BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Moratoriumo pavojai

Vakar Lietuvos premjeras A. Kubilius paskelbė apie 2010 m.planuojamą moratoriumą mokesčiams.  Kaip sakė premjeras, “Esame taip pat sutarę, kad kitiems metams yra skelbiamas visų kitų mokesčių permainų moratoriumas, ypatingai didinimo, naujų mokesčių įvedimo prasme.” Atrodytų, kad sutarimas dėl tokio moratoriumo jau yra, bet tolesni premjero žodžiai verčia tuo suabejoti: „Negalime sakyti, kad jau galutinai tokia formuluotė tikrai bus patvirtinta, nes Finansų ministerija į ją žiūri šiek tiek jautriai. Finansų ministerija nori turėti laisvesnes galimybes dinamiškai reaguoti į įvairius iššūkius“, - kalbėjo premjeras.”

Ką reiškia siūlomas moratoriumas, turint omenyje, kad nuo Naujųjų metų ruošiamasi didinti “Sodros” mokestį 2 proc. ir net yra gandų apie PVM didinimą? Juk jei ateinančiais metais tarifų keisti bus nevalia, politikams kyla didelės pagundos didinti mokesčius prieš įsigaliojant moratoriumui.

O jeigu ateinančiais metais biudžeto pajamų surinkimas ir toliau blogės (taip atsitiks, jei mokesčiai bus padidinti), tuomet Finansų ministerija, o ir galbūt pati Vyriausybė prašysis, kad jos rankos būtų atrištos nuo moratoriumo pančių – juk reikia “dinamiškai reaguoti” į iššūkius!

Dinamiškai reaguoti į iššūkius reikėjo dar šių metų pradžioje, kai antikrizinis planas parodė savo “efektyvumą”, kai pirmą ketvirtį nebuvo surinkta 15 proc. planuotų biudžeto pajamų. Reaguoti mažinant mokesčius, laisvinant individualią veiklą reikėjo dar tuomet.

Moratoriumo mokesčiams pavojus – juo galės prisidengti mokesčių mažinti nenorintys politikai. Todėl nebegalima vėl didinti mokesčių ir jų “užšaldyti”, nes ekonomikos atšilimas su tuo nesuderinamas.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Biudžetas: kasmet ta pati istorija

“Gyvenimą susitvarkiusios šalys metų biudžetą aptarinėja ir priima gerokai iš anksto. Kai kurios – ankstyvą pavasarį, kitos net prieš metus su trupučiu […] Lietuvoje svarstyti piniginius valstybės reikalus visad smarkiai vėluojama. Šit jau baigiasi spalis, o aistros dėl biudžeto tik įsiliepsnoja. Kada liepsnos karštis pasieks maksimumą – sunku spėlioti. Šitai kartojasi kas metai.”

Tai – citata iš 2001 m. spalio 25 d. “Respublikos” redakcijos skilties. Ši citata labai plataus pritaikymo – ja apibūdinti galima ne tik 2002 m., bet ir 2009 m. valstybės biudžeto svarstymą. Jeigu pernai rugsėjį politinės partijos ruošėsi Seimo rinkimams, tai kas trukdo Vyriausybei svarstyti 2010 m. valstybės biudžetą jau dabar? Juk valdančioji Permainų koalicija gyvuoja jau beveik vienerius metus, laiko pasiruošti ateinančių metų biudžetui buvo pakankama, bet regis ir šįmet maksimaliai delsiama svarstyti patį svarbiausią šalies finansinį dokumentą.

O laiko liko labai jau nedaug – Finansų ministerijos parengtą biudžeto įstatymo projektą Vyriausybė turi apsvarstyti ir pateikti Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki metų pabaigos, t.y. biudžeto įstatymo projektas Seimui turės būti pateiktas iki spalio vidurio, tad liko mažiau nei 3 savaitės. Sprendžiant iš šios savaitės Vyriausybės pasitarimo ir posėdžio darbotvarkių, ateinančių metų biudžeto įstatymo projektas svarstomas dar nebus.

