BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytautas Žukauskas: Pinigų daugiau, bet kam nuo to geriau?


Nuo 2009 m. sausio 21 d. Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtą
kartą iš eilės sumažino bazinę palūkanų normą. Šį kartą ji sumažinta puse
procentinio punkto nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Pagrindinis mažinimo motyvas – vis
labiau lėtėjančios Europos Sąjungos šalių ekonomikos. Paskutinį kartą ECB
bazinę palūkanų normą didino praeitų metų liepos mėnesį, argumentuodamas tai
didėjančia euro zonos infliacija. Taigi ECB vykdomą bazinės palūkanų normos
kaitaliojimą neprarasdami daug realistiškumo galime pavadinti žaidimu „Tarp
infliacijos ir nedarbo“, kuomet lėtėjantis ekonomikos augimas ir didėjantis
nedarbas verčia ECB bazinę palūkanų normą mažinti, o didėjanti infliacija – ją didinti.
Bazinės palūkanų normos „virvutės“ tampymas atsižvelgiant į du ekonomikos
rodiklius – infliaciją ir nedarbą yra pagrindinis ECB vykdomos monetarinės
politikos įrankis. Šį žaidimą galite sužaisti ir jūs. Atrodo
keista, kaip tokia svarbi ekonomikos dalis kaip pinigai ir jų kiekis gali būti
reguliuojami keleto žmonių sprendimu. 


Eurostat duomenimis euro zonos valstybėse 2001 metais iš
viso cirkuliavo apie 240 mlrd. eurų. Iki 2007 metų šis skaičius padidėjo 2,7
karto t.y. iki 639 mlrd. eurų. Tuo tarpu nominalus BVP paaugo tik 27 proc.
Iškyla klausimas: kas atsitinka tuomet, kai pinigų kiekis ekonomikoje auga
ženkliai greičiau nei šioje ekonomikoje sukuriamos vertės kiekis? Austrų
ekonomikos mokykla į tai atsako – verslo ciklas t.y. iš pradžių pakilimas, po
to nuosmukis.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: įdomūs konkurencijos priežiūros institucijos vertinimo kriterijai

Nesinori
ginti valstybinių institucijų ar prieštarauti „saulėlydžio komisijų“ veiklai,
bet verta sureaguoti į šiandienos „Verslo žinių“ redakcijos straipsnį. Jame be
gana pagrįstos kritikos VTAKT, teigiama:
 

„Atrodo leidžiasi ir dar vienos itin neveiklios instituciojs - Konkurencijos tarybos (KT) saule.
Institucijos, nesugebėjusios pažaboti monopolijų, didžiųjų prekybos tinklų
siautėjimo rinkoje, funkcijos gali būti perduotos kitai tarnybai. KT neveiklumo
rezultatas: Statistikos departamento duomenimis, mažmenines prekybos
įmonių, kuriose dirba nuo 1 iki 9 darbuotoju, apyvarta per 4 m.
sumažėjo beveik tris kartus – nuo 14,3% 2004 m. Iki 5,8% pernai. Užtat didžiųjų
prekybininku kąsnis pastorėjo 12,2%.“

Nenoriu
ginčytis, efektyviai ar neefektyviai dirba KT, tačiau straipsnyje pateikti neva
KT neveiklumo įrodymai yra visiškai nepagrįsti. Konkurencija būtent ir reiškia,
kad vienos įmonės nukonkuruoja kitas. Jei prekybos centrai demonstruoja savo pranašumą
prieš smulkius prekybininkus, tai ir yra pats geriausias konkurencijos
įrodymas. Konkurencijos trūkumą būtų galima įtarti, jei užimamos rinkos dalis
nuo 2004 m. nebūtų pakitusios.

Jei mes
norime kalbėti apie pagrįstą konkurencijos reguliavimą, kurį atlieka
nepriklausomas reguliatorius, tai nereikia stebėtis, kad KT objektyviai
išanalizavusi padėtį nepriima politizuotų ir populiarių sprendimų. Jei KT funkcijos
bus perduotos kitai institucijai, kuri ras „pažeidimus“ vien tam, kad
patenkintų politikų spaudimą, nuo to niekam nebus geriau.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Įdarbinsiu kalbos tvarkytoją, alga - 2280 Lt.



tik įvykdyta mokesčių reforma padidino mokesčių naštą. Tikriausiai ne vienam mūsų kyla klausimas, kam gi bus panaudotos
pajamos, surinktos iš ką tik padidintų mokesčių? Biudžeto pinigai skiriami
įvairioms programoms, investiciniams projektams, tačiau negalima pamiršti ir
valstybės tarnybos, kurioje šiuo metu dirba apie 30 000 žmonių. Kokioms pareigybėms
šiuo valstybės finansams sunkiu metu yra išleidžiami mūsų pinigai?

