BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Mažesnis akcizas, bet ne biudžeto pajamos

Praėjus mėnesiui nuo akcizo dyzelinui sumažinimo, įdomu patyrinėti pirmuosius pardavimų ir biudžeto pajamų duomenis. Pardavimai, kaip ir buvo tikėtasi, padidėjo. Kaip rašo Verslo žinios, bendrovės “Lukoil Baltija” tinkle rugpjūtį pardavimai padidėjo 8% lyginant su šių metų liepa. Duomenys iš pasienio su Lenkija tiesiog pribloškiantys: ten dyzelino pardavimai išaugo net 2,5 karto. Jei pamenat, kuomet dyzelino akcizas buvo padidintas nuo šių metų pradžios, prekyba labiausiai smuko būtent pasienio regionuose – per pirmąjį mėnesį ji krito 30 proc.

Sakysit, gerai, pardavimai tai auga, bet kaip su biudžeto surinkimu? Juk dyzelino akcizui sumažinimą reglamentuojančio įstatymo projekto aiškinamajame rašte, dalyje apie poveikį biudžetui rašyta “Dėl akcizo tarifų gazoliams sumažinimo valstybės biudžetas negautų iki 70 mln. Lt, tačiau jeigu gazolių kainos sumažės proporcingai akcizų tarifo sumažinimui, o taip pat sumažės Lietuvos degalų pardavėjų taikomos maržos (kurios šiuo metu yra didesnės nei kaimyninėse valstybėse), dėl ko tie asmenys, kurie šiuo metu perka gazolius kaimyninėse valstybėse, pradės juos pirkti Lietuvoje taip padidinant šių degalų realizaciją Lietuvoje, šie biudžeto netekimai gali būti iš dalies atsverti.” Taigi teigta, kad surinkimas mažėtų 70 mln., bet tas sumažėjimas galėtų būti iš dalies atsvertas.

Liepos mėn. buvo surinkta 68 022 tūkst. Lt akcizo už gazolius ir biologinės kilmės žaliavų mišinius. Rugpjūtį šio akcizo surinkta kad ir simboliškai, bet daugiau – 68 204 tūkst. Lt. Taip pat daugiau surinkta akcizų už gazolius, jų pakaitalus ir mišinius – liepą 995 tūkst. Lt, rugpjūtį – 1 628 tūkst. Lt (šaltinis – itin informatyvios ir dėl to labai naudingos VMI rengiamos nacionalinio ir valstybės biudžeto pajamų lentelės, jas galite rasti čia).

Kaip kad nepasitvirtino teiginiai, kad akcizų padidinimas biudžetui atneš 690 mln. Lt, taip (bent jau pirmaisiais duomenimis) nepasitvirtina ir teiginiai, kad akcizų sumažinimas biudžeto pajamas sumažins 70 mln. Lt. Metų pabaigoje turėsime ilgesnio laikotarpio duomenis apie pardavimus (vis tik rugpjūtis – tik pirmas mėnuo, dar ne visi vežėjai pilasi degalus Lietuvoje, be to, prisiminkim ir Lietuvos vežėjų laikymą Latvijos-Rusijos pasienyje), tad sumažintų akcizų įtaka biudžeto pajamoms bus akivaizdesnė metų pabaigoje.

Kokios biudžeto pajamų duomenų pamokos ateičiai? Priimant sprendimus, vertinti reikia ne tik statinius paskaičiavimus (“padvigubinau mokestį – padvigubės ir pajamos”), bet ir potencialią dinamiką, analizuoti, kaip pasikeis rinkos dalyvių sprendimus įtakojančios paskatos.

Aišku, mažinti akcizus reikia ne dėl didesnių biudžeto pajamų, o dėl tų pačių rinkos dalyvių, tad net jei biudžeto pajamos ir būtų smukusios, akcizų mažinimas vis tiek pasiteisintų. O kad akcizų mažinimas – teisingas sprendimas, buvo aišku ir sausį, ir liepą.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: „Prielaida“ apie stabilizacijos ženklus

Šįkart trumpai apie kitką. Pralinksmino viena straipsnio ištrauka:

„Kalbėdama apie šalies ekonomiką I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvos situacija nesiskiria nuo kitų valstybių. Smulkesni rodikliai, sudarantys didžiuosius, rodo atsigavimo bei stabilizavimosi ženklus. „Galima daryti prielaidą, kad matome stabilizavimosi ženklus ir tam tikrą pozityvą.““

Taip, tokią prielaidą žinoma, jog galime daryti. Bet ji tik ir liks prielaida be jokios išvados. Juk galima daryti prielaidą, jog Lietuvoje jokios krizės niekad ir nebuvo. Pati savaime ji nieko nepasako.

Žodis „prielaida“ pastaruoju metu pasidarė itin populiarus viešai pasisakančiųjų tarpe. Manau, jog nemažai atveju jis lieka nevisai suprastas, tapęs politiniu žargonu. Žvilgtelėjau į lietuvių kalbos žodyną: „prielaida – iš anksto priimama sąlyga, pradinis samprotavimo teiginys.“ Žodžiu teiginys, kurį priimame kaip neginčijamą, kuris padeda mums juo pasinaudojus toliau konstruoti savo mintis.

Šiuo konkrečiu atveju, prielaida turbūt reiktų laikyti tai, jog tie „smulkesni rodikliai, sudarantys didžiuosius“ gali ką nors pasakyti apie Lietuvos ekonominę padėtį. O jau tuomet formuoti išvadą, kad jie rodo „stabilizacijos ženklus“. (Čia irgi – rodiklis jau pats yra „ženklas“, tai kokius dar ženklus jis gali rodyti.)

Viešai kalbėti yra tikrai labai sunku. Tik baisu kai tam tikros frazės tampa politiniu žargonu apibūdinti patys nebežinom ką.

Rodyk draugams