BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. PVM beviltiškų skolų istorijoje – pagaliau teisingas sprendimas

Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui visu “gražumu” pasirodė, kad mūsų mokesčių sistema yra pritaikyta ekonomikos augimo laikotarpiui. Joje trūksta saugiklių, kad mokesčiai netaptų mokesčių mokėtoją dugnan tempiančiu svarsčiu. To pavyzdys buvo avansiniai pelno mokesčio mokėjimai, kai skaičiuojama pagal ankstesnius rezultatus – 2009 m. mokėtini avansai apskaičiuojami pagal pelningus 2007 m., nors 2009 m. toli gražu tokiais pelnais neprilygo. Nors rinktis galima iš dviejų būdų – pagal ankstesnius rezultatus, arba pagal prognozuojamus – pasirinkus vieną šių, metų eigoje to būdo nebegalima būdavo pakeisti. Saulėtekio komisija šią problemą išsprendė, leisdama metų eigoje keisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą.

Kitas pavyzdys, kurio istorija buvo daug sudėtingesnė ir sprendimas dėl kurio vis dar tebeklaidžioja po valdžios koridorius yra pridėtinės vertės mokesčio problema esant beviltiškai skolai. Problema yra tokia: pardavėjas suteikė prekę arba paslaugą pirkėjui, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, sumokėjo pardavimo PVM mokestį, o pirkėjas jam nesumokėjo, arba sumokėjo tik dalį lėšų. Mokestį tenka mokėti nuo negautų pajamų. Pelno mokesčio įstatymas leidžia susimažinti apmokestinamąsias pajamas beviltiškų skolų suma (kuomet įmonė bankrutavusi ir kt.) ir nors ES PVM direktyva leidžia šalims nustatyti taisykles, kaip tokiais atvejais mokesčių mokėtojai gali susigrąžinti sumokėtą PVM (pajamų juk negauta!), Lietuva šia galimybe nesinaudoja. Priminsiu, kad 19 ES valstybių leidžia susigrąžinti sumokėta PVM beviltiškų skolų atveju. Nuo šių metų PVM susigrąžinimą beviltiškų skolų atveju numatančios nuostatos turėjo įsigalioti ir Latvijoje. Šia tema praėjusiais metais rašiau ne kartą – paskaityti galite čia ir čia.

Šį klausimą nagrinėjusi Saulėtekio komisija bei viena iš jos įsteigtų darbo grupių pritarė, kad mokesčių mokėtojai turėtų galimybę susigrąžinti PVM beviltiškų skolų atvejui. Tačiau kai klausimas buvo svarstytas Vyriausybės pasitarime, vietoje to, kad būtų siūloma Finansų ministerijai parengti PVM įstatymo pakeitimo projektą, buvo nuspręsta Finansų ministerijai išanalizuoti tikslingumą keisti PVM įstatymą. Nereikia stebėtis, kad Finansų ministerija nusprendė, jog toks sprendimas būtų netikslingas: nenorėta atsisakyti būdo pasipelnyti iš mokesčių mokėtojų bėdų.

Laimei, Seimo nariai neliko abejingi tam, kad į bėda patekę mokesčių mokėtojai, kurie patiria nuostolius dėl to, kad jiems nesumoka pirkėjai, dar ir yra priversti mokėti mokesčius nuo negautų pajamų. Lapkričio mėnesį buvo įregistruotas PVM nuo beviltiškų skolų sugrąžinimą numatantis projektas, o šiandien šiam projektui pritarė pagrindiniu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Nors tai dar nereiškia, kad PVM sugrąžinimas jau įteisintas, tačiau tai yra labai svarbus ir teisingas sprendimas ilgoje istorijoje. Telieka tikėtis, kad ši istorija turės laimingą pabaigą.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: 60 minučių be šviesos

Reklamuojama akcija „60 minučių be šviesos“  gana taikliai rodo aktyvistų pasaulio vizija – tamsu, šalta, sėdime prie žvakių šviesos. „NE“ energijos vartojimui tai ir „NE“ namų šildymui, „NE“ kelionėms, „NE“ šiltam vandeniui, „NE“ informacinėms technologijoms – didelis „NE“ civilizuotam gyvenimo būdui.

Šviesos išjungimas valandai, visą dieną naudojusis civilizacijos laimėjimais, yra arba saviapgaulė, arba dviveidystė.

