BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Giedrius Kadziauskas.Yra vilties, jog kai „žiema kelininkus užklumpa nepasiruošusius“, kažkas už tai atsako

Dėl kamščių ir prisnigtų kelių labai ilgai šiandien važiavau į darbą ir klausiau Lietuvos radijo.

Kalbėjo apie kelių valymą. Jau vėlu tikėtis standartinės frazės, jog „žiema kelininkus užklupo nepasiruošusius“. Bet knietėjo išgirsti. Ji vis pradžiugina savo paradoksu.

Tačiau buvau maloniai nustebintas rytinės radijo laidos interviu su Veisėjų seniūnijos seniūnu. Pasakojo, kaip samdo kelius valyti privačius valytojus. Sako, puiku, patenkinti patiems technikos išlaikyti nereikia, tariasi, kaip, kur pirmiau išvalyti - neverkia privatininkai, kad prisnigo.

Vėliau laidoje kalbėjo Kelių direkcijos pareigūnas, prašė žmonių suprasti, kad daro viską, ką gali, kad nuoširdžiai dirba Lietuvos žmonių labui. Kad kelininkai negali dirbti ilgiau nei nustatyta, neturi pinigų trečiajai pamainai ir pan. Ir iš tiesų nuoširdumo ir atsidavimo savo darbui balse netrūko. Aš viskuo patikėjau.

Aišku tik ne tuo, kad valstybės įmonės turi stumti sniegą nuo kelių ir barstyti druską. Nes tik jos gali pasiekti atsakingumo ir atidumo lygį, kuris būtinas apsaugoti eismo dalyvius nuo nelaimių.

Dar vėliau klausytojas klausė, kodėl nepasitelkiama žemdirbių technika. Kurios yra pripirkta, ir su minimaliais pritaikymais būtų galima naudoti.

Pakankamai vietos inovacijoms, paslaugų kokybei pagerinti, o gal ir atsakomybei už žalą tais atvejais, kai nelaimės įvyksta dėl nenuvalyto kelio, kuris turėjo būti už mokesčių mokėtojų pinigus nuvalytas.

Galima tučtuojau privatizuoti kelių valymą ir priežiūrą žiemą. Priežiūros taisyklės jau ir dabar surašytos valandų ir centimetrų  tikslumu (žr. žemiau), kai kurios savivaldybės jau dabar perka paslaugą per viešuosius pirkimus.

Dar viena galimybė pasitraukti Susisiekimo ministerijai nuo transporto priemonės vairo, bet gaila pirštai negali „barankos“ paleisti.

Šaltinis Lietuvos automobilių kelių direkcija http://www.lra.lt/lt.php/eismo_informacija/keliu_prieziuros_ziema_tvarka/25

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros žiemą lygių aprašymas

II magistralinių kelių priežiūros lygis. Visi magistraliniai keliai (1,7 tūkst. km) prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 22 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 3 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dangos sniego neturi būti. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 5 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 7 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 4 val.

II krašto kelių priežiūros lygis. Visi krašto keliai (5 tūkst. km) prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dangos sniego gali būti iki 1 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 8 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val.

III rajoninių kelių priežiūros lygis. Visi rajoniniai keliai (14,6 tūkst. km) prižiūrimi pagal rajoninių kelių trečiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Šie keliai valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Rajoniniai keliai barstomi tik pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose, ypač intensyvaus eismo (daugiau kaip 1000 automobilių per parą) kelių ruožuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Leistinas puraus sniego storis, esant normalioms oro sąlygoms, neturi būti didesnis kaip 8 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 20 cm. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Repo dvikova Hayek vs. Keynes

 

Dainos tekstas:

We’ve been going back and forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No… it’s the animal spirits

[Keynes Sings:]

John Maynard Keynes, wrote the book on modern macro
The man you need when the economy’s off track, [whoa]
Depression, recession now your question’s in session
Have a seat and I’ll school you in one simple lesson

BOOM, 1929 the big crash
We didn’t bounce back—economy’s in the trash
Persistent unemployment, the result of sticky wages
Waiting for recovery? Seriously? That’s outrageous!