Palyginimui, kaimyninėse šalyse biudžeto svarstymo procesai jau vyksta. Latvijos Vyriausybė prieš kelias savaites pranešė, kokie išlaidų sumažinimai numatyti 2010 m. biudžete. Latviškame Delfi naujienų puslapyje netgi yra speciali biudžetui skirta skiltis “Budžets 2010”. Praėjusį trečiadienį Rusijos Vyriausybė patvirtino trejų ateinančių metų šalies biudžetą. Norėtųsi, kad Permainų koalicijos deklaruojamas veiklumas ir aktyvumas matytųsi ne tik didinant mokesčius, kai projekto rengimai ir svarstymai neužtrunka, bet ir šalies biudžeto politikoje.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Teisinga diagnozė, netinkamas gydymas – apie tai, kad pašalpos neskatina dirbti

Šiandien „Verslo žiniose” pasirodęs straipsnis „Dirbti neapsimoka - geriau išmokos” gerai iliustruoja problemą, apie kurią LLRI yra šnekėjęs ne kartą. Socialinės išmokos, ypač jei jos nemažos, mažina paskatas ieškotis darbo arba dirbti legaliai. Žvelgiant iš laisvos rinkos perspektyvos - nedarbo nėra, yra tik nesusitarimas dėl darbo užmokesčio. O jei tu nedirbdamas gauni pašalpą, greičiausiai neisi dirbti už sumą, mažesnė nei pašalpa (nors aišku, išimčių yra, ne visi žmonės mėgsta nieko neveikti). Išsakyta kritika, kad kitos lėšos naudojamos neefektyviai, manau, irgi pagrįsta.
Netiesiogiai gerai iliustruota ir kita problema. Mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos trukdo darbo vietų kūrimui. Dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų realiai darbuotojas darbdaviui kainuoja žymiai daugiau nei atlyginimas į rankas. Tuo tarpu darbuotojui dažnai atrodo, atlyginimas į rankas yra būtent ta kaina, už kurią jis parduoda savo darbą.
Tačiau nesutikčiau su siūlymu, kad naujai įdarbinti darbuotojai būtų atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jei sutariame, kad mokesčiai yra problema, tuomet teisingas sprendimas būtų mažinti mokesčius visoms įmonėms, o ne tik toms, kurios įdarbina naujus darbuotojus, ar tik per „Užimtumo fondą”. Priešingu atveju darbuotojai būtų de facto suskirstyti į „naujai įdarbintus” ir „seniau įdarbintus”. „Naujai įdarbinti” darbdaviui taptų pigesni, nei „seniau įdarbinti” (nes už „naujai įdarbintiems” nereikėtų mokėti GPM). Toks skirstymas jau savaime yra subjektyvus. Tačiau kas dar svarbiau, skirstymas į „naujai” ir „senai” priimtus gali paskatinti kai kurias įmones (realiai ar fiktyviai) atleisti „senus” ir priimti „naujus” darbuotojus, tam , kad pasinaudoti galimybe nemokėti GPM.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Mažesnis akcizas, bet ne biudžeto pajamos

Praėjus mėnesiui nuo akcizo dyzelinui sumažinimo, įdomu patyrinėti pirmuosius pardavimų ir biudžeto pajamų duomenis. Pardavimai, kaip ir buvo tikėtasi, padidėjo. Kaip rašo Verslo žinios, bendrovės “Lukoil Baltija” tinkle rugpjūtį pardavimai padidėjo 8% lyginant su šių metų liepa. Duomenys iš pasienio su Lenkija tiesiog pribloškiantys: ten dyzelino pardavimai išaugo net 2,5 karto. Jei pamenat, kuomet dyzelino akcizas buvo padidintas nuo šių metų pradžios, prekyba labiausiai smuko būtent pasienio regionuose – per pirmąjį mėnesį ji krito 30 proc.