Toliau
be komentarų – tiktai pavardinsiu kai kurias valstybės tarnybos pareigybes,
kurioms ką tik pasibaigė arba yra paskelbti konkursai. (Šaltinis - Valstybės tarnybos departamentas).

Pasibaigę
konkursai:

-
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaiga. Pareiginė alga – 3325 Lt.

-
Rinkodaros skyriaus vyriausiasis specialistas; Valstybinis turizmo departamentas
prie Ūkio ministerijos. Pareiginė alga – 2705,5  Lt.

-
Personalo politikos ir planavimo departamento Socialinės politikos ir
integracijos skyriaus vyriausiasis specialistas; Krašto apsaugos ministerija.
Pareiginė alga – 2992,5 Lt.

-
Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas; Mažeikių rajono
savivaldybės administracija. Pareiginė alga – 2470 Lt.

Atviri
konkursai:

-
Grūdų skyriaus vyriausiasis specialistas; Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiginė alga – 2470 Lt.

-
Administracijos Savivaldybės kalbos tvarkytojas; Kauno rajono savivaldybės
administracija. Pareiginė alga – 2280 Lt. (nežinantiems, kokia „kalbos
tvarkytojo“ darbo paskirtis – organizuoti Valstybinės kalbos įstatymo,
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų norminių teisės aktų,
nustatančių valstybinės kalbos vartojimą, įgyvendinimą, užtikrinti valstybės
savivaldybei perduotos valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės
funkcijos vykdymą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje).

-
Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Šiaulių miesto savivaldybės
administracija. Pareiginė alga – 3705 Lt.

-
Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas; Alytaus miesto
savivaldybės administracija. Pareiginė alga – 2185 Lt.

-
Garso ir videodokumentų skyriaus vyriausiasis specialistas; Lietuvos centrinis
valstybės archyvas. Pareiginė alga – 1900 Lt.

-
Vilniaus regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto specialistas;
Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Pareiginė alga – 1995 Lt.

Rodyk draugams

Adolfas Mackonis: Žalio vyno vaikams

Yra viena linksma ir miela vaikiška daina apie vabalus „Rytoj skrisim“. Kita vertus, galima būtų teigti, kad ši daina bent tris kartus pažeidžia įstatymus. Štai dainos teksto ištrauka:


 


„Paragaukim žalio vyno,


Kol rasa nesugadino. Gera bus!


Gera, gera, gera, gera bus!“


 


Galima numanyti, kad tekste žodžiai „žalias vynas“ greičiausiai žymi kažką labiau artimo vabalams nei alkoholis. Tačiau sąvoka „žalias vynas“, įvairiais vertinimais, gali reikšti ir tokius dalykus, kaip jauną vyną ar degtinę su žolelių priemaišomis. Tokiu atveju, ši daina, pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, yra draustina. Taip yra todėl, kad pagal šio įstatymo 29 straipsnį draudžiama visų formų alkoholio reklama:


-         kuri skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų (daina gi vaikiška ir buvo sukurta vaikiškam renginiui);


-         kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan. (renginio metu ją dainavo pakankamai garsus aktorius);


-         kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės, psichinės, socialinės būklės pagerėjimu (žadama, kad paragavus žalio vyno gera bus).


 


Klausant pačios dainos atrodytų nesąmonių nesąmonė būtų manyti, kad daina iš tikrųjų reklamuoja alkoholį, bet dėl žodžių „žalias vynas“ daugiareikšmiškumo kitiems gali pasirodyti ir kitaip.


