BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Akcizai – valdžios ranka mūsų kišenėse

Kalbant apie mokesčius, akcizo mokestis dažnai yra pamirštamas, nes jis yra taikomas tik kai kurioms prekėms. Tačiau prekės, kurioms taikomas akcizo mokestis yra pasirinktos neatsitiktinai. Jei pažiūrėsime iš ekonominės pusės, tai visos prekės, kurioms taikomas akcizo mokestis pasižymi neelastinga paklausa. Kitaip tariant, akcizams pasirenkamos tokios prekės, kur padidinus kainą vartojimas sumažėja palyginti nedaug, t.y. prekės, be kurių sunku išgyventi. Logika čia gana paprasta, jei akcizais būtų apdėtos kitokios prekės, padidėjus kainai smarkiai kristų vartojimas, o valdžia negautų norimų pajamų. Argumentai apie tai, kad tam tikros prekės mums yra „negeros“ todėl, didinant akcizus reikia mažinti jų vartojimą atsiranda vėliau. Ne per seniausiai Lietuvoje akcizo mokestis buvo taikomas ir cukrui.

Kuras

Šiuo metu Seime yra užregistruoti keli įstatymų projektai sumažinti akcizų dydį kurui. Deja, atrodo, kad valdžia linkusi juos atmesti paprastu valdišku argumentu, kad lėšos iš akcizų jau yra suplanuotos biudžete (t.y. jau suplanuota išleisti dar negautus pinigus).

Kitas argumentas, kuo motyvuojamas atsisakymas mažinti akcizus iki minimalaus ES nustatyto lygio, esą „eksperimentas“ sumažinus akcizus dyzelinui, nepadidino dyzelino suvartojimo (apie tokio eksperimento neįmanomumą jau yra rašę mano kolegos). Tačiau akivaizdu, kad sumažinus akcizą dyzelinui, dyzelino kaina krito. O tai reiškia, kad dėl valdžios veiksmų žmonių ir verslo išlaidos sumažėjo. Kokio dar geresnio rezultato reikia norėti?

Akcizai kurui yra sunkiai suprantami ar pateisinami. Kuras, energija yra kiekvienam žmogui svarbi ir naudinga prekė, kuria naudojamės visi. Bandymai pateikti, kad akcizą kurui moka tik turtingesni, t.y. tie, kurie turi automobilius yra visiškai neteisingas. Už dėl akcizo pabrangusį kurą sumoka ir tie, kurie naudojasi visuomeniniu transportu, ir tie, kurie parduotuvėje perka duoną.

Infrastruktūrą, t.y. kelius ir šviesoforus, išlaikyti reikia. Tačiau kuro akcizai sėkmingai naudojami bendroms išlaidoms, o ne kelių priežiūrai. Jei akcizai kurui būtų naudojami tik infrastruktūros išlaikymui, jie būtų nepalyginamai mažesni, o pats kuras – pigesnis. Dabar net apie 60% kuro kainos sudaro mokesčiai.

Argumentais, apie tai, kad akcizai gelbėja gamtą yra manipuliuojama. Lėšos, surinktos už kuro akcizą naudojamos kitoms reikmėms, o ne gamtos gelbėjimui; gamtai skiriamos išlaidos yra nepalyginamai mažesnės, nei už akcizus surenkami pinigai.

Viskas dar įdomiau, jei paskaičiuotume, kiek žmogus sumoka mokesčių kiekvieną dieną. Žiūrint supaprastintai, negana to, kad jau apmokestinamos pajamos, perkant kurą, dar mokamas ir pridėtinės vertės mokestis, ir akcizas . Tai jau trigubas (jei ne daugiau) apmokestinimas.

Teisintis, neva tokius akcizus kurui liepia taikyti ES, yra nepagrįsta. Kaip rodo duomenys (žr. lentelę žemiau), akcizai kurui Lietuvoje yra didesni, nei nustato ES. Kitaip tariant – didesni akcizai yra ne ES, o mūsų valdžios kūrinys.

Alkoholis

Akcizus alkoholiui pateisinti lyg ir lengviau, nes teigiama, kad alkoholis yra negeras dalykas, tad valdžia, akcizais didindama alkoholio kainą lyg ir prisideda prie alkoholio vartojimo mažinimo.