Sakysit, gerai, pardavimai tai auga, bet kaip su biudžeto surinkimu? Juk dyzelino akcizui sumažinimą reglamentuojančio įstatymo projekto aiškinamajame rašte, dalyje apie poveikį biudžetui rašyta “Dėl akcizo tarifų gazoliams sumažinimo valstybės biudžetas negautų iki 70 mln. Lt, tačiau jeigu gazolių kainos sumažės proporcingai akcizų tarifo sumažinimui, o taip pat sumažės Lietuvos degalų pardavėjų taikomos maržos (kurios šiuo metu yra didesnės nei kaimyninėse valstybėse), dėl ko tie asmenys, kurie šiuo metu perka gazolius kaimyninėse valstybėse, pradės juos pirkti Lietuvoje taip padidinant šių degalų realizaciją Lietuvoje, šie biudžeto netekimai gali būti iš dalies atsverti.” Taigi teigta, kad surinkimas mažėtų 70 mln., bet tas sumažėjimas galėtų būti iš dalies atsvertas.

Liepos mėn. buvo surinkta 68 022 tūkst. Lt akcizo už gazolius ir biologinės kilmės žaliavų mišinius. Rugpjūtį šio akcizo surinkta kad ir simboliškai, bet daugiau – 68 204 tūkst. Lt. Taip pat daugiau surinkta akcizų už gazolius, jų pakaitalus ir mišinius – liepą 995 tūkst. Lt, rugpjūtį – 1 628 tūkst. Lt (šaltinis – itin informatyvios ir dėl to labai naudingos VMI rengiamos nacionalinio ir valstybės biudžeto pajamų lentelės, jas galite rasti čia).

Kaip kad nepasitvirtino teiginiai, kad akcizų padidinimas biudžetui atneš 690 mln. Lt, taip (bent jau pirmaisiais duomenimis) nepasitvirtina ir teiginiai, kad akcizų sumažinimas biudžeto pajamas sumažins 70 mln. Lt. Metų pabaigoje turėsime ilgesnio laikotarpio duomenis apie pardavimus (vis tik rugpjūtis – tik pirmas mėnuo, dar ne visi vežėjai pilasi degalus Lietuvoje, be to, prisiminkim ir Lietuvos vežėjų laikymą Latvijos-Rusijos pasienyje), tad sumažintų akcizų įtaka biudžeto pajamoms bus akivaizdesnė metų pabaigoje.

Kokios biudžeto pajamų duomenų pamokos ateičiai? Priimant sprendimus, vertinti reikia ne tik statinius paskaičiavimus (“padvigubinau mokestį – padvigubės ir pajamos”), bet ir potencialią dinamiką, analizuoti, kaip pasikeis rinkos dalyvių sprendimus įtakojančios paskatos.

Aišku, mažinti akcizus reikia ne dėl didesnių biudžeto pajamų, o dėl tų pačių rinkos dalyvių, tad net jei biudžeto pajamos ir būtų smukusios, akcizų mažinimas vis tiek pasiteisintų. O kad akcizų mažinimas – teisingas sprendimas, buvo aišku ir sausį, ir liepą.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: „Prielaida“ apie stabilizacijos ženklus

Šįkart trumpai apie kitką. Pralinksmino viena straipsnio ištrauka:

„Kalbėdama apie šalies ekonomiką I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvos situacija nesiskiria nuo kitų valstybių. Smulkesni rodikliai, sudarantys didžiuosius, rodo atsigavimo bei stabilizavimosi ženklus. „Galima daryti prielaidą, kad matome stabilizavimosi ženklus ir tam tikrą pozityvą.““

Taip, tokią prielaidą žinoma, jog galime daryti. Bet ji tik ir liks prielaida be jokios išvados. Juk galima daryti prielaidą, jog Lietuvoje jokios krizės niekad ir nebuvo. Pati savaime ji nieko nepasako.