I had a real plan any fool can understand
The advice, real simple—boost aggregate demand!
C, I, G, all together gets to Y
Make sure the total’s growing, watch the economy fly

We’ve been going back and forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No… it’s the animal spirits

You see it’s all about spending, hear the register cha-ching
Circular flow, the dough is everything
So if that flow is getting low, doesn’t matter the reason
We need more government spending, now it’s stimulus season

So forget about saving, get it straight out of your head
Like I said, in the long run—we’re all dead
Savings is destruction, that’s the paradox of thrift
Don’t keep money in your pocket, or that growth will never lift…

because…

Business is driven by the animal spirits
The bull and the bear, and there’s reason to fear its
Effects on capital investment, income and growth
That’s why the state should fill the gap with stimulus both…

The monetary and the fiscal, they’re equally correct
Public works, digging ditches, war has the same effect
Even a broken window helps the glass man have some wealth
The multiplier driving higher the economy’s health

And if the Central Bank’s interest rate policy tanks
A liquidity trap, that new money’s stuck in the banks!
Deficits could be the cure, you been looking for
Let the spending soar, now that you know the score

My General Theory’s made quite an impression
[a revolution] I transformed the econ profession
You know me, modesty, still I’m taking a bow
Say it loud, say it proud, we’re all Keynesians now

We’ve been goin’ back n forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Keynes] I made my case, Freddie H
Listen up , Can you hear it?

Hayek sings:

I’ll begin in broad strokes, just like my friend Keynes
His theory conceals the mechanics of change,
That simple equation, too much aggregation
Ignores human action and motivation

And yet it continues as a justification
For bailouts and payoffs by pols with machinations
You provide them with cover to sell us a free lunch
Then all that we’re left with is debt, and a bunch

If you’re living high on that cheap credit hog
Don’t look for cure from the hair of the dog
Real savings come first if you want to invest
The market coordinates time with interest

Your focus on spending is pushing on thread
In the long run, my friend, it’s your theory that’s dead
So sorry there, buddy, if that sounds like invective
Prepared to get schooled in my Austrian perspective

We’ve been going back and forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No… it’s the animal spirits

The place you should study isn’t the bust
It’s the boom that should make you feel leery, that’s the thrust
Of my theory, the capital structure is key.
Malinvestments wreck the economy

The boom gets started with an expansion of credit
The Fed sets rates low, are you starting to get it?
That new money is confused for real loanable funds
But it’s just inflation that’s driving the ones

Who invest in new projects like housing construction
The boom plants the seeds for its future destruction
The savings aren’t real, consumption’s up too
And the grasping for resources reveals there’s too few

So the boom turns to bust as the interest rates rise
With the costs of production, price signals were lies
The boom was a binge that’s a matter of fact
Now its devalued capital that makes up the slack.

Whether it’s the late twenties or two thousand and five
Booming bad investments, seems like they’d thrive
You must save to invest, don’t use the printing press
Or a bust will surely follow, an economy depressed

Your so-called “stimulus” will make things even worse
It’s just more of the same, more incentives perversed
And that credit crunch ain’t a liquidity trap
Just a broke banking system, I’m done, that’s a wrap.

We’ve been goin’ back n forth for a century
[Keynes] I want to steer markets,
[Hayek] I want them set free
There’s a boom and bust cycle and good reason to fear it
[Hayek] Blame low interest rates.
[Keynes] No it’s the animal spirits

“The ideas of economists and political philosophers, both when they are right and when they are wrong, are more powerful than is commonly understood. Indeed the world is ruled by little else. Practical men, who believe themselves to be quite exempt from any intellectual influence, are usually the slaves of some defunct economist.”

John Maynard Keynes
The General Theory of Employment, Interest and Money

“The curious task of economics is to demonstrate to men how little they really know about what they imagine they can design.”

