BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytautas Žukauskas: Smarkiausiai pripūstos greičiausiai subliūkšta

Ar galima būtų kaip nors susieti teiginius, kad pagrindinė pasaulinės ekonominės krizės priežastis yra niekuo nepadengtų pinigų spausdinimas ir tai, jog pagal makroekonominius rodiklius prasčiausioje padėtyje iš Baltijos šalių šiuo metu yra Latvija. Manau, galima.


Apsilankius trijų Baltijos valstybių centrinių bankų internetinėse svetainėse galima sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pinigų agregatų M2 ( į kurį įeina grynieji pinigai apyvartoje, vienadieniai indėliai, sutarto iki 2 m. termino indėliai bei įsipareigojamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai) indeksus, kurie atrodo štai taip:



Šie indeksai parodo, kaip greitai kiekvienoje šalyje augo pinigų kiekis, pinigus suvokiant plačiąja prasme. Aiškiai matyti, kad pinigų M2 kiekis greičiausiai augo Latvijoje. Iki 2008 metų liepos mėnesio, kuomet jis pradėjo mažėti, per penkerius metus nuo 2003 metų liepos mėnesio pinigų M2 kiekis Latvijoje buvo išaugęs 3,2 karto. Lietuvoje ir Estijoje tuo pat laikotarpiu pinigų kiekis M2 išaugo po 2,6 karto.


Daug kalbėta apie pinigų kiekio didėjimo pasekmes ekonomikai. Vienu sakiniu grubiai jas galime apibendrinti taip: augantis pinigų kiekis iškraipydamas rinkos dalyvių lūkesčius sukuria trumpalaikį ekonomikos pakilimo efektą, po kurio seka korekcija ir ekonomikos nuosmukis.


Manau, kad trijų Baltijos valstybių pavyzdys yra puiki šio proceso iliustracija. Latvijoje pinigų M2 kiekis nagrinėjamu laikotarpiu augo greičiausiai. Greičiausiai augo bei „pūtėsi“ ir jos ekonomika: vidutinis ketvirtinis BVP augimas (lyginant su praeitų prieš tai buvusių metų atitinkamu ketvirčiu) Latvijoje 2007-2008 metais buvo didžiausias – 8,9 proc. Lietuvoje ir Estijoje jis atitinkamai siekė 8,1 ir 7,3 proc.


Neatsitiktinumas tai, kadLatvija šiuo metu skaudžiausiai išgyvena ekonominę krizę. Išankstiniais duomenimis, 2008 metų IV ketvirtį Latvijos BVP, lyginant su prieš tai buvusių metų tuo pat ketvirčiu, smuko 10,5 proc. Lietuvoje ir Estijos BVP kritimas siekė atitinkamai 2 ir 9,4 proc.



Tvaraus ekonomikos augimo galima pasiekti ne didinant pinigų kiekį, o keliant produktyvumą. Todėl dabartinė pinigų pumpavimo ir stimulų ekonomikai gaivinti panacėja yra ligos gydymas „vaistais“, sukėlusiais šią ligą.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Laisvų mainų naudos iliustracija – kraujas už pinigus


Vakar ryte per „Labo Ryto“ apžvalgą girdėjau, kad esą
padaugėjo už pinigus kraujo duodančių žmonių. Sakoma, kad net ir tas 40 Lt,
kuriuos gauna žmogus už kraują, padeda išgyventi darbo netekusiems žmonėms.

Tema, o juo labiau – situacija – ne iš gražiųjų (bent jau iš
pirmo žvilgsnio). Garantuoju,kad didžiajai daugumai žmonių,situacija, kuomet kažkas
duoda kraujo už pinigus arba yra priverstas duoti kraujo už pinigus, atrodo
kone pasibaisėtina. Manau, ne vienas pagalvojo: „dagyvenome*“, arba: „štai jums ir
nepriklausoma Lietuva“.

