BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Apie kazino kapitalizmą

Fareed Zakaria, savo Kapitalizmo manifeste gana gerai apžvelgia šių dienų ekonominę krizę. Pagrindinė jo mintis - krizė nėra jokia kapitalizmo pabaiga, o tiesiog tam tikrų būdų užsidirbti pinigus pabaiga.”Verslo žinios” užsimena apie tai, kaip ESBO parlamentinės asamblėjos prezidentas pareiškė, kad “plėtra turi būti darni, kad neišvešėtų “kazino tipo” ekonomikos. Bet čia Zakaria netikėtai pateikia gerą įžvalgą: “Bankus lyginti su kazino yra nesąžininga kazino atžvilgiu”.

Dėl daugelio priežasčių, su tuo teiginiu iš dalie galima sutikti. Kazino, mano nuomone, yra gana sąžiningas dalykas, nes atlygis ir rizika bet kokiame žaidime yra labai aiškūs ir skaidrūs. Pastatei ant juodo ir atspėjai - pinigai dvigubinasi, neatspėjai - pinigus prarandi (aišku tame procese dalis pinigų atitenka kazino, bet ta dalis irgi yra aiški ir skaidri).

Tuo tarpu kuomet į kapitalizmą pradeda kištis valdžia ir pvz., išpirkinėti privačias kompanijas, kurios prisiėmė per daug rizikos, ryšys tarp rizikos ir atlygio pradingsta. “Herbas - laimėjai, skaičius - nepralošei” - kitas geras Zakaria palyginimas. Ir iš tiesų, joks kazino neišsilaikytų su tokiu žaidimu.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Skandinamas gelbėjimosi ratas

Šiandienos “Lietuvos žiniose” spausdinamas straipsnis apie verslo liudijimus, kuriame rašoma, jog nemažai verslo liudijimus įsigyjančių asmenų – bedarbiai. Jiems verslo liudijimai yra lyg išsigelbėjimo ratas, nes tai labai paprasta veiklos forma – sumoki mokestį ir pirmyn vykdyt pasirinktą veiklą.

Bėda, kai sumokėti mokestį neišgali. Verslo liudijimo kaina (dirbant pilną mėnesį) – 120 Lt/mėn., “Sodros” mokestis – 180 Lt/mėn., sveikatos draudimo mokestis – dar 72 Lt/mėn., tad viso gaunasi net 372 Lt per mėnesį.

Dar didesnė bėda, kai valdžia užsimoja šią veiklos formą uždrausti. Tai numato ši Vyriausybės programos nuostata: “peržiūrėsime veiklos rūšių, kurioms reikalingi verslo liudijimai sąrašą ir mokesčių dydį, išskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikindami verslo liudijimus, kurie iškraipo darbo rinką ir sukuria nevienodas verslo sąlygas”.

Panaikinti verslo liudijimus buvo kėsinamasi dar prieš Naujuosius metus. Damoklo kardas virš verslo liudijimų tebekaba dėl minėtos Vyriausybės programos nuostatos. Jei valdžia iš tiesų siekia mažinti bedarbystę, gerinti verslumo sąlygas, negalima šio gelbėjimosi rato paskandinti. Reikia mažinti mokesčius ir užtikrinti, jog verslo liudijimai nebus panaikinti (įvedant galimybę išsipirkti arba “rezervuoti” verslo liudijimus ilgesniam nei metų laikotarpiui) – tuomet palengvėtų gelbėjimosi rato priplaukiamumas.

Rodyk draugams

Giedrius Kadziauskas: Mažmeninės prekybos grėblys

Lietuvos gyventojų ir politikų santykis su mažmeniniais prekybininkais kiek iškreiptas. Mažmeninė prekyba pastaraisiais metais buvo ženklus našumo didėjimo šaltinis ir kurdavo BVP vos atsilikdama nuo Mažeikių naftos ir statybos sektoriaus. Maksima ir kompanija atidarė Lietuvos gamintojams kelius į užsienio rinkas pati plėsdama savo prekybos tinklus į tolimąjį ir artimąjį užsienį. Lietuvos vartotojams prekybos centrai irgi atrodo patrauklūs – juose kasdien išmušama apie milijoną kasos čekių, o smulkiųjų prekybininkų parduotuvių skaičiaus mažėjimas, nors viešumoje ir apraudamas, visgi reiškia vartotojų preferencijas – prekybos centrai patogesni, patrauklesni ir pan.