Žodis „prielaida“ pastaruoju metu pasidarė itin populiarus viešai pasisakančiųjų tarpe. Manau, jog nemažai atveju jis lieka nevisai suprastas, tapęs politiniu žargonu. Žvilgtelėjau į lietuvių kalbos žodyną: „prielaida – iš anksto priimama sąlyga, pradinis samprotavimo teiginys.“ Žodžiu teiginys, kurį priimame kaip neginčijamą, kuris padeda mums juo pasinaudojus toliau konstruoti savo mintis.

Šiuo konkrečiu atveju, prielaida turbūt reiktų laikyti tai, jog tie „smulkesni rodikliai, sudarantys didžiuosius“ gali ką nors pasakyti apie Lietuvos ekonominę padėtį. O jau tuomet formuoti išvadą, kad jie rodo „stabilizacijos ženklus“. (Čia irgi – rodiklis jau pats yra „ženklas“, tai kokius dar ženklus jis gali rodyti.)

Viešai kalbėti yra tikrai labai sunku. Tik baisu kai tam tikros frazės tampa politiniu žargonu apibūdinti patys nebežinom ką.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: BVP neatsipindi žmogaus laimės, arba kaip suklysti du kartus

Štai Europos Komisija (EK) paskelbė sugalvojusi, esą Bendrasis vidaus produktas neatspindi žmogaus laimės. Turbūt EK laiko save labai novatoriška, tačiau apie tai, kad aritmetikai suskaičiuotas BVP turi rimtų trūkumų šalies ekonominei būklei apibūdinti žino tikrai daug kas. Tai, kad BVP neatspindi individo laimės - libertarai šneka jau nuo labai seniai. Taigi šiuo požiūriu EK nepasakė nieko naujo.
Dar blogiau - pamoka taip ir liko neišmokta. Sukritikavę laimės matavimą pagal pagamintų daiktų kiekį, EK siūlo laimę matuoti pagal… CO2 išmetimą, atsinaujinančių resursų naudojimą, kraštovaizdį ir t.t. Kitaip tariant, laimė vis vien bus matuojama, tik indikatoriai bus kitokie - nebe daiktai, o atsinaujinanti energija.
Tiek BVP, tiek naujai kuriamas indeksas geriausiu atveju tėra apytiksliai bandymai skaičiais įvertinti neapčiuopiamus dalykus. Kad ir kaip nemėgčiau BVP, naujasis indeksas atrodo dar prastesnis ir neaiškesnis. Bent jau man asmeniškai, skaičiai, kiek šalyje pagaminta kėdžių, šaukštų, radiatorių ir kitų prekių turi bent kažkokią prasmę. Gamtos grožį jau geriau palikti vertinti kiekvienam asmeniškai.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Kur kompensacija, ten jokios konkurencijos

Perskaičiau straipsnį apie paskolas studentams: šiais metais pratęsiau studijas, tad studijų tema pasidarė kaip niekad įdomi. Straipsnyje rašoma:

“Valstybės remiamas paskolas lengvatinėmis sąlygomis teiks penki bankai: „DnB Nord“, „Swedbank“, „Snoras“, „Nordea“ ir „Šiaulių bankas“. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, jų konkurencija sudarys studentams galimybę rinktis banką, siūlantį mažiausias palūkanas.”.

Konkurencija – puiku. Skaitau toliau:

“Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc.”

Tai iš kur gi ta konkurencija gali būti, kai studentai visiškai vienodai, už kokias palūkanas jis ims paskolą. Mokės juk tik 5. Konkurencija tikriausiai apsiribos ties arčiausiai namų esančio banko pasirinkimu.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: mobiliojo ryšio antenos ir raganų medžioklė

Kaip turbūt jau teko girdėti, Seimas užregistravo įstatymą, siekiantį riboti mobiliojo ryšio antenų išdėstymą miestuose, nes jos, esą, kenkia sveikatai. Kaip teigia įstatymo iniciatorius, p. Matulas, „Turime reaguoti ir ginti viešąjį interesą“.