F A Hayek
The Fatal Conceit

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Mafijos investuotojo pamąstymai

Šios savaitės leidinyje “Balsas.lt savaitė” perskaičiau man labai patikusį interviu su mafijos investuotoju, šis interviu iš pradžių buvo paskelbtas spekuliantai.lt svetainėje, jį perskaityti galite čia. Pateiksiu įdomiausiai man pasirodžiusias citatas :)

“Mes investuojam labai konservatyviai. Pasijuskite mano kailyje, jums patikėta dalis mafijos pinigų. Ar gi leisite sau daug rizikuoti? Aišku, kad ne. Juk tai nėra „mokesčių mokėtojų“ pinigai. Niekas tikrai nekompensuos praradimų. O sumos tikrai solidžios.”

Paklaustas dėl investavimo į Forex‘ą:
“Nėra poreikio, o ir rizikinga. Kadangi mes veikiam visame pasaulyje, tai, reikalui esant, paskeisti valiutą turime savo greitas ir patikimas priemones. Antra vertus, valiutų rinka yra pakankamai politizuota, t.y. nėra tiek laisva, kiek norėtųsi. Tai padidina riziką. Prisiminkim ir centrinių bankų intervencijas, ir dabartinį JAV dolerių „kepimą“.”

Na, o pabaigai – apie investavimą į Lietuvos įmones ir kaip tokios investicijos jam pasibaigtų:

“Kur ta Lietuva? Kokios ten bendrovės? Mane, geriausiu atveju, į pensiją išlydėtų už tokios rizikos prisiėmimą. Su mūsų pinigais nelikvidžioje rinkoje nėra ką daryti, dėl mažų sumų mes tikrai tiek nerizikuojam.”

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Valdžios išlaidų didinimas ir BVP kritimas – kaip tai susiję?

Vakar pasirodė tyrimų organizacijos The Heritage Foundation ir Wall Street Journal kasmet sudaromas Ekonominės laisvės indeksas. Jame Lietuva įvertinta 70,3 balo iš 100 ir jai skirta 29-oji vieta iš 184 vertintų pasaulio valstybių. Lyginant su 2009 m. indeksu, Lietuvos vertinimas pagerėjo vos per 0,3 balo iš šimto. Lyginant su likusiu pasauliu blogiausiai šiame indekse atrodome ne kur kitur, o darbo santykių reguliavimo bei valdžios sektoriaus išlaidų vertinimuose.

Leidinyje, skirtame Ekonominės laisvės 2010 indeksui, radau vieną įdomų grafiką, susijusį su valdžios išlaidomis:

2

Grafike parodytas stimuliavimo didinant valdžios sektoriaus išlaidas poveikis ekonomikai. Manau, jog tvirto teorinio pagrindo, kuris įrodytų, jog valdžios sektoriaus išlaidų didinimas yra tinkamas ir veiksmingas ekonomikos gaivinimo būdas, nėra. Šis grafikas yra dar viena demonstracija, jog nėra ir empirinio.

Mintis paprasta: grafikas parodo, jog nėra jokio patikimo ryšio tarp to, kiek atskiros OECD šalys padidino valdžios sektoriaus išlaidas, ir kaip smarkiai krito jų BVP. Kitaip sakant, yra dalis valstybių, kurios krito mažiau nedidinusios valdžios išlaidų, yra tokių, kurios krito daugiau valdžios išlaidas padidinusios.

O ir išties, kaip tokia atrodo iki skausmo banali ir suprantama mintis, jog negalima sukurti daugiau, paimant iš vienų ir atiduodant kitiems (kas iš esmės ir yra valstybinio sektoriaus išlaidų didinimas didinant perskirstymą ir taip neva stimuliuojant ekonomiką), gali atrodyti tokia neįkandama fiskalinio stimulo gerbėjams?