Tačiau čia susidaro dviprasmiška situacija: valdžia didina mokesčius ir kainą tokio produkto, kurio paklausa yra neelastinga. Kitaip tariant, padidinus akcizą ir prekės kainą, prekės vartojimas sumažėtų, bet nežymiai. Tai reiškia, kad valdžiai didinti akcizą apsimokėtų, nes taip būtų surenkama daugiau mokesčių. Taigi, pažiūrėjus iš kitos pusės, akcizų alkoholiui didinimas yra bandymas pasipelnyti iš tų pačių žmonių, kuriuos valdžia neva gina nuo alkoholio.

Tačiau tai teorinė įžvalga. Praktikoje šalia legalaus alkoholio veikia ir nelegalus – kontrabandinis ar namų gamybos. Dideli akcizai neabejotinai skatina tokio alkoholio vartojimą. Taigi, padidinus akcizą alkoholiui, legalūs pardavimai,t.y. tie pardavimai, kurie atsispindi statistikoje, sumažėja. Bet tai nereiškia, kad sumažėja vartojimas, nes pardavimų statistika neįtraukia nelegalios prekybos.

Labai aukštų alkoholio akcizų šalininkai nesibodi išmesti ir demagogiško argumento, a la tikslas pateisina priemones. Neva, bet kokia kaina yra pateisinama, jei išgelbėjama viena gyvybė ar sveikata. Nesiginčysiu, kad gyvybė ir sveikata brangiausia, ką turime. Tačiau remiantis tokiu argumentu lygiai taip pat galima pateisinti pvz., greičio ribojimą iki 20 km/h. Kas paneigs, kad sumažinus greitį iki 20 km/h smarkiai sumažės avarijų ir žuvusiųjų skaičius? Taigi šis argumentavimo būdas yra netinkamas, o ir pats argumentas – nekorektiškas.

Taigi laikas būtų apleisti abstinentinio fundamentalizmo pozicijas ir pripažinti, kad suaugusių žmonių alkoholio vartojimas nėra nepateisinamas. Sunkiai pateisinama yra tai, kad žiūrint pagal perkamąją galią (t.y. algas) pvz., stipraus alkoholio kaina yra viena didžiausių ES. Viena iš priežasčių – dvigubai ir daugiau didesnis akcizo mokestis.

Pabaigai

Nors teisintis sunkmečiu ir populiaru, tačiau yra vienas elementarus faktas – kuo daugiau valdžia surenka mokesčiais, tuo mažiau lieka žmonėms. Aukštais mokesčiais biudžetą galima subalansuoti tik teoriškai. O galų gale kokia nauda kad ir teorinio biudžeto balansavimo, jei balansas pasiekiamas atimant pinigus iš tų, kam jų labiausiai reikia – žmonių. Realybėje biudžetai balansuojami mažinant išlaidas.

 

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Vaistų kainų reguliavimas: bėda viena nevaikšto

Vyriausybė neseniai pritarė receptinių nekompensuojamų vaistų kainų reguliavimui. Pagal naują įstatymo projektą  bus reguliuojama galutinė kaina vartotojui. Kadangi konkurencija tarp vaistinių yra gan didelė, šis sprendimas gali labai skaudžiai atsiliepti vaistinių savininkams ir klientams. Vaistų kainų reguliavimas, kaip ir bet kokių kitų prekių kainų reguliavimas, yra ydingas, nes iškreipia rinką. Nors tokia politika galbūt ir turi kilnius viešai deklaruojamus tikslus, tikrieji rezultatai yra žalingi visuomenei ir turi nemažai neigiamų poveikių.

Kainų reguliavimas receptiniams nekompensuojamiems vaistams jau buvo taikomas Lietuvoje, tačiau pastebėjus šios politikos trūkumus buvo panaikintas prieš septynerius metus. Sunku suprasti, kokia logika vadovaudamiesi politikai nusprendė grįžti prie šios ydingos praktikos. Galbūt tikimasi, kad per septynerius metus pasikeitė fundamentalūs rinkos dėsniai? Arba tiesiog politikų atmintis labai trumpa.

Šį įstatymo projektą papildė dar vienas, antakius aukštyn keliantis pasiūlymas. Seime buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 50, 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo 35(1) straipsniu įstatymo projektas. Šis projektas siūlo uždrausti vaistinių reklamą, uždrausti nurodyti vaistinę, kurioje galima įsigyti tam tikrą vaistą, vaistų reklamoje. Taip pat projektas siūlo, kad Sveikatos apsaugos ministras tvirtintų bazines ir mažmenines kompensuojamų vaistų kainas, o ne didžiausias kainas, kaip buvo anksčiau.