Kenkia, nekenkia, ir kiek kenkia sveikatai mobiliojo ryšio antenos – mokslinis klausimas, į kurį nesigilinsiu. Pirma, nesu mokslininkas, antra, patys įstatymo iniciatoriai pripažįsta, kad nėra įrodyta, kad mobiliojo ryšio antenos kenktų sveikatai.

Kuo gi tada remiasi šis draudimas, ir koks viešasis interesas čia yra ginamas? Anot p. Matulo „Be to, įrodyta, kad antenos daro didžiulį psichologinį poveikį. O psichologinė būsena labai svarbi žmogaus sveikatai. Todėl turime reaguoti ir ginti visuomenės interesus“. Kitaip tariant, kai kuriems žmonėms mobiliojo ryšio antenos nepatinka, todėl jas reikėtų nuimti.

Įsivaizduokime, kas būtų, jei visi įstatymai būtų leidžiami šiuo principu. Garantuoju, kad daugeliui žmonių, gyvenančių šalia geležinkelio, geležinkelis nepatinka – skleidžia triukšmą, suodžius ir kitokias tikrai sveikatai grėsmingas medžiagas. Lygiai taip pat, gyvenantiems prie judrios sankryžos, ta sankryža „nepatinka“. Tačiau, ar tai yra tinkamas priežastis išardyti geležinkelį ar uždaryti sankryžą?

Jei žmonės iš tikro nepagrįstai baiminasi mobiliųjų antenų poveikio, tuomet tinkama iniciatyva yra švietimas ir aiškinimas apie antenų poveikį, o ne antenų nuėmimas. Žmonės dažnai nepagrįstai baiminasi, ypač to, ko nesupranta. Geras pavyzdys – divandenilio monoksido pavojaus apgaulė. Kitaip tariant paprasčiausią vandenį pavadinus mokslišku terminu, ir paminėjus, kad divandenilio monoksidas (t.y. vanduo) naudojamas pramonėje, chemijoje ir randamas vėžinėse ląstelėse, nemaža dalis žmonių iš tikro patikėjo, kad tai yra pavojinga medžiaga, kurią reikia uždrausti.

O gal aš klystu, gal iš tikro, jei žmonės mąsto, kad antena kenkia jų sveikatai, tokią anteną reikia nuimti? Čia situacija labai panaši į viduramžių raganų medžiokles. Kas būtų, jei visi daugiabučio gyventojai nusiųstų laišką (su parašais) Seimo nariams, jog jie visi įsitikinę, kad viena namo gyventoja yra ragana, kuri juos „nužiūrinėja“ ar kaip kitaip kenkia jų sveikatai? Ar tuomet irgi būtų imamasi „ginti“ viešojo intereso?

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Ekonominės bėdos indeksas

Perskaitęs straipsnį pavadinimu “The misery index: A reality check” pamaniau, jog įdomu būtų pažiūrėti kaip šis “ekonominės bėdos” (gal ir ne tiksliausias vertimas, bet koks žaismingas!) indeksas atrodo Lietuvos atveju. Šis indeksas man pasirodė patrauklus tuo, jog teturi 4 dėmenis: EBI= metinis kainų augimas + metinė palūkanų norma + nedarbo lygis – metinis BVP augimas. O patrauklumas tame, jog: a) nesunku surasti duomenis ir paskaičiuoti, b) nėra perkrautas ir apima pagrindinius ekonomikos rodiklius (priimant prielaidą, jog ekonomikos rodikliai geba mums kažką papasakoti apie ekonomikos padėtį).

Taigi, remdamasis šiais duomenimis…

image

…gavau štai tokį grafiką:

image

Iš indekso sudedamųjų dalių matyti, jog didesnė indekso reikšmė reiškia blogesnę situaciją arba “ekonominę bėdą”. Pagal šį indeksą 2008 m. ekonominė padėtis Lietuvoje buvo geresnė nei per vadinamą Rusijos krizę, tačiau prastėjančios indekso reikšmės matomos jau nuo 2007 m. 2009 m. indekso reikšmė tikriausiai bus virš 30.

Rodyk draugams