Tačiau ir praėjusios kadencijos Seimas, ir šios kadencijos Vyriausybė turi nepilnavertiškumo kompleksą ir bijo pasakyti, jog mažmeninėje prekyboje viskas tvarkoje. Bijo pripažinti, jog vartotojai vartoja, nes džiaugiasi galėdami, o ne todėl, kad prekybos centrų apdumti, kad darbuotojai dirba ilgas valandas, ne todėl, kad išnaudojami ir negali pasirinkti, o todėl, kad trūksta darbo vietų ir prekybos centrai vieni iš stabiliausių darbdavių miesteliuose.

Siekdami „sureguliuoti“ prekybininkų santykius su tiekėjais valdantieji jau trečią kartą galanda peilius. Pirmąjį kartą noras reguliuoti prekybininkų antkainius, pradžioje buvęs vos P.Gražulio žydrąja svajone, vėliau tapo kūnu ir tik prezidento veto sustabdė jo įsigaliojimą. Seimo nariai nesugebėjo pasipriešinti sveikam protui ir ekonominei logikai prieštaraujančiam vulgariajam populizmui, nes paprasčiausiai bijojo įsivaizduodami, jog jų rinkėjai palaiko viską, kas prieš maksimą.

Antrasis bandymas buvo Konkurencijos įstatymo nuostatas pritaikyti mažmeninės prekybos sričiai ir nustatyti, jog šiai sričiai taikomos griežtesnės taisyklės, nei kitiems verslams.

Trečiasis bandymas ant Vyriausybės stalo. Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepciją ir pasiūlė Vyriausybei „įvertinti poreikį ir parengti įstatymo projektą“. Pagrindinis įstatymo tikslas reglamentuoti tiekėjų ir prekybos centrų sutartis ir nustatyti, jog prekybos centrai negali reikalauti atitinkamų veiksmų arba mokėjimų. Pavyzdžiui, būtų draudžiama tartis dėl išdėstymo lentynose ir kainos, būtų draudžiama susitarti dėl negauto pelno kompensavimo ar mažmeninės prekybos įmonių patiriamų veiklos išlaidų, susijusių su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu, kompensavimu.

Nors įstatymo nepriimti pakanka argumento, jog konkurencinga mažmeninės prekybos rinka vartotojų spaudimą perduoda ir žemesnei grandžiai, todėl tiekėjai gauna dalį įtampos, kurią mažmeninės prekybos tinklai jaučia iš pirkėjų ir konkurentų. O tai pasireiškia įvairiomis sutarčių nuostatomis ir mokėjimais, kurie vienaip ar kitaip gali būti įtraukiami į kainą. Jų įvairovė tik leidžia sudaryti labiau individualizuotas sutartis. Uždraudus atskirus mokėjimus, jie tiesiog bus įtraukti į bendrą produkto kainą. Įstatymų leidėjui taip pat vertinga priminti, kad tikrasis kaltininkas ir tikroji jėga yra ne Maksima, o vartotojai. Tik tai, jog ji yra pasirenkama vartotojų, įgalina ją derėtis ar spausti tiekėjus. Juk tiekėjai visuomet turi pasirinkimą atsisakyti bendradarbiauti su Maksima.

Gaila, jog pirmajam bandymui – įvesti antkainius – prieštaravo ir Vyriausybė ir Konkurencijos taryba, o Seimas vis tiek priėmė įstatymą. Konkurencijos taryba prieštarauja ir Vyriausybės parengtam naujam mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymui. Tačiau antiprekybinis sentimentas rodos yra aptemdęs bet ko, kas sėdi valdžioje protą.

Socialdemokratai viena ranka (Birutės Vėsaitės) siekė suduoti Maksimai, kita ranka pasivedėjo Maksimą į bendrus energetinius projektus. Turbūt tiesiog trūksta drąsos rasti racionalų ir normalų santykį su mažmenininkais ir išsivaduoti iš meilės ar neapykantos rato. Tačiau, kaip danguje, taip ir ant žemės, neretai pilietis keiksnodamas prekybos centrus, į juos suka įsigyti kasdienių prekių ir nupigintos lašišos sekmadieniui švęsti.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Biudžeto projektas: kas mažinama, o ką mažinti dar reikia?

Vakar Vyriausybė svarstė ir pritarė 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektui bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, abu dokumentus galite rasti čia. Kokia šių siūlymų esmė?

