“
(t.y. visų su turgumi susijusių asmenų, nuo turtingų didmenininkų iki amatininkų
ir nešikų), tad nenuostabu, kad 1978 m. jie tapo svaria jėga protestuose,
nukreiptuose prieš Irano Šachą.

Žinia, kainų kontrolė priveda prie prekių stygiaus ir
šešėlinės ekonomikos padidėjimo. Deja, šis kovos su infliacija „būdas“  nėra atgyvenęs.  Ateinančiais metais eurą įsivesti
besiruošiančioje Slovakijoje valdžia šią liepą paskelbė visuomeninę kampaniją „Keičiame
valiutą – ne kainas!“. Pagal naująjį įstatymą, nepagrįstai kainas kėlę
prekybinkais bus nubausti laisvės atėmimu nuo pusės iki dešimties metų; pernelyg
elektros kainas pakėlusioms užsienio energetikos įmonėms grės net
nacionalizacija. Įstatymo priėmimą lėmė būgštavimai, kad konvertuojant kainas iš kronų į eurus prekybininkai apvalins “aukštyn”. Panašu, kažkas pamiršo elementarią ekonomiką: kainas lemia pasiūla ir paklausa, o ne mistinis apvalinimas.

 

P.S. Ruhollah Khomeini citata iš Iran Today:

„As long as there is Islam there will be free enterprise.“

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva: Iš Angelinos Jolie verta pasimokyti

Iš Angelinos Jolie verta pasimokyti

 

Iki Seimo rinkimų liko tik šiek tiek daugiau nei pusantro
mėnesio ir panašu, kad priešrinkiminė gerumo akcija įsibėgėja. Štai Liberalų
sąjūdžio narys G. Šileikis ir vėl siūlo prailginti
motinystės (tėvystės) pašalpos gavimą iki vaikui sukaks 3 m. Įdomu, kaip šis
pasiūlymas dera su jo partijos programos nuostata valstybės lėšas tikslingai
nukreipti „labiausiai paramos stokojantiems.“  Juk šiuo atveju kritikuotinas ne pats pašalpos
skyrimas – yra žmonių, kuriems ji tikrai reikalinga – bet pašalpos davimas
visiems, kas turi vaikų (jau nekalbant apie tai, kad moterims taps sunkiau
įsidarbinti).

Taip vadinami „vaiko pinigai“ irgi nepriklauso nuo tėvų
turto ir pajamų ir yra skiriami iki vaikui sukaks 18 m. Šįmet „išmokos vaikams“
mokėsčių mokėtojams kainuos beveik 700 mln. litų, o tai sudaro net 2,4 proc.
valstybės biudžeto.

Tačiau vaikų egzistavimas nebūtinai reiškia, kad jų tėvams
reikalinga piniginė parama. Štai Angelina Jolie ir Brad Pitt Prancūzijoje gali
gauti tėvystės pašalpą, tačiau turint omeny jų 25 mln. eurų metines pajamas,
vargu ar ši pašalpa jiems reikalinga. Ne visi Lietuvos tėvai gali pasigirti
tokiomis pajamomis, bet taipogi ne visi 2-3 m. vaikų tėvai yra socialiai
remtini, tad gal užteks švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas?

Paramos dalintojams verta pasimokyti iš tos pačios A. Jolie,
kurios labdaringa veikla padeda labiausiai paramos stokojantiems, o ne visiems
iš eilės.

Rodyk draugams

Rūta Vainienė: Mokestis - blogiukas

“The Washington Times” rugpjūčio 21 dieną išspausdino Richard W. Rahn straipsnį „Blogiausias mokestis“ („The Worst Tax“ http://www.washingtontimes.com/news/2008/aug/21/the-worst-tax/). Spėkite, kokį patį blogiausią mokestį JAV valdžią ragina panaikinti garsus JAV ekonomistas? Užduotis nėra sunki – tai pelno mokestis.


 


Kas bent kiek seka diskusiją mokesčių srityje, būtent šis mokestis sulaukia itin daug kritikos, dėl jo revizijos netyla diskusijos. Mūsų kaimynė Estija parodė praktinį pavyzdį – ėmė ir panaikino nepaskirstomo pelno apmokestinimą, apmokestindama tik išmokamus dividendus. Jei pamenate, devintosios Lietuvos Vyriausybės programoje taip pat buvo nuostata dėl pelno mokesčio panaikinimo, tačiau lakūnai pasirodė drąsūs tik danguje, ir bailūs netradiciniuose žemiškuose sprendimuose. Autorius mini dvi itin klestinčias valstybes – Kaimanų salas ir Jungtinius Arabų Emyratus, kurios netaiko ne tik pelno, bet ir gyventojų pajamų mokesčio!


 


Už ką autorius peikia pelno mokestį? Visų pirma jis teigia, kad šis mokestis labiau nei kiti sugriauna efektyvų išteklių pasiskirstymą, našumą ir ekonominį efektyvumą. Įmonės moka pelno mokestį, nors neuždirbo pelno. Biudžetui pelno mokestis taip pat nėra „pelningas“. Pelno mokestį mažinančios šalys greit suklesti, pritraukia investicijų, sėkmingai konkuruoja.


 


Autorius nemini, bet tokia konkurencija labai nepatinka didelių mokesčių šalims. Jos kuria planus, kaip neleisti mažų pelno mokesčių šalims konkuruoti dėl investicijų. Tačiau yra ir kitas būdas, kaip išspręsti ir vieniems, ir kitiems pelno mokesčio sukeltas problemas. Ogi imti ir panaikinti visų blogių šaltinį! Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau kreipėsi į partijas, siūlydamas įtraukti pelno mokesčio panaikinimą į savo programas. Sakoma, kad savoje šalyje sunku būti pranašu. Jei nepakanka LLRI argumentų, skaitykite „The Washington Times“ ir tepadrąsina tai jus prasmingiems sprendimams!

Rodyk draugams