BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytautas Žukauskas: Menama nauda biudžetui - reali žala konkurencijai

Ūkio ministerija teigia, kad „dotacija „Barclays“ bus mažesnė už banko sumokėtus mokesčius“. Gal ir taip. Tik ar šis argumentas parodo, jog nauda iš „Barclays“ atėjimo yra didesnė už mokesčių mokėtojų „Barclays“ sumokėtus pinigus už atėjimą į Lietuvą? Vargu.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jei „Barclays“ sumokės daugiau mokesčių nei valdžios jam suteikta dotacija – Lietuva išlošia. Panašiai teigiama minėtame straipsnyje „valstybės dotacija Jungtinės Karalystės bankui „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje kūrimui bus 4 kartus mažesnė nei bendra gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų suma“. Tačiau tai nereiškia, jog „Barclays“ bankui neatėjus į Lietuvos darbo rinką, ši ar panaši suma „Sodros“ įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą nebūtų sumokėta. „Barclays“ bankas samdo žmones, kurie kitu atveju dirbtų kitose Lietuvos įmonėse, ir lygiai taip pat mokėtų tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokestį. Tad teigti, jog naujųjų „Barclays“ banko darbuotojų sumokami mokesčiai yra grynoji biudžeto nauda iš dotacijos – negalima.

Kas daugeliu atveju užmirštama – nemaža dalis aukšto lygio specialistų, kurie pradės dirbti „Barclays“ banke, bus pervilioti iš kitų įmonių. Tad menama nauda biudžetui yra visiškai realus konkurencijos sąlygų pažeidimas – kaip Lietuvoje veikiančiai įmonei konkuruoti su valstybės dotuojama įmone?

Rodyk draugams

Giedrius Kadziauskas. Vergas ir šeimininkas vienas kitą supranta

Nuo grandinės paleistas vergas pasibaigus pirmajam džiugesiui žvalgosi atgalios. Rūpestingą šeimininką irgi kankina abejonės, ar pavyks laukiniame pasaulyje išgyventi tam, kas jo rūpestingos rankos buvo saugomas nuo negandų (aišku už tai reikėjo atidirbti arba sumokėti mokesčius). Todėl „bendradarbiavimas“ tęsiasi.

Vertybinių popierių komisija pateikė pasiūlymą visus žmones privačiai kaupiančius pensijas suguldyti į „gyvenimo ciklo“ Prokrusto lovą. Pasiūlymas paprastas – atsižvelgiant į žmogaus amžių jam priskiriamas atitinkamas leistino rizikingumo laipsnis, kuris mažėja asmeniui senstant. Pagal jį fondo valdytojas suformuoja akcijų ar obligacijų portfelį. Paprastam žmogui jokių rūpesčių ar pasirinkimų – tereikia įvesti savo amžių, o viską jau bus apgalvojusi valstybė. Ji nustato, kokiam amžiui, kokia rizika gali būti priimtina ir saugi, ji nustatė investavimo sąlygas ir kitus parametrus. Ir valdžia bus rami, kad nuo grandinės paleistas vergas, kuriam ji leido pačiam pasirūpinti dalelyte savo būsimos pensijos, su ta dalelyte pasielgs tinkamai: nebus pernelyg atsargus ar neapdairus.

O vėliau VPK dar skundžiasi, kad gyventojai mažai žino apie investavimą ir nesirūpina savo pinigais.

Tačiau vergai irgi dažnai sukasi atgalios. Nuo kitų metų sausio bendrojo lavinimo mokyklų vadovai galės laisviau paskirstyti darbo užmokesčiui skiriamas lėšas ir 5 proc. ribose padidinti ar sumažinti darbo užmokestį mokytojams. Taip suteikiama galimybė mokyklos vadovui skatinti arba drausminti mokytojus atsižvelgiant netik į formalias kvalifikacijas ar pasiekimus, bet ir į realų krūvį, pastangas, darbą su „sunkiais“ mokiniais ar didelėmis klasėmis. Iš mokyklų vadovų ir pedagogų pasigirsta šūksnių, jog tai tiesioginis kelias į favoritizmo skatinimą, neobjektyvumą ir mokytojų susipriešinimą. Kai viską nustatė centralizuotai gyventi buvo ramiau. “"Jeigu nepakeisite šios tvarkos, tai bent jau nurodykite kriterijus, kurie leistų nuspręsti, kam mokėti daugiau, o kam mažiau”".

Lygiava žmones skurdina materialiai. Tačiau labiau skurdina ir valią, ir protą.

Rodyk draugams