Kaip bebūtų, ši situacija gerai parodo savanoriškų mainų
naudą kiekvienai juose dalyvaujančiai šaliai. Kitaip tariant, dėl mainų
kiekviena pusė gauna tai, ko jai trūksta: kraujo bankui – kraujo, kraujo
donorui – pinigų. Manau, niekas neprieštaraus, kad šie mainai vyksta
savanoriškai. Be to, kur jau kur, bet kraujo donorystės centre, donorui
(pardavėjui) yra gerai paaiškinama, kokį poveikį organizmui turi kraujo
davimas, kaip elgtis davus kraujo. Todėl (ir ne tik todėl) informacijos
asimetrijos problema, kuria kaltinama laisva rinka, čia yra maksimaliai
išspręsta. Galų gale, jei neklystu, kraujo negalima duoti dažniau nei dvi
savaites, todėl vedamas registras etc. 
Kitaip tariant, imamasi visų priemonių, kad kraujo davimas (už dyką ar
už pinigus) donorui / pardavėjui neatneštų žalos.  

Labai norint, čia galima pradėti smarkiai ir daug ginčytis,
kad čia nėra laisvi mainai, tačiau, manau, niekas nepaneigs, kas šie mainai yra savanoriški,
t.y. nepriverstiniai. O čia paaiškėja sena tiesa, kad savanoriški mainai yra
naudingi abejoms juose dalyvaujančioms pusėms (ir tokiuose mainuose visai
nesvarbu, ar kiekviena pusė gauna po lygiai naudos).

Prieš baisintis tokiais mainais ar „tokia ekonomika“, reikia
prisiminti, kad tokie ekonominiai sprendimai atsiranda renkantis tarp mažesnės
blogybės (arba didesnės naudos). Kitaip tariant, „baisi“ yra situacija, kurioje
atsiduria žmogus, kuris pardavinėja kraują, tam, kad nusipirktų maisto, o ne
ekonominė logika, kuria jis vadovaujasi. Ekonominė logika, racionalus veiksmas ir
laisvi mainai jam leidžia pagerina žmogaus prastą situaciją daug labiau, nei
potencialus besipiktinančiųjų choras.

____

* Žinau, kad priešdėlis „da-“ nevartotinas. Bet nepaisant
to,kasdienėje kalboje jo vis tiek apstu.

P.S. Na, kaip dabar šriftas :)?

Rodyk draugams

Rūta Vainienė: „Mes išleisime dar daugiau jūsų pinigų“. Kuo čia didžiuotis?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su pasididžiavimu praneša, kad įvairioms socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms šiemet išmokės rekordiškai daug lėšų. Bendra piniginės paramos suma, kurią Lietuvos gyventojams skirs valstybė, sudarys daugiau nei 1 mlrd. litų. Tai 126 mln. litų daugiau nei 2008 metais.


„Valstybė sieks pasirūpinti kiekvienu žmogumi, kuriam ypač reikia paramos. Jos gavimą jau dabar supaprastinome kai kurioms socialinėms grupėms, o biurokratinių barjerų mažės ir ateityje. Nepaisant ekonominio sunkmečio, gyventojai turi jausti valstybės paramą. Tai atsispindi ne tik rekordine suma, kuri bus skirta socialinėms išmokoms ir kompensacijoms, bet ir toms lėšoms, kurios skiriamos aktyviai darbo rinkos politikai“, – kalbėjo ministras R.J.Dagys.


Nesuprantu, ko ministras džiūgauja. Kad išleis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų? Kad kiekvienam dirbančiam teks daugiau išlaikytinių? Kad auga skurdas ir nedarbas? Kad mokesčių mokėtojų pinigai bus išleisti su mažesniais barjerais?


Tikrai, teisus buvo Bulgakovas, sakydamas, kad betvarkė gyvena ne tualetuose, o galvose. Esant tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos požiūriui, nenuostabu, kad tiek socialinės paramos schema, tiek darbo santykiai yra sudėlioti taip, kad valstybėje būtų kuo daugiau išlaikytinių.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Klausimux

Vakar žiūrėjau filmą Analyze that (Sutrikęs gangsteris 2). Visą filmą tik ir kikenau, scenarijus bent jau man rodos yra komedijos genialumo viršūnė, o išgirdus sekančią frazę tiesiog susiriečiau iš juoko. Iš kalėjimo išėjęs, dirbti nutaręs ir per trumpą laiką net 3 darbus pakeitęs mafijos bosas Paul Vitti (Robert De Niro) guodžiasi savo psichologui:

 

“That nine-to-five bull**** - I'll f***in' kill myself if I have to do that for the rest of my life. You know they take taxes out of your check? What the f*** is that?”