Tokie pasiūlymai negali nestebinti, nes visiškai prasilenkia su ekonomine logika ir realybe. Reguliavimo pagalba bandoma suvienodinti visas vaistines, sulyginti ne tik vaistų kainas, bet ir nuolaidas. Einant šiuo keliu, neužilgo turėtume sulaukti pasiūlymų vienodinti vaistininkių plaukų spalvą, bei balso tembrą. Projekto aiškinamajame rašte vaistinių veikla yra lyginama su notaro, advokato paslaugomis ir teigiama, jog šių profesijų atstovai nesiekia pelno, bet dirba vardan visuomenės intereso, todėl ir vaistinėms turėtų būti taikomi panašūs reklamos apribojimai. Svarbu pabrėžti, jog jeigu nebūtų galimybių iš veiklos užsidirbti, jokie privatūs subjektai neteiktų nei notaro, nei advokato, nei vaistininko paslaugų. Tik pelningai dirbdami šių profesijų atstovai gali teikti visuomenei reikalingas paslaugas. Galimybė reklamuoti savo paslaugas leidžia sėkmingesniems ir geriau dirbantiems ūkio subjektams apie savo paslaugų kokybę informuoti didesnį būrį žmonių.

Taip pat teigiama, jog „viena vaistinė negali būti geresnė negu kita“. Tokie teiginiai tiesiog gąsdina.  Vaistinės gali būti ir tikrai yra skirtingos - vienos didesnės, kitos mažesnės, vienos turi platesnį asortimentą, kitos siauresnį, ir visa ši įvairovė leidžia klientui rinktis jam labiausiai tinkamą paslaugų, įvairovės ir kainos mišinį. Tai, kad vaistai nėra laisvalaikio prekė ir kartais žmonės yra priversti juos pirkti, jokiu būdų nereiškia, kad vaistų rinkai negalioja tie patys rinkos dėsniai. Juk maistas yra taip pat būtinas ir be jo žmogus išgyventų labai trumpai, bet dėl to nesiimama maisto prekių kainų reguliavimo, atvirkščiai, naudojamasi aršios konkurencijos teikiamais privalumais. 

Jeigu būtų įgyvendintas šis įstatymo projektas, būtų šiurkščiai pažeistos laisvos konkurencijos sąlygos vaistinių rinkoje. Geresnės, kokybiškiau paslaugas teikiančios vaistinės prarastų galimybę informuoti klientą apie jų paslaugų kokybę, konkuruoti žemesne kaina ir inovatyviais sprendimais. Tuo tarpu prasčiau dirbančioms vaistinėms būtų suteikiama paskata toliau funkcionuoti neefektyviai, vengiant veiklos optimizavimo ir paslaugų gerinimo, nes jos būtų apsaugotos nuo konkurencijos rinkoje. Šis įstatymas taip pat sumažintų vartotojų gerovę, nes sumažėtų paslaugų ir vaistų įvairovė, o apribojus konkurenciją, tikėtina, ir paslaugų kokybė.

Įstatymo projektas siūlo mažmenines vaistų kainas nustatyti Sveikatos ministrui. Mažmeninei kainai įtakos turi daugybė kintamųjų ir tai yra pagrindinis informacijos sklaidos instrumentas laisvoje rinkoje, todėl sunku suprasti, kaip ministras su savo komanda ruošiasi tas kainas nustatyti. Be to, jeigu jau nusprendžiama reguliuoti kainas, tai turėtų daryti nepriklausoma institucija o ne ministras, nors, iš kitos pusės, jokia taryba ar panašus valdininkų susirinkimas negali atsižvelgti į visus rinką veikiančius aspektus, todėl kiekvieną kartą, kai imamasi kainų reguliavimo, yra nutolstama nuo realios situacijos.
Aiškinamajame įstatymo projekto rašte teigiama, kad dabar vaistinėse „yra reklamuojamos nuolaidos ir tokiu būdu skatinamas vaistų vartojimas.“ Vadovaujantis tokia klaidinga logika, žemesnės visų vaistų kainos taip pat skatintų perteklinį vaistų vartojimą. Tai tiesiog prieštarauja sveikam protui ir įstatymo projekte deklaruojamam vartotojo interesų gynimui. Taip pat konstatuojama, kad šio įstatymo priėmimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Netiesa, įstatymo projektas iškraipys konkurenciją rinkoje ir apsunkins verslo subjektų veiklą apribojimais ir reguliavimais.

Rodyk draugams