Kuomet kairieji, socialistai, komunistai ir kitokie intervencionistai skelbia, kad žmogus yra kvailas, nežino ko nori, ir todėl už jį sprendimus priima valdžia – nuostabos nekelia. Juk kairioji ideologija tuo ir remiasi. Tačiau kuomet dešinieji, t.y. tie kurie vertybių centru turėtų laikyti žmogų ir žmogaus galimybes pradeda teigti, kad valdžios įsikišimas į žmogaus sprendimus, galbūt nėra toks jau blogas dalykas…

Štai, kad ir šis pasisakymas „Delfi“ (tiesa, truputi išimtas iš konteksto, bet tikiuosi, autorius nesupyks)

Laisvosios rinkos ekonomikos tradicija remiasi ne visai tikslia prielaida, kad žmonės yra tobulai racionalūs ir geriausiai žino, kaip įgyvendinti savo interesus - todėl pakanka jiems suteikti veikimo laisvę ir netrukdyti. Toli gražu, taip nėra. Daugelis žmonių gailisi praeito dešimtmečio pradžioje susigundę vėliau bankrutavusių investicinių bendrovių ir bankų siūlytomis didelėmis palūkanomis. Daugelis gailisi ekonomikos augimo laikotarpiu ėmę kreditus, kurių dabar nebeišgali grąžinti. Jeigu žmonės būtų buvę bent kiek racionalesni, jie nebūtų priėmę tokių jiems patiems nenaudingų sprendimų. Ir dabar būtų dėkingi, jei kas nors – kad ir valdžia – būtų laiku juos sustabdęs nuo klaidingo pasirinkimo.

Racionalumą gerai yra išaiškinęs Ludwig von Mises:

When applied to the means chosen for the attainment of ends, the terms rational and irrational imply a judgment about the expediency and adequacy of the procedure employed. The critic approves or disapproves of the method from the point of view of whether or not it is best suited to attain the end in question. It is a fact that human reason is not infallible and that man very often errs in selecting and applying means. An action unsuited to the end sought falls short of expectation. It is contrary to purpose, but it is rational, i.e., the outcome of a reasonable–although faulty–deliberation and an attempt–although an ineffectual attempt–to attain a definite goal. The doctors who a hundred years ago employed certain methods for the treatment of cancer which our contemporary doctors reject were–from the point of view of present-day pathology–badly instructed and therefore inefficient. But they did not act irrationally; they did their best. It is probable that in a hundred years more doctors will have more efficient methods at hand for the treatment of this disease. They will be more efficient but not more rational than our physicians.

Taip, žmogus kartais klysta. Bet tai nereiškia, kad žmogus yra neracionalus, ar tai, kad valdžios įsikišimas yra būtinas, pageidautinas ar atnešantis teigiamų rezultatų. Tarp klaidos ir buvimo neracionaliu - didelis ir esminis skirtumas.

Neteisūs  tie, kurie teigia, kad laisva rinka remiasi tobula informacija (t.y. kuomet nėra informacijos asimetrijos). Laisvoji, reali rinka tuo ir skiriasi nuo įsivaizduojamos tobulosios konkurencijos, kad laisva rinka pripažįsta informacijos asimetriją ir puikiai su ja „sugyvena“. Dėl to laisvos rinkos dėsniai veikia realiame pasaulyje.

Mes niekada neturime pilnos, visiškos, tobulos informacijos. Niekas niekada jos neturi, o ypač valdžia. Taip, dalis investuotojų prarado investicijas, kiti bankrutavo. Įdomu, ką naudingo apie investavimą, tuo metu, kuomet investicijos buvo atliekamos, galėjo patarti valdžia? Investuoti? Neinvestuoti? Šnekėti po fakto, t.y. kai įmonės bankrutavo ar investicijos nepasiteisino yra labai lengva ir visiškai nenaudinga. Nepasisekusios investicijos jokiu būdu neparodo investuotojų neracionalumo.

Iš tiesų, kartais apima jausmas, kad net liberalais save laikantys žmonės yra įtikėję socialistine viešųjų ryšių kampanija, kad už žmogų geriau žino valdžia.

Rodyk draugams