Deja, mes jau taip pripratę prie mokesčių, kad mums sukelia juoką naivus mafijos boso klausimas - kaip čia taip iš žmogaus atlyginimo galima išskaičiuoti mokesčius? Ar tikrai mokesčiai yra neišvengiami, kaip mirtis? Vis tik aš pasisakau už mažus mokesčius, o ne jų vengimą mafijos stiliumi :)



Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: “Kova su klimato kaita – ramstis ekonomikai”. Kur jau ne!


Tuomet ramstis ekonomikai yra ir mašinų avarijos, aviakatastrofos,
langų daužymas ir t.t. ir t.t. Regis visa plejada viešų asmenybių pradedant
Obama, baigiant šiandienos „Verslo žinių“ trečiajame puslapyje esančiu „Royal
Dutch Shell plc.“ yra pakerėti minties, kad finansuojant brangias ir
ekonomiškai nepasiteisinančias technologijas galima vienu šūviu nušauti du ar
net daugiau zuikių: pasiekti geresnės ekologinės situacijos, atpiginti ar
padidinti energijos tiekimą ir dar stimuliuoti ekonomiką krizės sąlygomis.

Iš tikro „Green growth“ ar kitais pavadinimais
besipuikuojančios strategijos yra savotiškas oksimoronas (Oxymoron). Naudojant mažiau
anglių Ceteris paribus energijos taip pat
bus mažiau.

CO2 gaudymo ir konservavimo technologijos
platesnis taikymas leistų sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir
stimuliuotų CO2 gaudymo ir konservavimo technologijas gaminančias
įmones. Lygiai taip pat, kaip nurodymas būtinai nešioti skrybėles stimuliuotų
skrybėlių sektorių.

Na gerai, CO2 gaudymo ir konservavimo
technologija leidžia naudoti santykinai pigesnį šaltinį - anglis, o tai gali
pasiteisinti brangių naftos kainų kontekste. Bet pagrindinė pamatinė
priežastis, kodėl CO2 gaudymo ir konservavimo technologija atsirado
yra mūsų pačių susigalvoti barjerai anglių naudojimui. Kitaip tariant, būtent todėl,
kad ES sugalvojo kovoti su klimato kaita, mes nebegalime naudotis pigiu ir patikimu
šaltiniu – anglimi – pigiai ir patikimai. Todėl kova su klimato kaita yra ne ramstis
ekonomikai, o didelė smegduobė.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. “Sodra” - žudikė?


Kai
buvo pradėta mokesčių reforma, daugelis (įskaitant LLRI) prognozavo, kad dėl
išaugusios mokestinės naštos, žmonėms nebeapsimokės vykdyti individualios
veiklos. Pirmą tai patvirtinantį signalą jau turime: šiandien Verslo žiniose
rašoma
apie sumažėjusį skaičių gyventojų, besiverčiančių individualia veikla. Šių metų
sausį buvo 3000 mažiau individualią veiklą užregistravusių žmonių, lyginant su
praeitų metų sausiu. Naujausiais duomenimis, nuo sausio 1 iki vasario 18
individualią veiklą pradėjo 1240 gyventojų, o nutraukė net 4083 žmonės.

Kurgi
jie dingo? Vargu ar jiems buvo pateikta anketa, prašanti pažymėti vieną iš kelių
variantų – „steigsiu UAB‘ą“, „veiklą toliau tęsiu, tik jums nesakysiu“, o gal „jau
geriau gausiu bedarbio pašalpą, nei atiduosiu jums mokesčiais pusę pelno“?

