Mano mėgstama A. Čekuolis išspausdino komentarą apie klimato atšilimą ir iliustratyviai aprašė skirtingus požiūrius į šį reikalą.

Straipsnio svarba – pagaliau ir „mainstreaminė“, t.y. įprasta spauda pripažįsta, kad į klimato kaitą galima žiūrėti ne tik pro Alo Goro akinius, t.y. egzistuoja ir nuosaikesnis požiūris į klimato atšilimą. Anksčiau gi, ne be ES institucijų pagalbos, Lietuvos žiniasklaida jei ką ir rašydavo apie klimatą, tai daugiau ar mažiau „alarmistiškai“ (beje jau ir prieš porą mėnesių „Lietuvos žinios“ įdėjo keletą gerų straipsnių, tame tarpe ir apie „Climategate“).

Spėju, ir kaip matau iš komentarų, „žaliasis jaunimas“ (kaip juos beje įvardija ir Čekuolis) užsipuls autorių. Kadangi draugystės su naftos kompanijomis prikergti nepavyks, greičiausiai bus sakoma, kad autorius nesupranta, ką rašo, nes nėra mokslininkas ir pan. Beje vienuose klimato kaitos „mokymuose“, šis žingsnis buvo rekomenduojamas oponentų diskreditavimui. Kitaip tariant, jei apie tai, kokia svarbi yra kova su klimato atšilimu pasisako kokia nors įžymybė (kad ir tas pats Bono, ar vietinio Lietuvos ryškumo žvaigždės) – viskas gerai, tinka ir dainininko kvalifikacija. Tačiau, jei pašnekovas pasisako kaip nors kitaip – tuoj pat reikia klausti (ir viešinti) jo mokslinę kvalifikaciją ar jos nebuvimą.

Išeina taip: jei pritari, kad globalinis atšilimas yra vien žmogaus sukeltas reiškinys, su kuriuo reikia nedelsiant kovoti – tuomet viskas gerai. Jei manai, kiek nors kitaip (pvz., dalis atšilimo yra sukelta natūralių veiksnių, arba, adaptacija prie klimato atšilimo yra labiau pagrįstas kelias nei prevencija) tuomet – rodyk mokslinius vardus, diplomus ar statistinius modelius, kuriais vadovaujiesi. O net jei ir juos turi – įrodyk, kad tai ką darai nėra melas, nėra remiama naftos kompanijų, ir apskritai – kad nesi kupranugaris.

Rodyk draugams