Valstybės biudžeto pajamas siūloma sumažinti 1 954 mln. Lt, o biudžeto išlaidas sumažinti 264 mln. Lt. Tuomet deficitas padidėtų 1 690 mln. Lt ir sudarytų 4 632 mln. Lt. Tad pasiūlymų esmė gan paprasta – svajonės apie gausias biudžeto pajamas apkarpomos jau antrąkart šįmet, o biudžeto išlaidos mažinamos vos 1 proc.! Nors pareiginės algos bazinį dydį numatyta mažinti 9,5 proc., išlaidos darbo užmokesčiui mažėja 126 mln. Lt, arba vos 3,8 proc. visų darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Pajamų dalyje planuojama surinkti 2,4 proc. mažiau gyventojų pajamų mokesčio, 18,4 proc. mažiau pelno mokesčio, 15,2 proc. mažiau pridėtinės vertės mokesčio, 7,8 proc. mažiau akcizų pajamų. Mokesčių pajamų planas iš viso mažinamas 1 889 mln. Lt, arba 12,6 proc.

Kaip mažo išlaidų, bet didelio norimų pajamų mažinimo kontekste atrodo Vyriausybės pasiūlymas PVM didinti 2 proc.? Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog “prognozuojant pajamas įvertinta, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidinimo 2 procentiniais punktais valstybės biudžetas 2009 m. gaus 230 mln. litų pajamų.” Net jei ši prognozė ir išsipildytų, 230 mln. Lt visame biudžeto tikslinimo kontekste yra absoliutus mizeris, bet neabejotinai didesnis tarifas į pražūtį įstumtų daugelį verslų. Todėl valdžia privalo apkarpyti 25,6 mlrd. Lt siekiančias valstybės biudžeto išlaidas.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Skolinimasis = atidėti mokesčiai

Tokie jau tie mokesčiai, kas dieną po dvi naujienas, o kartais ir po daugiau… Vakar išgirdome siūlymą didinti darbuotojų mokestį “Sodrai” 3-4 proc., sklando gandai ir apie GPM ir PVM didinimus. Po to, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministrą viešai sugėdino premjeras, pasakęs, jog p. Dagys praleido gerą progą patylėti, pastarojo retorika sušvelnėjo. Dabar p. Dagys teigia, kad “geriausiai būtų, jeigu esantį "Sodros" deficitą galėtumėme padengti pasiskolinę ir nekeisdami mokesčių.” Žodžiu, p. Dagys progą patylėti praleido ir vėl.

Ekonomikos pradžiamokslis: skolinimasis yra atidėtų mokesčių forma. Pasiskolinęs dabar, ateityje turėsi arba kelti mokesčius, kad grąžintum skolą, arba negalėsi mokesčių mažinti. Kas atsitinka su ne pagal išgales pasiskolinti  linkusiais optimistais, visi puikiai žinome. Tačiau neatsakingi gyventojai skolas privalo grąžinti patys, o politikai skolos naštą užkrauna ant mokesčių mokėtojų pečių, tai kai skola nėra tavo, sakyti “geriau pasiskolinam” yra labai lengva.

Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje valdžios skola siekė 20,3 mlrd. Lt. Nuo 2008 m. gruodžio 1 iki 2009 m. gegužės 1 d. Vyriausybė pasiskolino 5,4 mlrd. Lt. Didėja ne tik pačios skolos – brangsta ir skolų aptarnavimas. Jeigu sausio mėn. valstybės skolos valdymui buvo numatyta 910 mln. Lt, tai gegužės pabaigoje keičiant nutarimą “Dėl 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas” lėšų poreikis šiai programai finansuoti buvo padidintas iki 1 003 mln. Lt. Taigi, didėjančios skolinimosi apimtys ir toliau sėkmingai “graužia” valstybės biudžetą.

Skolinimasis nėra išeitis, tai bandymas pabėgti nuo sprendimo, kurio reikia jau dabar. Mokesčių didinimas arba jų nukelimas į ateitį nėra sprendimas. Atėjo laikas gyventi pagal išgales.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Kodėl kairiesiems taip patinka traukiniai?

Ilgą laiką mane kankina klausimas, kodėl kairieji ir žalieji taip mėgsta traukinius? Na gerai, tarkime, žaliesiems traukinai patinka todėl, kad yra neva ekologiškesni, nei automobiliai ar lėktuvai (apie tai vėliau). Bet kodėl traukiniai patinka kairiesiems? Todėl kad šarvuotus traukinius labai mėgo bolševikų grandai?

Pusiau juokais, pusiau rimtai pradedu galvoti, kad kairiuosius traukiniai žavi todėl, kad keleivis neturi pasirinkimo laisvės. Traukinio vairuotojas (mašinistas) pasirinkimo laisvės taip pat neturi. Na taip, jis gali pakeisti greitį, bet tik tiek. Bėgius, o taigi ir maršrutą, reguliuoja centrinė sistema. Kad ir kaip besistengtum, iš taško A gali papulti tik į tašką B – visai kaip kokiame „švelniame“ socializme.