Tiesą
rašant, mane nustebino ši statistika. Pakeitus individualios veiklos
apmokestinimą, 4 tūkstančiai žmonių net nebandė pažiūrėti ir įvertinti, ar jų
veikla dar bus pelninga. Gal juos atgrasė išaugę mokesčiai, įstatymų dviprasmybės,
o gal tikimybė, kad tarifai dar bus kaitaliojami metų eigoje?

Žmonių
nuomones ir nuotaikas puikiai parodo puslapyje www.tax.lt
kilusi diskusija pavadinimu „Individuali veikla ir Sodra žudikė“. Vienas
pagrindinių klausimų, į kurį atsakymą žmonės bandė kartu išsiaiškinti – ar 28,5
proc. „Sodros“ mokestis bus taikomas atgaline data, nes įstatyme „Sodros“
mokesčių bazė buvo apibrėžta itin dviprasmiškai: „socialinio draudimo įmokos
skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos.“

Vienas diskusijos
dalyvis sausio 7 d. pasiūlė daryti taip: „pajamas reikia perkelti ant kokių UAB
(draugų, pažystamų), išregistruoti IDV ir sulaukti kuo viskas pasibaigs“ [kalba
netaisyta]. Vėliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad įmokos „Sodrai“ bus mokamos nuo 2009 m.
uždirbtų pajamų, bet tikėtina, kad kai kas nesulaukė šio išaiškinimo ir veiklą
išregistravo.

Vis
tik dauguma žmonių inertiškai pirko verslo liudijimus, liko užsiregistravę
individualią veiklą, nes žmonės nėra linkę tokių svarbių apsisprendimų keisti
pernakt, be to, ne kiekvienas gali ryžtis nutraukti savo veiklą arba ją vykdyti
nelegaliai tik todėl, kad laikraščiuose skaitė arba per TV girdėjo apie išaugusią mokestinę naštą. Tačiau
tam jie gali pasiryžti, tą naštą jau pajautę. Įdomu, kiek žmonių taip ir
padarys?  

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Kai valdžia vadovaujasi stereotipais

Turbūt dažnas yra girdėjęs apie 7000 Lt. „į rankas“ gaunančius ir pagal verslo liudijimą dirbančius statybininkus. Visuomenėje paplitusi idėja, kad labai pelningos ir advokatų bei notarų profesijos. Visi mes esamę girdėję šiuos ir panašius stereotipus, tačiau kas atsitinka, kai šiais stereotipais pradeda vadovautis valdžia ir pasišauna kaip reikiant apmokestinti tariamus „turtuolius“?


Tuomet nukenčia tie, kurių kasdienybė ir uždarbis smarkiai skiriasi nuo paplitusių mitų apie prabangų gyvenimą ir daugiatūkstantines pajamas. Deja, taip atsitiko ir šįsyk: advokatams, notarams, antstoliams ir kt. fiksuotą 783 Lt. (beveik minimalios algos dydžio!) „Sodros“ mokestį įvedusi naujoji valdžia, nuskriaudė vargingiausius šių profesijų atstovus. Primenu, kad kaip ir visi kiti individualią veiklą vykdantys žmonės, iki Naujųjų metų jie kas mėnesį mokėjo po 180 Lt. „Sodrai“.


Tačiau nubudę po Naujųjų metų nakties, dalis notarų vis dar negali išsiblaivyti nuo minties, kad jų mokesčiai išaugo daugiau nei keturiskart. Kaip rašoma šiandienos „Lietuvos žiniose“, „padidėjus „Sodros“ mokesčiams pasipylė advokatų prašymai išbraukti juos iš advokatų sąrašų.“ Taigi, daugeliui advokatų padidėję mokesčiai tapo nebepakeliama našta. Antradienį pritarta naujos tvarkos pakeitimui: advokatai šįmet mokės 10 proc. nuo uždirbtų pajamų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jų padėtis pagerės, nes jie patys turi pasirūpinti tiek savo darbo vieta, tiek darbo įrankiais, o patirtų sąnaudų atskaityti negali, todėl visos jų pajamos yra apmokestinamos „Sodros“ mokesčiu.