Daugiau apie ekonomikos stimuliavimą (ne tik fiskalinį) galima rasti čia.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. “Ne” ES mokesčiui

Europos Sąjungos biudžetas yra finansuojamas iš trijų šaltinių: “tradicinis” pajamų šaltinis yra muito mokesčiai, šalys daro įnašus nuo surinktų pridėtinės vertės mokesčio pajamų, bei nuo BNP. Nepaisant to, kad šie šaltiniai užtikrina pakankamai lėšų ES biudžeto finansavimui, laikas nuo laikos pasigirsta nuomonių dėl naujo Europos Sąjungos mokesčio įvedimo, kuris patektų tiesiai į ES biudžeto katilą. Kalbos apie tai atsinaujino šią savaitę, kai Liuksemburgo Finansų ministras Luc Frieden išreiškė nuomonę, jog Europos Sąjungoje turėtų būti įvestas ES mokestis. Kaip ministro žodžius cituoja Daily Telegraph, ypač tinkamas būtų kai kurių finansinių sandėrių apmokestinimas arba Europos aplinkos apsaugos mokestis, pvz. apmokestinantis CO2. Argumentuojama, kad toks mokestis duotų ES piliečiams “tiesioginį ryšį” su ES. Raginimui įvesti ES mokestį jau pasipriešino Vokietijos finansų ministerija, teigianti, kad toks mokestis yra nereikalingas, nes jau dabar ES turi pakankamai pajamų.

Analizuojant “tiesioginio ryšio” su ES argumentą, reikia pripažinti, kad ryšys gal ir taptų labiau tiesioginis, tačiau vargu ar jis būtų teigiamas ir malonus. Bet koks naujas ES mokestis tik padidintų mokesčių naštą ir euroskepticizmą. LLRI pateiktuose pasiūlymuose dėl ES biudžeto reformos rašyta, kad ES biudžeto pajamų surinkimas turėtų vadovautis šiais principais: šalių įnašai užtikrina demokratiją, proporcingumas priartina teisingumą ir neutralumą, paprastumas ir skaidrumas didina atskaitingumą, o maža administravimo našta didina efektyvumą.

Remiantis šiais principais prieita išvados, kad PVM šaltinis turėtų būti panaikintas, o biudžetas turėtų remtis tik įmokomis nuo šalių BNP. Tradicinių šaltinių – muitų – vaidmuo turėtų būti sumažintas, judant link gilesnio prekybos liberalizavimo. Nagrinėjamu klausimu svarbiausia išvada yra ta, kad bet koks naujas ES mokestis neturėtų būti įvedamas – nei finansinių sandorių, nei aplinkos, nei bankų, nei dar koks nors. Mokesčių našta Europos Sąjungoje jau yra sunkiai pakeliama, tad apie naujus mokesčius net neturėtų būti diskutuojama.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Valstybės įmonių pokštai

Valstybės kontrolė atliko valstybės įmonių valdymo efektyvumo auditą. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie valstybės įmonių suteiktas beprocentes paskolas priverčia nusišypsoti kreiva šypsena.

clip_image002

Per tris metus iš viso suteikta paskolų už pusantro milijono litų. Paskolos buvo suteikiamos be jokių palūkanų ir be jokio įkeitimo. 2009 metų birželio 1 dieną buvo sugrąžinta tik 289,8 tūkst. litų. Valstybės kontrolė gan aiškiai konstatuoja, jog tokių paskolų suteikimas prieštarauja valstybės įmonės veiklos tikslams. Sunku nesutikti su tokiomis išvadomis, tokios paskolos išdavimas tikrai netenkina viešojo intereso ir tikrai nedidina įmonės pelningumo. Tiesiog privatūs asmenys turėjo galimybę pasiskolinti itin palankiomis ir rinkos neatspindinčiomis sąlygomis, ir tai yra tikrų tikriausias privatus jų interesas. Vieni susiremontavo būstą, kiti išvyko į egzotišką kelionę, o treti galbūt pasidėjo tuos pinigus į banką ir gavo už juos pastovias palūkanas. Taigi, nors nominaliai jie atiduos tą pačią sumą, kurią pasiskolino, realiai, infliacinėje aplinkoje prabėgus keliems metams, tai bus gerokai mažiau.