Didžiausia ironija tame, kad elektros lemputės yra daug ekologiškesnės už mėgstamą šios akcijos atributą - žvakes. Anot Brorn Lomborg, žvakės yra apie 100 kartų mažiau efektyvios nei paprastos lemputės. Kitaip tariant, jei nuo modernios technologijos pereitume prie žvakių šviesos, tai CO2 ir kitų teršalų išmetimai padidėtų, o ne sumažėtų.

Problemas galima išspręsti einant į priekį, o ne atgal. Žvakutės atrodo gražiai, bet klimato atšilimo ar kitų problemų nesprendžia.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Tai kaip ten su ta Lenkija?

Pastaruoju metu Lenkija pateikiama kaip įspūdingas teigiamas pavyzdys. Lenkija per visą ekonominio nuosmukio laikotarpį sugebėjo išlaikyti teigiamą BVP augimą, kuris 2009 m. pastebimai lenkė ES šalių vidurkį siekė apie 2 proc. Stebėtinas Lenkijos atsparumas ekonomikos nuosmukiui aiškinamas didele vidine rinka, mažesniu (pvz. lyginant su Baltijos šalimis) paskolų bei nekilnojamo turto sektoriaus bumu bei mažesniu eksporto nuosmukiu.

untitled

Tik kyla klausimas, kaip ten su tuo zlotu? 2009 m. vasario pabaigoje zlotas, lyginant su euru, nuo metų pradžios buvo praradęs apie 15 proc. savo vertės. Žinoma, dabar jo vertė kiek atsigauna. Tačiau kaip šis zloto nuvertėjimas paveikia BVP skaičiavimus?

Jeigu šalies BVP augimas skaičiuojamas vietine valiuta, kuri nuvertėja užsienio valiutų atžvilgiu, galima situacija, kuomet skaičiuojant vietine valiuta sukuriama daugiau BVP, tačiau dėl valiutos nuvertėjimo, už tą sukurtą BVP galima nupirkti mažiau užsienio prekių ar paslaugų T.y. skaičiuojant vietine valiuta BVP auga, tačiau skaičiuojant užsienio valiuta – krenta.

Ar galėjo taip nutikti Lenkijos atveju? Eurostate radau tokius duomenis apie Lenkijos BVP:

GDP at market prices

2008

2009

Augimas

Millions of euro

362415,1

310075,1

-14,4%

Millions of national currency

1272838

1341881

5,4%

Žinoma, šie duomenys nėra tikrasis Lenkijos BVP augimas, kadangi juose nėra atsižvelgta į infliaciją, tačiau tendenciją jie atspindi. 2009 m. lyginant su 2008 m. skaičiuojant zlotais nominalus Lenkijos BVP išaugo 5,4 proc., tačiau skaičiuojant Eurais krito net 14,4 proc.

Gal ne taip ir gerai toje Lenkijoje, kaip galvojome. Gal jos augimas tėra nuvertėjusios valiutos miražas? Dar vienas akmuo į statistikos daržą:)

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Deklaracijų pildymo metas: svarbu nepramiegoti

Prasidėjus gyventojų pajamų deklaravimo įkarščiui, noriu su jumis pasidalinti savo asmenine “kaetaniška” patirtimi, susijusia su pajamų deklaravimu. Nepamenu, o gal ir tiesiog nežinau kodėl, šių metų sausį-vasarį netyčia užklydau į Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemos svetainę. Užėjau į svetainės skiltį “Preliminarios deklaracijos” ir paspaudžiau pasižiūrėti į savo 2008 m. preliminarią deklaraciją. Kadangi deklaracijos pernai nepateikiau, tai buvo pirmas užklydimas į mano 2008 m. preliminarią deklaraciją.

Pažiūrėjus į 31-ą deklaracijos eilutę supratau, jog turiu mokestinę nepriemoką! Ir nors ta nepriemoka sudarė vos 1 Lt, truputį išsigandau, kad gali tekti sumokėti delspinigių, o gal ir baudą. Bet nuramino prierašas apačioje, kad jeigu 31-oje eilutėje gaunama suma nuo 1 iki 3 Lt, jos mokėti nereikia. Tačiau jeigu nepriemoka sudaro 4 Lt ar daugiau, įvykdyti šią mokestinę prievolę jau reikia.