10 proc. mokestis yra tik pereinamojo laikotarpio nuostata, o 2011 m. visiems teks vienodai sunkiai tempti „Sodros“ vežimą, kuris vis garsiau braška, lyg bandydamas mus įspėti, kad nepakeitus krypties ir vežimo turinio, mus visus pervažiuos nuriedėdamas žemyn.


Lyg stereotipais dar nepakankamai prisivadovauta, dar vienas paplitęs stereotipas gali tapti pagrindu dar vienam – gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiui. Sausio 26 d. Žinių radijo laidoje „Tikrasis motyvas“, (garso įrašą parsisiųsti galite čia) dalyvavęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams pasisakė taip: „Išties, tokie apartamentai, kuriais užpildomi ten kai kurių populiarių žurnalų turiniai, tai yra prabangos mokestis, solidarumo mokestis, bet taip standartinį būstą turėdamas žmogus čia neturėtų kažko nuogąstaut.“ Tačiau nuogąstauti yra dėl ko, nes apmokestinus būstą pagal burbulines 2006 m. NT vertes, nekilnojamojo turto mokestį mokėti privalės ne tik iš žvilgančių žurnalų puslapių besišypsantys, bet ir tuos žurnalus skaitantys žmonės.


Stereotipais besivadovaujantys žmonės gali lengvai apsigauti. Raumeningas atletas gali būti protingiausiu kurso studentu. Didžiausias tylenis teatro scenoje gali atsiskleisti ir sužydėti. Notaras gali būti ir neturtingas. Milijonų verto namo savininkas gali vaikščioti skylėtom kojinėm ir neišgalėti sumokėti kelių dešimčių tūkstančių nekilnojamo turto mokesčio. Stereotipai neturi būti pagrindu keičiant apmokestinimą – nes jie yra tik stereotipai, ir ne daugiau.


Komentaras perspausdintas portale Lrytas.lt.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Ar ten ieškome kaltų?


Ištikus
bėdai visuomet norima išsiaiškinti kaltus ir juos deramai nubausti. Taip iš
vienos pusės tarsi atsilyginama už kilusius nepatogumus, iš kitos – lyg ir
užsitikrinama, jog bėda nesikartos. Šįkart bėda – pasaulio finansų krizė, o
kaltų jau įvardinta daug ir įvairiai. Vieni patiekia garsių ir įtakingų žmonių pavardes.
Kiti kaltina sistemą. Tačiau labiausiai mane nustebino šis pareiškimas:

„Pasak Tarptautinės darbo organizacijos,
pasaulinė recesija irgi turi „nulinį pacientą“. Yra vienas žmogus, kuris lėmė
įvykių virtinę, dėl kurios dabar ekonomikos nuosmukis yra didžiausias nuo
Didžiosios depresijos laikų <...> 2
003 m.
„nulinis pacientas“, gavęs išankstinę paskolą Kalifornijos valstijoje, Stoktono
mieste, nusipirko namą. Po 39 mėnesių jis nebegalėjo įvykdyti savo finansinių
įsipareigojimų.

Remiantis tuo, kur pradėjo smukti nekilnojamojo turto rinka ir kur
buvo sudarytos išankstinės paskolos, jis buvo „Countrywide“ (didžiausias JAV
būsto paskolų davėja) klientas. Prieš penkis metus jis gavo 250 tūkst. JAV
dolerių paskolą.

Jam nereikėjo išleisti nei cento, kad gautų paskolą. Nekilnojamo
turto vertė Stoktone, kuris jis nusipirko namą, keturis metus iš eilės kilo po
10 proc. per metus. Tai buvo apgalvota rizika imti kreditą, nes jo įsigyto
turto vertė iki šio dešimtmečio pabaigos turėjo padidėti 100 proc. 2006 m.,
praėjus dviems mėnesiams po jo paskolos peržiūrėjimo, jis neteko darbo. Per
mažiau nei 90 d. jis tapo nemokus.“