Ataskaitoje netgi išskiriamas atvejis kai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2008 metais teko skolintis 1 mln. litų su 12,59% metine palūkanų norma, nes nebeužteko pinigų darbuotojų atlyginimams, nors ši įmonė buvo viena aktyviausių suteikiant beprocentes paskolas savo darbuotojams. Labai smagu, bet tai dar ne viskas. Tie patys „Klaipėdos regiono keliai“ turi poilsio namus Palangoje, kurių vertė valstybės kontrolės skaičiavimais yra apie 5,1 mln. litų. Šalia poilsio namų esantis pirties pastatas renovuojamas, projektuotojui pagal sutartį numatyta sumokėti 78 tūkst. Lt. Šis atvejis jau panašėja į juodąjį humorą.

Turbūt net nereikia sakyti, jog privačiame sektoriuje tokie pokštai yra sunkiai įsivaizduojami, o jeigu ir vyksta, tikrai nėra sėkmingos vadybos pavyzdžiai, o ir priekaištų niekas neturi, nes su asmeniniais pinigais visi gali elgtis kaip tik nori.

Susidomėjusiems rekomenduoju pavartyti visą ataskaitą, ten rasite daugiau linksmų staigmenų ir įdomybių. Tik galėtų visa tai būti grožinė literatūra, o ne faktai iš mūsų valstybės gyvenimo…

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Nuostabus dalykas, tos palūkanos

Vienoje iš mano mėgstamiausio serialo “Seinfeld” serijoje vyksta labai juokinga scena, turinti ir ekonominį aspektą, tad norėčiau šia scena su jumis pasidalinti :) Ji yra patalpinta į youtube svetainę čia ir prasideda maždaug 1.05min. Žodžiu, Jerry draugas George pasakoja, kaip mokykloje kas savaitę dėdavo po 50 centų į banko sąskaitą, tačiau nuo šeštos klasės jokių pinigų į sąskaitą nebedėjo ir buvo jau visiškai apie ją pamiršęs. Įsivaizduokit jo nuostabą, kai gavo laišką, kuriame rašoma, jog jo sąskaitoje jau susikaupė $1900!

Tuomet George ištaria tiesiog genialią, nors-užmušk-juokingą frazę: “ “Interest” – it’s an amazing thing! You make money without doing anything”. Dar juokingiau yra tai, kad George galvoja pastatyti tuos pinigus arklių lažybose, o Jerry pasiūlymą įdėti susikaupusią sumą į banką George net neišgirsta. Jis nenori dėti pinigų į banką – jis nori juos panaudoti lažyboms, į ką Jerry atsako - “You mean you want to lose it?” :) Iš tikrųjų, ir kodėl gi reikėtų dėti pinigus į banką, kokia iš to nauda…

Ar palūkanos tikrai mokamos už “nieko nedarymą”? Norintiems sužinoti daugiau apie palūkanas, siūlau paskaityti ištrauką iš Ludwig von Mises knygos “Human action”.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Su pakeistu planu – į šviesų rytojų!

Turbūt daugelis jau girdėjo džiugią žinią, kad 2009 m. biudžetas yra įvykdytas. Kaip teigiama oficialiame Finansų ministerijos pranešime, į nacionalinį biudžetą gauta 107,6 mln. Lt daugiau pajamų, negu buvo planuota. Tačiau tokie lyginimai neparodo tikros padėties, juk metų eigoje biudžeto pajamų planas buvo net du kartus mažintas. Štai kaip atrodo 2008 m. pabaigoje patvirtinto planas įvykdymas, lyginant su paskutiniuoju planu:

image

Originalus pelno mokesčio planas buvo įvykdytas 72,8 proc., gyventojų pajamų mokesčio – 77,2 proc., akcizai – 81,6 proc., pelno mokesčio – 59 proc.