Jeigu pernai dar turėjome galimybę nesijaudinti dėl savo preliminarios deklaracijos (ach, tie seni geri fiksuoto NPD laikai…), tai šiandien Lietuvos gyventojai nerimastingai laukia, kol preliminarios deklaracijos bus paruoštos ir išaiškės, ar jie turi mokestinę nepriemoką. Individualaus dydžio NPD atėmė laisvę pramiegoti deklaracijų pildymo metą iš tų gyventojų, kurie nenorėjo ir neprivalėjo gilintis į deklaravimo reikalus, ir privertė daugumą Lietuvos gyventojų būti budriems.

P. S. Pernai šia tema rašiau čia.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Progresinių mokesčių tikslas – sumažinti biurokratų algas?

Šiandien ryte lankiausi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kur buvo svarstomas progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo klausimas. Svarstyti buvo net du įstatymo projektai, numatantys progresinį tarifą – vienas projektas parengtas Seimo nario J. Veselkos, kitas – Seimo nario A. Syso. BFK nepritarė abiems projektams, tačiau šiame įraše norėčiau trumpai aptarti vieną keistoką argumentą už progresinius mokesčius, kuris buvo išsakytas posėdžio metu.

Seimo narys A. Sysas teigė, kad progresinių mokesčių įvedimas padėtų išspręsti klausimą, kam ir kaip mažinti algas. Įvedei progresinius tarifus – ir viskas aišku, visiems algos mažėja progresyviai. Buvo pateiktas ir vieno valdininko, kuris uždirba daugiau už Prezidentę, pavyzdys, teigiant, kad progresinių mokesčių įvedimas padėtų sumažinti jo algą - tiesiogine prasme jos nemažinant.

Tačiau kodėl sprendžiant atlyginimų mažinimo valstybės sektoriuje klausimą, algos turėtų būti mažinamos ir žmonėms, dirbantiems privačiame sektoriuje? Juk privačiame sektoriuje algos yra mažesnės nei valstybiniame, be to, ir darbuotojai dažniausiai būdavo atleidžiami būtent privačiame, o ne valstybės sektoriuje. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. ketvirtą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 156,6 Lt mažesnis nei valstybės sektoriuje.

image

Privatus sektorius yra daug lankstesnis už valstybinį, tad algos jame jau sumažėjo ir jam nereikia valstybės įsikišimo ir “pagalbos” mažinant algas. Jeigu jau Seimo nariai nori sumažinti biurokratų atlyginimus, tai reikia nebijoti to daryti tiesiogiai, o ne bandyti tai įgyvendinti tokiu ekonomikai žalingu būdu, kuomet sumažėtų daugelio dirbančiųjų algos.

Ką padarysi, kai ekonominė logika, kitų šalių patirtis bei statistika byloja progresinių mokesčių nenaudai, tenka griebtis ir tokių argumentų.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Duona be druskos

 

clip_image002

Praėjusią savaitę vienas New York‘o valstijos asamblėjos narys pateikė pasiūlymą restoranams gaminant patiekalus uždrausti naudoti druską. Ima juokas, bet pasiūlymas tikras, turbūt neužilgo sulauksime pasiūlymų reguliuoti kąsnių dydį ir kramtymo greitį – kad tik netyčia nepersivalgytume. Vos prieš pusę metų netilo kalbos apie galimybę JAV apmokestinti gaiviuosius gėrimus su dideliais kiekiais cukraus. Panašios idėjos vis dažniau sklando politikos padangėje kai kalbama apie viršsvorio problemas ir politikų norą jas spręsti. Sprendimų pasiūlymai kaip visada – arba uždrausti, arba apmokestinti.