 


Labai geras pavyzdys, kad įstatymuose numatomos pakankamai griežtos priemonės, tačiau neįmanoma objektyviai nustatyti, taikytina įstatymo raidė ar netaikytina.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Skylėtam puodui – nulinis biudžetas


Šiandien A. Valinskas brangiausioms biudžeto programoms paskelbė
moratoriumą. Cituoju Eltą: “Jo teigimu, esant dabartinei ekonominei situacijai,
esame priversti didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau dabar tai panašu į
situaciją, kai vanduo pilamas į skylėtą puodą“. Puikiai pasakyta! Tai turbūt pirma
džiugi žinia šįmet, tačiau įvertinti šį sprendimą galima bus jau tik po to, kai
jis bus įgyvendintas; kai pamatysim, kiek biudžeto lėšų sutaupyta. Nes iki šiol
buvo taupoma mažinant praeitos valdžios norus, bet ne išlaidas – ankstesnis biudžeto
projektas apkarpytas, tačiau patvirtinto nacionalinio biudžeto išlaidos lyginant
su praeitais metais išaugo maždaug 800 mln.


Svarbiausia, kad programų tikslingumo vertinimas nebūtų
vienkartinis; kad toks sprendimas nebūtų padėtas į stalčių praėjus biudžeto
pajamų nesurinkimo pavojui. Institutas dar prieš pusantrų metų pateikė pasiūlymą,
kaip tikslingiau panaudoti bidužeto lėšas, kaip užtikrinti, kad jokios naudingos
ar apčiuopiamos veiklos nevykdančių programų asignavimai nebūtų didinami iš
metų į metus. Tas sprendimas – „nulinis biudžetas“, kai kasmet trečdalio
programų asignavimų gavėjai turi pagrįsti programų, jų funkcijų ir joms atlikti
skiriamų asignavimų būtinumą ir tikslingumą.

Jei šis principas būtų taikomas kad ir praeitais metais ruošiant šių
metų biudžetą, jis būtų bent iš dalies apsaugojęs nuo nepagrįsto išlaidų augimo,
tad gal ir nebūtų reikėję strimgalviais didinti mokesčių skylėtam puodui
užpildyti.

 

Rodyk draugams

Yra ko girtis: LLRI pripažintas vienu geriausių Rytų Europos ir pasaulio viešosios politikos centru

Pensilvanijos universiteto (JAV) atstovų sudarytame kiekvieno regiono geriausių 25 viešosios politikos centrų sąraše, tarp Rytų Europos regiono geriausiųjų Lietuvos laisvosios rinkos institutas užėmė 7 vietą. Iš pasaulyje esančių 5550 viešosios politikos centrų LLRI buvo nominuotas kategorijoje „Vienas geriausių Pasaulio viešosios politikos centrų“ (iš viso nominuotos 407 organizacijos).  

 

Įvairių sričių pasaulio viešosios politikos centrų (angl. „think tanks“) tyrime užfiksuota, kad Lietuvoje yra 13, Latvijoje 9, Estijoje 15 viešosios politikos centrų. LLRI yra vienintelis iš Baltijos valstybių nominuotas geriausiųjų pasaulyje sąraše ir pripažintas vienu geriausių Rytų Europoje. LLRI prezidentė Rūta Vainienė džiaugiasi, kad institutas aukštai įvertintas ne tik Rytų Europos regione, bet ir visame pasaulyje.

 

„Lietuvoje esame vertinami dėl mūsų veiklos, formuojant Lietuvos ekonomikos politiką. Kai nedidelę instituciją pastebi europiniu ir pasauliniu mastu, supranti, kad aštuoniolika metų dirbome prasmingai, nenukrypdami nuo savo misijos. Didžiuojamės tuo,“ – sako instituto vadovė.

 

Tarp geriausiųjų pasaulio viešosios politikos centrų ir daugelis vertybėmis bei pažiūromis LLRI artimų organizacijų:

 

Adam Smith (D. Britanija), Instituto Bruno Leoni (Italija), International Policy Network (D. Britanija), Timbro (Švedija), Adriatic Institute for Public Policy (Kroatija), Institute for Market Economics (Bulgarija), Liberalni Institut (Čekijos Respublika), American Enterprise Institute (JAV), CATO Institute (JAV), Fraser Institute (Kanada), Heritage Foundation (JAV).