Manau, jog „vieno žmogaus, kuris
lėmė įvykių virtinę“ ieškoma ne ten ir ne taip, taip nutolstant tuo tikrųjų
priežasčių.  Verčiau smerkiant žmogų,
kuris pasiėmė paskolą neišleisdamas tam nei cento, o vėliau tapo nemokus,
geriau pagalvoti, kodėl jis taip elgėsi? Todėl, jog šio žmogaus manymu, tai buvo
geriausias sprendimas jam ir turbūt jo šeimai. Analogiškai, kodėl bankai pusvelčiui
pasiskolinę iš FED, pusvelčiui priskolino tiems, kurie, kaip vėliau paaiškėjo,
skolintis negalėjo? Todėl, jog skolinti yra bankų verslas, iš to jie gyvena ir
naivu būtų tikėtis, jog bankai, jei ir suvokę jų skolinamų pinigų „pučiamąjį“
poveikį, šią veiklą būtų nutraukę. Kitaip sakant, nesuprantu, kaip galima
teisėtą ir privatų interesą vykdyti sau naudingiausią veiklą kaltinti sukėlus
depresiją?

Problema atsiranda tuomet, kai
tai, ką vadiname savo teisėtu ir privačiu interesu, t.y. tai, kas yra savaime
suprantama ir naudinga atskiriems iš mūsų, galiausiai tampa žalinga ir turi naikinančių
pasekmių visiems kartu sudėjus.  Pagrindinė
tokio reiškinio priežastis, yra privačių interesų iškraipymas. Pasaulio finansų
krizės kontekste tai – valdžios priverstinis pinigų kainos mažinimas,
priverstinis skolinimas, finansinių šiukšlių išpirkimai ir pan. Šie kišimaisi
pelningais, siektinais ir  naudingais
padaro tokius veiksmus, kurie normaliomis sąlygomis tokiais nebūtų. Manau, tai
yra pagrindinė priežastis, teisėtus ir privačius rinkos dalyvių interesus
išrutuliojusi į pasaulinę finansų krizę.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Trūkt už vadžių, vėl į pradžią


Nuo šių metų buvo panaikinta sena
neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tvarka, kai gyventojams buvo taikomas
fiksuotas pagrindinis NPD – 320 Lt; vaikus turintys gyventojai galėjo pajamoms pritaikyti
ir papildomą NPD. Be to, tam tikriems asmenims buvo taikomi individualūs NPD
dydžiai ir atrodė, kad panaikinus fiksuotą NPD, šiai mokestinių lengvatų formai
atėjo galas. Deja, ne.

Naujosios valdžios įvestos tvarkos esmė
– NPD turi priklausyti nuo gyventojo pajamų, o ne nuo tam tikrų gyventojo savybių. Kiekvieno asmens NPD apskaičiuojamas individualiai, priklausomai nuo jo su darbo
santykiais susijusių pajamų. Metų pabaigoje NPD perskaičiuojamas, ir jeigu
žmogus turėjo dar kitų apmokestinamųjų pajamų, jis turi sumokėti mokestinę
nepriemoką.

Ką šiandien priėmė Seimas? Revoliucija –
Seimas grąžino fiksuotą NPD, tačiau tik kai kuriems asmenims: riboto darbingumo,
senatvės pensijos amžiaus asmenims, taip pat tiems, kam nustatytas neįgalumas. O
naivi aš, maniusi, kad nuo šiol NPD iš tikrųjų priklausys tik nuo pajamų; maniusi,
kad NPD lengvatoms atėjo galas.

Lengvatos plinta joms būdingu spartumu.
Vyriausybė siūlė 700 Lt. NPD, bet vieno Seimo nario pasiūlymu NPD buvo padidintas
iki 800 Lt. To paties Seimo nario siūlymu buvo išplėstas ratas asmenų, kuriems
taikomas 600 Lt. NPD. Lengvata dar nepriimta, o jau plinta.