Automobilis ar lėktuvas turi ribotą, bet vis dėl to – galimybę – pakeisti kursą, ir iš taško A atsidurti taške D, E ar netgi F. Be abejo, paprastai žmonės tiek kapitalistiniame, tiek socialistiniame pasaulyje kiekvieną dieną radikalių pokyčių neatlieka. Bet šios sistemos tuo ir skiriasi, kad individualistinėje kapitalistinėje visuomenėje ši galimybė yra.

Bet užteks apie pusiau juokais, pusiau rimtai. Esu matęs jau ne vieną politiškai nekorektišką studiją, kuri drįsta suabejoti traukinių ekologiškumu. Vieną naują studiją trumpai aprašo Alfa, Yahoo bei mano mėgstamas Master Resource.

Apie infrastruktūros gyvenimo ciklo ekologinį poveikį galima ilgai ginčytis ir skaičiuoti (pvz., kam sunaudojama daugiau energijos ir išmetama CO2 – bėgiams ar greitkeliui). Bet pati paprasčiausia ir visiems intuityviai supranta aspektas – kiekvienos transporto priemonės sąlyginis ekologiškumas priklauso nuo to, kokio dydžio transporto priemonė, ir kiek ja važiuoja žmonių. Trijų vagonų traukinys, gabenantis penkis sodininkus – nieko ekologiško, kaip ir vienas žmogus važiuojantis dvi tonas sveriančiame lengvajame automobilyje.

PS. O šiaip greitąjį traukinį „Vilnius-Klaipėda“ mėgstu ir aš. Bet tikrai ne dėl jo tikro ar tariamo „žalumo“, o dėl to, kad greitai ir patogiai važiuoja. Įdomu, ar kaina tik nėra per maža? Bet čia jau kita tema.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Planai planeliai, arba ką reiškia (ne)surinktas biudžetas?

Vakar Finansų ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, jog sausio-vasario valstybės biudžeto pajamų planas buvo viršytas 36,3 mln. Lt, arba 0,6%. Nejaugi pasibaigė tas metas, kai biudžeto nesurinkimas buvo skaičiuojamas dviženkliais procentais? Ar prasta viešųjų finansų padėtis pasitaisė?

Vargu, nes viršytas buvo jau patikslinto biudžeto pajamų planas. Tikslinant biudžeto įstatymą gegužės mėnesį, valstybės biudžeto metinis pajamų planas buvo sumažintas 2 568 mln. Lt. Atitinkamai patikslinti turėjo būti ir mėnesiniai biudžeto pajamų planai, kitaip sausio – gegužės plano atsilikimas nuo sausio- balandžio plano nebūtų vadinamas plano viršijimu. Kaip matyti šioje lentelėje, senesnis sausio-balandžio planas dar nebuvo išpildytas, iki jo trūksta dar 241,8 mln. Lt (sausio – gegužės planai pateikiami jau pagal patikslintą biudžetą, todėl juos išskyriau italic’ raštu):

Laikotarpis Planas (mln. Lt) Pajamos (mln.Lt) Plano įvykdymas
Sausis 1 494,4 1 411,1 94,4%
Sausis – vasaris 2 822,9 2 441,8 86,5%
Sausis - kovas 4 601 3 911,3 85%
Sausis - balandis 6 234,4 5 008,7 80,3%
Sausis - gegužė 5 956,3 5 992,6 100,6%

 

Pranešime spaudai taip pat detalizuojamas atskirų mokesčių surinkimas. Teigiama, kad PVM planas įvykdytas 101,8%, pelno mokesčio – 99,8%, akcizų – 100,3%, gyventojų pajamų mokesčio – 100%. Neturiu nieko prieš geras žinias, vis tik svarbu, kad jos nebūtų pateiktos kaip antikrizinio plano sėkmė – nes jeigu ne biudžeto planų sumažinimas, žinių apie viršytus biudžeto pajamų planus neišgirstume.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Apie dabartį ateities sąskaita

Mums labiau rūpi dabartiniai pensininkai, ne ateities”, sako A. Kubilius. Šiame Premjero pasisakyme galime atrasti daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Galime sugalvoti labai daug jo atmainų, kurios kaip raudona linija persismelkusios šiandienos politikoje.

Mums labiau rūpi šiandieninis išlaidavimas nei ateities skolos, todėl skolinamės kiek galime, biudžeto nebalansuojame net smarkaus ekonomikos augimo laikotarpiu. Mums labiau rūpi šiandieniniai reitingai, nei ateities viešųjų finansų padėtis, todėl kai tik galime sugalvojame daug “socialinės gerovės” įstatymų, pamaloninančių rinkėjus. Mums labiau rūpi šiandieninis biudžetas nei ateities ekonominė situacija, todėl mokesčius keliame daug ir greitai, galvojame naujų.  Ir t.t. ir pan.