 

Tokio pobūdžio įvairių sričių pasaulio viešosios politikos centrų (angl. „think tanks“) tyrimas pasaulyje atliktas pirmą kartą. Pensilvanijos universiteto (JAV) atstovai pasinaudojo praėjusiais metais išplatintu pilotiniu tyrimo variantu, kuriame LLRI buvo pripažintas 10 Centrinėje ir Rytų Europoje ir taip pat patekęs į geriausiųjų pasaulyje sąrašą. Visą tyrimą galite atsisiųsti paspaudę čia.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. „Nėra ko nerimauti“ manęs neguodžia


Vakar buvau Valstybinės mokesčių inspekcijos
organizuotame seminare apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. Anšlagas!
Į salę net neprasibraut, visos šalia esančios palangės ir stalai sėte nusėti
apskaitininkėmis. Neretai moteriai netgi teko sėdėti ant laiptų arba kituose pastato
aukštuose, besiklausant VMI arba Sodros specialistų aiškinimų per visame pastate
esančias kolonėles.

Nežinau, ar kada esu mačiusi tiek daug į vieną
vietą susirinkusių susirūpinusių veidų. Jau seniai girdėjau tokį pasipiktinimą
ir burbenimus, kokius sukėlė vieno VMI specialisto išsakyta nuomonė, kad GPMĮ
pakeitimai atrodo sudėtingi tiktai pirmą kartą perskaičius naująją įstatymo
redakciją. Skaitant ją jau antrą kartą, viskas atrodo paprasta, tad „nėra ko
nerimauti“, ramino jis.

Vis tik nerimauti yra dėl ko. Vien ko verti NPD
skaičiavimo pasikeitimai! Išbandžius formulę praktikoje, matyti, kad nėra ji
tokia jau ir sudėtinga – tačiau įsivaizduokim, kad vienas apskaitininkas skaičiuoja
formulę šimtui darbuotojų… Pasikeitė atlyginimas – skaičiuok iš naujo. Aišku,
šiais laikais nesunku kompiuterio programoje įrašyti formulę, pagal kurią bus
apskaičiuotas kiekvieno darbuotojo atlyginimui taikomas NPD. Tačiau lyginant šį
NPD taikymo būdą su ankstesniuoju – kuomet visiems tekdavo vienodo 320 litų
dydžio NPD (ir kai kuriems gyventojams dar būdavo pritaikomas papildomas NPD) –
vargu ar viskas „paprasta“.

Mažai kas abejojo, kad į skubiai sukurptus
įstatymus bus įsivėlę klaidų, kurias vėliau teks atitaisinėti. Ekspertų
prognozės pasitvirtino – atitaisymų lietus jau prasidėjo. Seminaro pradžioje VMI
specialistai džiugiai pranešė ryto „žinias“ – gyventojai, metų bėgyje
nepritaikę NPD, pateikdami metinę mokesčių deklaraciją permokėtą sumą galės
susigrąžinti.

Žinia išties džiugi, kadangi atitaisoma prieš
tai buvusi neteisybė – metų pabaigoje paskaičiavus metinį NPD, neprimokėtą sumą
gyventojas turės grąžinti biudžetui, tačiau dėl permokėtos sumos sugrąžinimo
gyventojui nebuvo nė žodžio.

Vis tik kyla nemažai klausimų: kiek truks tas
atitaisymų lietus? Kiek klaidų bus pastebėta? Kaip nenerimauti dėl būsimų
pakeitimų, jei specialistai, kalbėdami apie pajamas, kurios įtraukiamos į
gyventojo metines pajamas perskaičiuojant metinį NPD, teigia, kad „dabartinis
sąrašas kol kas yra baigtinis, bet metų eigoj gali būti pakoreguotas.“ Tai gali
prieštarauti Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintam apmokestinimo aiškumo
principui: „mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir
pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose
turi būti aiškiai apibrėžti.“

Tačiau atitaisyti reikia ne tik formalias klaidas,
bet ir pačius mokesčių naštą padidinusius pakeitimus. Mokesčių našta labiausiai
išaugo individualią veiklą vykdantiems gyventojams, neretas kurių priklauso
socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Pavyzdys - pagal verslo

liudijimą dirbantis pensininkas, per metus iš individualios veiklos gausiąs 4
000 Lt. pajamų. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurias turės sumokėti šis
gyventojas, sudaro 9 proc. nuo pajamų, t.y. 360 Lt. Bet gi jokios papildomos
paslaugos bent jau kol kas jis negaus, nes sveikatos draudimu jį jau draudžia
valstybė savo lėšomis!..