Ar tik nėra lengvatos naikinamos tam,
kad Seimas galėtų vėl vis palaipsniui rodytis labai geras, iš naujo jas
dalindamas?.. Tuomet galbūt pats laikas
sustoti, nes lengvatų dalinimo pasekmes puikiai matome „Sodros“ skylėj.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Pats laikas išeiti į motinystės atostogas


Šiandien
paskelbti
preliminarūs „Sodros“ biudžeto sausio mėn. duomenys: pajamos sudarė 801,7 mln.
Lt, išlaidos - 1 mlrd. 23,5 mln. Lt.Deficitas
(221,8 mln. Lt.) sudarė daugiau negu ketvirtadalį pajamų ir buvo 56 proc.
didesnis nei planuotas deficitas – 141,8 mln. Lt. Taigi, šių metų „Sodros“
biudžete jau veriasi didžiulė skylė, ir tikėtina, kad metų bėgyje toji skylė
pagilės. Kodėl?

Paskaitykime Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos pernai paruoštą 2009 m. valstybinio socialinio draudimo
fondo įstatymo projektą ir pažiūrėkime, kokios motinystės (tėvystės) pašalpas
gaunančių asmenų skaičiaus prognozės pateiktos 2009-iems metams.

Vidutinis
motinystės (tėvystės) pašalpų, mokamų už vaiką nuo 1 iki 2 m. gavėjų skaičius –
20 500, pašalpos sudarys 323 mln. Lt. Pašalpų, mokamų iki vaikui sukaks 1 metai
gavėjų skaičius – 20 600, jos sudarys 533 mln. Lt. Taigi, „Sodros“ fondo
biudžeto įstatyme prognozuojama, kad šįmet naujų pašalpų gavėjų (t.y. tų, kurios
mokamos iki vaikui sukaks 1 m.) skaičius padidės tiktai šimtu gavėjų.

Daugeliui
šiuo metu dirbančių asmenų nėštumas ir po jo mokamos motinystės (tėvystės)
pašalpos gali tapti tikru išsigelbėjimu nuo nežinomybės, turėsi žmogus darbą
rytoj ar ne – nuo galimo atleidimo arba darbovietės bankroto; išsigelbėjimu nuo
galimo pajamų sumažėjimo. Nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, motinystės
(tėvystės) pašalpos mokamos net dvejus metus. O jeigu tavo atlyginimą ką tik
sumažino, arba galvoja mažinti, nieko baisaus – pagal naują tvarką nuo šių metų
liepos 1 d. apskaičiuojant asmens kompensuojamąjį uždarbį bus atsižvelgiama į per
12 mėnesių gautas pajamas. Taigi, jei išeini į motinystės atostogas jau su
mažesniu atlyginimu, vis tiek gausi didesnes pašalpas.

Be
to, nuo šių metų ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami
ir pagal autorinius atlyginimus dirbantys asmenys, ir sporto ar atlikėjo veikla
užsiimantys gyventojai. Jiems motinystės pašalpos taipogi gali būti išsigelbėjimu
nuo krizės.

Pašalpų,
kai mokama už vaiką nuo 1 iki 2 m. panaikinimas nepadengs šių metų „Sodros“ biudžeto
skylės. Nesakau, kad pašalpos išvis neturi būti mokamos – tiesiog jų dydis
neturi skatinti rinktis motinystę tiktai dėl pašalpų. Pašalpų mokėjimo
sutrumpinimas, o taip pat ir pajamų kompensavimo dydžio sumažinimas nuo
dabartinių 100 proc. už pirmus vaiko metus sumažins paskatas pasirinkti
motinystę dėl netinkamų priežasčių. Kitaip 2009 m. naujų mamyčių skaičiai, joms
skiriamos pašalpos ir atitinkamai deficitas gali būti daug didesni už
prognozuojamus.

Dabartinėmis
sąlygomis tikrai patrauklu išeiti į motinystės atostogas, tik bėda – ir toliau nesurenkant
pajamų ir besiveriant „Sodros“ biudžeto skylei, pašalpos mamytėms gali pradėti
vėluoti. Gal pats laikas nustoti būti „dosniausiems pasaulyje“ ir susitaikyti
su realybe? Dosnumas turi būti pagal išgales, kurių šiuo metu tikrai nėra.

Rodyk draugams