Taip, biudžeto pajamų planas buvo įvykdytas, bet tik todėl, kad pusiaukelėje jis buvo net keliskart koreguotas! Keičiant planą, daugiau dėmesio kreipta į pajamas, o ne į išlaidas, kurios sumažėjo toli gražu ne tiek, kiek planuojamos pajamos. O kokia šio biudžeto įvykdymo kaina, žinome visi – augantis nedarbas, įmonių bankrotai yra akivaizdžiausi to pavyzdžiai. Lyginimas su smarkiai apkarpytu planu sukuria iliuziją, kad viskas gerai ir leidžia išvengti kritikos dėl nepasiteisinusio mokesčių didinimo.

Džiūgavimas dėl biudžeto plano įvykdymo primena sovietmečio penkerių metų planus, pusiau dirbtinį jų įvykdymą. Kadangi gamyklos neturėjo tokios galimybės susimažinti planą, tai jį apeidavo kitais būdais. Tarkim, jei planas buvo pagaminti tam tikrą bendrą svorį vinių, gamyklos gamindavo didesnes vinis, t.y. nemažino plano, bet storino vinis. Teko net girdėti anekdotą apie gamyklą, išpildžiusią metų vinių svorio planą pagaminus … vieną didžiulę didžiulę vinį!! Džiaugsmo nuo patvirtinto plano įvykdymo, kaip nuo tos didžiulės vinies, kuri mokesčių mokėtojams įlindo jei ne į karstą, tai tikriausiai į kažkurią kitą vietą…

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Piktas maistas

clip_image002

Prieš kelis mėnesius šiame bloge rašiau apie „balto pakelio“ iniciatyvą. Šaržuodamas situaciją juokavau, jog vadovaujantis tokia logika reikėtų į baltus pakelius pakuoti daug riebalų sudėtyje turinčius maisto produktus, saldainius. Kas vieną dieną humoras, kitą dieną jau realybė. Kaip rašo „Verslo Žinios“ Rumunija paskelbė, jog nuo kovo mėnesio taps pirmąja valstybe pasaulyje apmokestinančia nesveiką maistą. Mokestis bus taikomas daug cukraus, druskos ar pavojingų maistinių priedų turinčiam maistui. Taip neva bus sprendžiamos viršsvorio, širdies ligų ir ankstyvų mirčių problemos. Galbūt rumunai, sužinoję apie tam tikrų asmenų norą Lietuvą padaryti „balto pakelio“ iniciatyvos vėliavneše Europos Sąjungoje, nusprendė mus nukonkuruoti lenktynėse dėl kvailiausio, neva vartotojus saugančio, valdžios sprendimo. Nežinau ar jie laimės, bet kandidatūra tikrai rimta.

Šiaip jau norėdami būti nuoseklūs, Rumunijos valdžios atstovai turėtų iš viso uždrausti cukrų, nes nusipirkus kilogramą ir susipylus į skrandį, tikrai gali baigtis blogai. Pavojų sveikatai gali sukelti ir persivalgymas duona ar obuoliais ar net braškėmis, todėl ar nereikėtų apriboti šių produktų prieinamumo? Taip pat reikėtų uždrausti arba papildomai apmokestinti virves, nes panaudojus medžio šaką, taburetę ir mazgų darymo techniką, jos gali tapti labai pavojingos gyvybei. Ką jau kalbėti apie virtuvinius peilius ar automobilius.

Bandydami „pagelbėti“ visuomenei apribodami tam tikrų produktų prieinamumą, valdžios atstovai beveik visada pamiršta esminį aspektą - produktus perka ir vartoja žmogus, būtent jis daro pasirinkimus. Vartotojas kiekvieną dieną priima šimtus sprendimų, kurie turi įtakos jo gerovei, sveikatai, nuotaikai, finansinei padėčiai. Dalis jų turi teigiamą įtaką, dalis jų neigiamą. Tai ir yra laisvės esmė, laisvė rinktis, laisvė klysti. Netgi laisvė nesveikai maitintis ir dėl to rizikuoti savo sveikata.