Seminaro metu dalyvių klausimai galbūt ir buvo
atsakyti, tačiau joms išsiskirsčius, jos susidurs su tikrais gyvenimo atvejais,
kurių mokesčių specialistų pateikti pavyzdžiai neaprėpia. Paprastiems žmonėms
susigaudyti naujovėse ir panešti sunkią mokesčių naštą yra dar sunkiau. Kritikuoju
ne VMI specialistus, kurie dar patys aiškinasi pakeitimus ir buvo priverstinai
įmesti į dabartinį chaosą. Kritikuoju tuos, kurie šią košę išvirė per vieną
naktį, kurie patys jokios ekonominės veiklos nevykdo ir nesupranta, kad prie
mokestinės bazės pakeitimų reikia prisitaikyti. Nesupranta, kad žmogui
tenkančiai mokesčių naštai išaugus triskart, taikytis su tokiais pasikeitimais
net nesinori.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Ką subsidijuosi, tą ir gausi


Jau antrus
metus, nauji Lietuvos tėveliai gali džiaugtis dvejus metus išmokamomis motinystės
(tėvystės) pašalpomis. Pašalpos dydis priklauso nuo pašalpą gaunančio asmens kompensuojamojo
uždarbio, tad nenuostabu, kad žmonėms atsirado didžiulė paskata gauti kuo
didesnį atlyginimą. Praeitų metų pabaigoje Sodros darbuotojai prabilo apie vieša
paslaptimi buvusius sukčiavimus, kuomet darbuotojų atlyginimai pagal susitarimą
pakeliami taip, kad darbuotojas gautų didesnes pašalpas.

Šiandienos
Lietuvos ryte rašoma
apie neįtikėtiną skambutį, kurio iš „Sodros“ susilaukė viena Kauno baldų
gamybos įmonės savininkė ir direktorė. Metų pabaigoje padidėjo jos ir dviejų
pavaldinių alga, o tai „Sodros“ atstovei pasirodė įtartina: „„Sodros“ atstovė
klausinėjo, kodėl didinami darbuotojų atlyginimai, ir perspėjo, kad informacija
apie įmonės veiklą bus perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)
pareigūnams.“ „Sodrai“ įtarimus sukelti gali visos didėjančios algos, nesvarbu,
ar jas gauna vyras ar moteris – juk abi lytys yra tinkamos motinystės
(tėvystės) pašalpoms gauti.

Čia reikia
atskirti du dalykus – vienais atvejais pas giminaičius ar draugus įdarbintos moterys
algas gauna ant popieriaus, tačiau faktiškai jos išmokamos nėra; kitais
atvejais asmuo dirba tą patį darbą, tačiau bendru susitarimu jo(s) atlyginimas
padidėja. Pirmasis variantas yra nusikaltimas, tačiau dėl antrojo
verta diskutuoti, nes įrodyti sukčiavimą nėra lengva. Kaip atskirti, kada
atlyginimas padidėjo susitarus, o kada jis buvo pakeltas darbdavio iniciatyva,
pvz. jam net nežinant apie būsimą tėvystę? Be to, įvesdama atlyginimo
kompensavimo mechanizmą ir padidindama kompensavimo lygį (kaip kad buvo daroma
per pastaruosius keletą metų), valdžia pati paskatino tokius žmonių
sukčiavimus.

Įsivaizduokime,
kad per dvejus metus gaunamų pašalpų suma yra kaina, už kurią valstybė
nusiperka vaiko gimimą. Jeigu vaiko tiekėją (būsimą mamą) kaina tenkina, ji
nutaria gimdyti. Tarkim, kaina, kurią Agnė norėtų gauti už vieną vaiką turėtų
viršyti 50 000 Lt., o už mažesnę kainą ji vaiko negimdys. Agnė uždirba 1 500
Lt. per mėnesį, tad suma, kurią ji gautų 2 m. motinystės atostogų laikotarpiu
siekia tik 33 300 Lt. (1 500 *12 + 1 500 * 0.85 * 12; nediskontuojant). Taigi,
Agnė nebando pastoti ir lieka dirbti savo darbe. Bet ji sužino, kad yra
galimybė susitarti su darbdaviu ir pasididinti atlyginimą. Sudarius paprastą
lygtį ji apskaičiuoja, kokio dydžio atlyginimui esant valstybė jai išmokėtų 50
000 Lt.:

