BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Įžanga apie naują baubą - oligopoliją

Stebint viešąją erdvę, diskusijas tarp politikų ir specialistų, galima pastebėti tam tikrų pokyčių. Bent jau tam tikrose aplinkose, kaltinimais, kad vienas ar kitas rinkos dalyvis yra „monopolistas“, svaidomasi lyg ir truputi atsargiau. „Monopolistas“ iš keiksmažodžio tampa bent jau tam tikrus kriterijus atitinkančia sąvoka, rodančių pardavėjų kiekį ar rinkos galią. Aišku, tai dar toli iki libertaristinio monopolijos apibrėžimo – valstybės suteikta privilegija - bet šioks toks progresas.

Bet dabar štai iškyla naujas baubas –„oligopolija“. Spėju, kad tiems, kas su šiuo apibrėžimu susipažino ekonomikos paskaitose, oligopolija, be kita ko, asocijuojasi su karteliniais susitarimais. O karteliniai susitarimai asocijuojasi su nusikaltimu, kuriuos prieš visuomenę neva atlieka susimokę godūs verslininkai. O jei dar iš vadovėlių prisiminsime, kad įžymiausias kartelis yra OPEC, oligopolijos žala atrodo dar didesnė.

Kadangi tema ilga ir plati, susidomėjusiems norėjau parekomenduoti Pascal Salin straipsnį Cartels as Efficient Productive Structures, kuriame jis kelia šiandienos konkurencijos politikai kone šventvagišką mintį, kad karteliai yra efektyvus ir visuomenei naudingas resursų paskirstymo ir gamybos būdas.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Apie kovą su šešėliu

Darbo grupės kuriamos priemonės oficialiai neapskaitytos ekonomikos mažinimui kol kas nėra išsamiai atskleistos, tačiau jau žinomas priemones galima būtų suskirstyti į keletą grupių. Viena vertus, numatoma griežtesnė kontrolė ir didesnės bausmės už šešėlyje vykdomą veiklą, mokesčių nuslėpimus. Tai tradicinis kovos su šešėliu kelias, kuriuo iš esmės bandoma užgniaužti šešėlinės ekonomikos apraiškas nesistengiant aiškintis bei naikinto šešėlio priežasčių. Būtent todėl šios priemonės yra tik riboto veiksmingumo, daugiau parodomojo pobūdžio, didinančios veiklos šešėlyje riziką, tačiau nemažinančios veiklos šešėlyje paskatų. Be to, griežtesnė kontrolė taip pat turi ir savo kainą, kas yra ypač aktualu šiandien.

Antra priemonė – socialinė reklama prieš šešėlį. Ši idėja kiek ciniška – viena ranka keliami mokesčiai, kita švaistomi braškančio valstybės biudžeto pinigai įtikinėjant žmones, jog šešėlis yra žalingas ir lemia prastą valstybės finansų padėtį. Kiek primena smaugiamo įtikinėjimą, jog jis nedustų. Tokia šešėlio „antireklama“ nemažą dalį žmonių gali tiesiog įpykdyti.

Paminėta keletas priemonių, kurias būtų galima priskirti ir trečiajai grupei – paskatų veikti šešėlinėje ekonomikoje mažinimas mažinant verslo ir žmonių administracinę, mokesčių, reguliavimo naštą. Deja, bet kol kas šios grupės priemonių vos kelios, jos per smulkios ir turėsiančios menką įtaką šešėliui. Esminis mokesčių, administracinės, reguliavimo naštos mažinimas išlieka vienintele veiksminga ir valdžios ignoruojama šešėlinės ekonomikos mažinimo priemone.

Kai kurios darbo grupės siūlomos priemonės nė nesusijusios su šešėlio mažinimu, arba turi atvirkščią efektą. Pvz.: „Taip pat siūloma peržiūrėti verslo liudijimo sričių sąrašą: sritims, kuriose darbai pavojingi, verslo liudijimų neišduoti. Taip, kanclerio teigimu, būtų skatinama, kad pavojingiems darbams – kasybos, statybų ir pan. – būtų steigiamos įmonės, o darbuotojai būtų socialiai apsaugoti.“ Nesiginčysiu, galbūt pavojingas darbas pagal verslo liudijimus sukelia įvairių darbuotojo saugumo problemų. Tačiau verslo liudijimų panaikinimas šiam darbui ne tik nespręs šešėlio problemos, o ją tik padidins – negalėdami susirasti samdomo darbo, anksčiau pagal verslo liudijimus dirbę žmonės dirbs nelegaliai.

Sunku suprasti ir kaip su profsąjungų pagalba nustatytoms „socialiai atsakingoms” įmonėms teikiamos privilegijos sprendžia šešėlinės ekonomikos problemą. Šešėlio mažinimui reikia ne privilegijų kelioms, o lengvesnių sąlygų visoms įmonėms.

Rodyk draugams