Visos ateities problemos kažkada tampa dabartinėmis. Ir dauguma dabarties problemų kilo iš galvojimo, jog dabartines problemas galima spręsti ateities sąskaita.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Viršytos prognozės verčia nerimauti

Motinystės pašalpos – neišsemiama tema. Metų pradžioje buvo rašyta, kad motinystės pašalpos daugeliui gali tapti išsigelbėjimu nuo krizės, o motinystės pašalpų gavėjų skaičius gali gerokai viršyti prognozes. Praėjusią savaitę Sodra paskelbė kai kuriuos duomenis apie pirmojo šių metų ketvirčio išmokų gavėjus. Teigiama, jog šių metų pirmąjį ketvirtį motinystės (tėvystės) pašalpa, kol vaikui sukaks 2 m., vidutiniškai per mėnesį buvo mokama 43 740 gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštame 2009 m. valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo projekto aiškinamajame rašte prognozuota, jog 2009 m. motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų skaičius sudarys 42,0 tūkst. gyventojų. Vadinasi, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį ši prognozė viršyta 1 740 gyventojų.

Dar įdomiau palyginti šių metų ketvirčio duomenis su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Jei šįmet šias pašalpas vidutiniškai per mėnesį gauvo 43 740 gyventojų, tai pernai jų buvo gerokai mažiau – 29 850. Metinis augimas sudaro net 46,5%. Džiugu, kad gimstamumas Lietuvoje auga, bet nerimauti verčia tai, kad pašalpų gavėjų skaičiaus prognozė jau buvo viršyta. Jei pašalpų gavėjų skaičius ir toliau sėkmingai augs, iš kur Sodra gaus lėšų, būtinų prognozes viršijusioms motinystės (tėvystės) pašalpoms išmokėti?.. Panašu, kad išmokų mažinimas yra neišvengiamas.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Kad nereikėtų gąsdinti ir dangstytis

Pastaruosius kelis mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje spausdinami VMI naujienų pranešimai su gąsdinančiais, pamokančiais pavadinimais. “NT sandorių nedeklaravusi bendrovė siekė nusukti 2 mln. litų mokesčių”, “Sandorių ypatumai Klaipėdoje: nuo PVM slėpimo iki nedeklaruojamų pardavimų”, “Neringiškiui verslininkui nepavyko prisidengti formaliu sandoriu siekiant nuslėpti mokesčius”, “Du individualios veiklos neįregistravę vilniečiai biudžetą papildys per 10,3 mln. litų”, ir t.t.

Nors kai kuriuose pavadinimuose galima įžvelgti humoro prošvaisčių (pvz. “Į ES importuoti grybai papildys biudžetą per 1,5 mln. litų” – kas tai, mokesčiai natūra? :) ), kituose atvirai kyšo prevencinio PR’o ausys. Jų tikslas – įbauginti žmones, įtikinti juos, kad kiekvienas mokesčių pažeidimas anksčiau ar vėliau bus susektas, tad geriau taip nesielgti. Bet ar tinkama VMI naujienas dėti su tokiomis akį rėžiančiomis antraštėmis, kurios iškart pagautų skandalų ištroškusių naujienų skaitytojų dėmesį? Juk vienas dalykas, kai tokiomis antraštėmis platinamas kokios nors kriminalinės TV laidos pranešimas spaudai, kitas dalykas, kai tokie “supošlinti” pavadinimai atkeliauja iš pačios VMI.

Kalbėdamas apie neseniai išaiškintus pažeidimus Gariūnų turgavietės baruose, kur alkoholis pardavinėjamas be licenzijų, pajamos nefiksuojamos, prekės įsigyjamos be dokumentų ir t.t., Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas M. Almantas teigė, jog “pastaruoju metu pernelyg dažnai įstatymų pažeidėjai dangstosi sunkmečiu ir bando pasislėpti po verslo “šešėliu””.

Keistokai šiame kontekste skamba žodis “dangstosi”. Ne tik krizė, bet ir padidinti mokesčiai smogė daugeliui verslų, tad mokesčių jie paprasčiausiai nebeišgali sumokėti. Šešėlis nėra netikėta padidintų mokesčių pasekmė. Jei norit padaryti, kad šešėlis nebebūtų išeitimi, ne gąsdinti ir prevencines akcijas reikia daryti, o mažinti mokesčius. 

Rodyk draugams