12 * X
+ 12 * 0.85 * X = 50 000

22,2 X
= 50 000

X = 2
252

Taigi,
jos naujasis atlyginimas turėtų būti bent jau 2 252 Lt. per mėnesį. Toliau seka
laiminga istorijos pabaiga…

Nepamirškime,
kad pagrindinis motinystės (tėvystės) pašalpų tikslas yra didinti Lietuvos gimstamumą.
Agnei ir jos darbdaviui nesukčiavus, jos vaikas nebūtų gimęs. Nepateisinu tokių
sukčiavimo atvejų, tačiau tik noriu atkreipti dėmesį, kad ką valdžia subsidijavo –
tą ir gauna.

Rodyk draugams

Rūta Vainienė: Kaip valdžia sutaupė 2 milijardus

Kai naujoji koalicija „paėmė valdžią“ ir valstybės finansuose atrado 4 milijardų skylę, ji tarė: „naštą pasidalinsime perpus: 2 milijardais pakelsime mokesčius, 2 milijardus sutaupysime karpydami viešojo sektoriaus išlaidas.“ Dabar jau žinome, kad mokesčiai tikrai buvo stipriai pakelti. Ar pavyks surinkti 2 milijardus – galiu lažintis, kad ne. Taip pat žinome, kad viešojo sektoriaus išlaidos 2009 m. lyginant su 2008 m. padidėjo 400 milijonų. Kaip gi čia taip – karpė, karpė, o nukirpo kad pailgėtų? Labai jau primena multiplikacinio filmuko herojų vardu Satrebla. Tikrasis jo vardas buvo Albertas, tačiau atvirkščiai įdėjus sraigtelį, tam žmogeliukui viskas tapo atvirkščiai. Kaip čia taip yra, kad taupymas valdžioje reiškia išlaidų kėlimą?


 


O yra štai kas. Valdžia karpė ne išlaidas, o savo užgaidas. Užgaidų sąrašas buvo ilgas, jį sutrumpino. Ir tik tiek. Įsivaizduokime įmonę, kuri ketino plėstis. Pirkti naują įmonę, priimti naujų darbuotojų, atnaujinti gamybą. „Taupymas“ satrebliškuoju būdu yra tokių planų atsisakymas. Niekas nepasikeičia, tik svajonės lieka svajonėmis. Sutaupei svajonę kitam kartui. Arba įsivaizduokime šeimą. Ji įprastai nevažiuoja į Karibus atostogų ir turi vieną automobilį. Norėtų tris kartus per metus atostogauti Karibuose, o taip pat persikelti į erdvesnį butą ir nusipirkti dar vieną automobilį, pageidautina prabangų. Satrebliškasis taupymas būtų nekeisti savo gyvenimo standarto, viskas liktų kaip buvę, nei padidėtų, nei sumažėtų. Tačiau gi kiekvienas suprantame, kad tai nėra joks taupymas. Taupymas yra tada, kai atostogų važiuodavom, o dabar nebevažiuosime, kai automobilį turėjome, o dabar jį teks parduoti, kai įmonėje dirbo 100 žmonių, o lieka 80, kai alga buvo 1000, o dabar tegauni 800.


 


Fantastiškuoju satrebliškuoju valdiškuoju būdu galima sutaupyti milžiniškas sumas. Kad ir 100 milijardų. Tereikia tik smagiai pasvajoti apie naujas mokyklas, darželius, dosnias socialines išmokas, pakeltas algas, naujus pastatus ir panašiai - o po to viso šito nedaryti – ir sutaupei! Valdžia ir šiandien, krizės ir visuotinio taupymo metu, 400 milijonų pakėlusi savo išlaidas nenustoja pabrėžti, kad sutaupė, kad buvo solidari su tais, kuriems mokesčiai pakelti ne sapne, o gyvenime. Prie šios temos matyt grįšime dar ne kartą. Juk tai chrestomatinis žmonių mulkinimo pavyzdys, įtrauktinas  ne tik į Vikipediją, bet ir į mokslines studijas. O kol toks satrebliškasis taupymas nėra  įrodytas, gal valdantiesiems vertėtų praeiti patikrinto nesatrebliškojo taupymo stažuotę, kad ir dėl krizės darbo netekusių GYVŲ žmonių šeimoje.

Rodyk draugams