Aš nesu nusiteikęs papildomai mokėti valstybei už perkamą saldainį parduotuvėje tik todėl, kad kažkoks gudruolis nesugeba savęs suvaldyti ir kemša šokoladus ir traškučius be saiko, o tada skundžiasi viršsvoriu. Tai jo teisė, atsakomybė ir su pasekmėmis kovoti jis turėtų iš savo lėšų, o ne iš mano kišenės („nemokamos“ sveikatos apsaugos paslaugos). Juk pats saldainis ar traškutis, vartojamas saikingai, nedaro žalos, o jeigu ir nėra pats sveikiausias produktas, teikia daug malonumo jį valgančiajam. Valstybei papildomai neapmokestinus tam tikrų produktų, daugiau pinigų lieka vartotojo kišenėje ir tada jis pats gali spręsti kur juos išleisti- ar dar vienam saldainiui, ar daržovei ar sporto klubui.

Šis naujas maisto produktų apmokestinimas ir už jo slypinti argumentacija labai primena Lietuvoje vykdomą alkoholio kontrolės politiką. Bandant kovoti su problemomis liečiančiomis nedidelę visuomenės dalį, nesaikingai vartojančią alkoholį, įvedami apribojimai ir mokesčiai visiems vartotojams, net ir tiems, kurie penktadienio vakarą, po ilgos savaitės nori su draugais namie išgerti po bokalą alaus ir negali jo nusipirkti, nes jau po dešimtos vakaro.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Mada balta

Cigarečių “baltojo pakelio” šalininkai teigia, jog balta pakelio spalva turėtų atgrasinti jaunimą nuo rūkymo, nes tai būtų nuobodžios monotoniškos spalvos pakelis. Kai kas net teigia, jog balta asocijuojasi su vaistais – o kas gi norės savo noru parūkyti šitokių vaistų! Kažkodėl manęs tokie argumentai neįtikina… Pagalvokit, kokia spalva yra viena madingiausių jau keletą vasaros sezonų Lietuvoje? Prisiminkit, kelintus metus matome gatvėse vaikštančius žmones su baltomis lininėmis kelnėmis – metai iš metų, tos kelnės niekur nedingsta! Neturiu nieko prieš baltas kelnes :) tiesiog noriu pasakyti, kad balta nėra tokia jau nuobodi monotoniška spalva, kokia ji atrodo baltojo pakelio šalininkams. Prisiminkit ir prieš metus vykusį vakarėlį Sensation white party – šis vakarėlis sutraukė ne vieną tūkstantį dalyvių, o baltai neapsirengę žmonės negalėjo į jį patekti. Jeigu bus įvesta baltojo pakelio prievolė, gal reguliuotojai įžvelgs slaptą reklamą ir tokiuose teminiuose madinguose vakarėliuose?

O dabar siūlau žvilgtelti į šią nuotrauką:

 DSC04225

Nuotrauka daryta vienoje arabų šalyje lenktynių metu. Iš išorės net nepasakysi, kas to pastato viduje, bet argi tai nevilioja užeiti į vidų? Prie įėjimo kabo nedidukas užrašas “Įėjimas nuo 21 metų”, besišypsančios gražuolės maloniai praleidžia į vidų, kur užėjęs supranti, jog atsidūrei… bare! Na, kol kas neteko girdėti raginimų Lietuvoje įvesti “baltus barus”, “baltas aludes” ar pan. Grįžtant prie cigarečių, ar tik nebus su tais baltais pakeliais taip, kaip su šiuo baltu baru? Atrodo taip neįprastai ir viliojančiai, kad net nekyla mintis praeiti pro šalį neužsukus pažiūrėti, o kas gi viduje…

Rodyk draugams