Kalbėdami apie tokių draudimų ir apmokestinimų pliusus ir minusus politikai dažnai pažymi, jog tokioms iniciatyvoms prieštarauja ir prieštaraus šią produkciją gaminančios korporacijos, nes nukentėtų jų pardavimai. Tai be abejonės yra tiesa, visiškai normalu, kad gamintojai nenori, jog jų produkcija būtų užkraunama papildomais mokesčiais ar apribojimais. Tačiau labai retai užsimenama apie trečią suinteresuotą pusę – vartotojus ir jų nuomonę šiuo klausimu. Nekalbama apie tai, jog didelė dalis vartotojų prieštarauja saldžiųjų gėrimų apmokestinimo idėjoms, nes mėgsta juos vartoti, tačiau saikingai. Juk žymi dalis vartotojų neturi problemų su antsvoriu, nes sportuoja, propaguoja aktyvų gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauja daug cukraus ar druskos turinčiais gėrimais ar maistu. Kodėl jie turėtų papildomai mokėti ir kentėti nuo apribojimų, tik todėl, kad kažkas liaudiškai kalbant „nesitvardo“? Jeigu žmonės patys nesugeba rūpintis savo mityba ir sveikata, kodėl pasaulyje sparčiai populiarėja ekologiško ir sveiko maisto parduotuvės restoranai ir kavinės, ūkininkų turgūs?

Politikų tikslas - prisidengiant neva kilniais tikslais į biudžetą surinkti solidžias papildomas lėšas. Vartotojai juk nesivienys protestuoti dėl kelių papildomų litų, o politikai gaus lengvų populiarumo taškų už „rūpinimąsi“ visų sveikata.

Remdamiesi identiškais argumentais valdžios vyrai ir moterys, dažnai mums net nepastebint, pastoviai atiminėja mūsų ir taip jau menkas laisves. Ciniškai manoma, jog niekas nesipriešins, visi pritars, atras užsislėpusį socialistą savyje ir paaukos dalelę savo laisvės, kad „pamokytų“ kitus kaip reikia gyventi. Į žmogų žiūrima kaip į marionetę beždžionėlę, kuriai reikia prikabinti vis po naują siūlelį, kad ji būtų „saugi“ ir judėtų pagal valdžios dūdelę. Kuo daugiau tų siūlelių, tuo sunkiau judėti laisvai, priimti atsakomybę už save ir savo veiksmus.

Kol dar panašūs pasiūlymai nepasiekė Lietuvos, šiandien grįžęs namo pasigaminsiu skanų patiekalą vakarienei ir užsibersiu tiek druskos, kiek noriu, o ne tiek, kiek valdžia galvoja, jog man reikia.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Kas kaltas dėl aukštų degalų kainų?

Kaip rašoma šiandienos žiniasklaidoje, aukštomis benzino kainomis pasipiktinę vairuotojai ruošiasi rengti protestus prieš aukštas degalų kainas. Žinutėje yra cituojamas “Audi” klubo prezidentas Ričardas Pūkas, sakantis jog kainoms nesiliovus augus “tikrai neketiname tylėti, nebūsime pastumdėliai - dar tikimės, kad mūsų valdžia ir naftininkai sustabdys kainų kilimą”.

Kaip nurodyta degalų kainų lentelėje, kurią skelbia interneto portalas balsas.lt, mažiausia 95 benzino kaina Vilniuje šiandien yra 4 Lt. Įdomu, kur nueina didelė dalis už litrą benzino sumokėtų pinigų? Pažiūrėkim į šį grafiką:

image

Taigi, net 55 proc. mažmeninės benzino kainos nubyra ne naftininkams, o valstybės biudžetui. Piketuoti reikėtų nebent prie Vyriausybės rūmų, kad benzinui taikomas akcizas būtų sumažintas iki ES minimumo – 1240 Lt/1000 litrų, nes tuomet akcizas sumažėtų 26 centais. O dar geriau būtų, jeigu sumažėtų ir degalams taikomų akcizų ES minimumas. Na ir aišku būtina atsisakyti įvairių, kol kas nekonkrečių planų įvesti europinio lygmens mokestį už benziną. Priešingu atveju, aukštos degalų kainos privers vairuotojus rinktis Flinstounų tipo mašiną.

flintstones-car

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Kovo 11-osios Dovanų Senelis

Dėmesį patraukė žinutė, kad ministro Eligijaus Masiulio iniciatyva kovo 11-ą dieną traukiniai keleiviams taikys 50 proc. nuolaidą (čia ir čia). Gal aš per daug ciniškas, bet dėkingumo ašara neištryško.

Jei žiūrėti iš verslo logikos pusės, nuolaidos - jokia naujiena. Marketingas mus supa praktiškai visose gyvenimo srityse. Ir jei Lietuvos geležinkeliai nuolaidą taiko iš verslo logikos pusės, tuomet ministrui prisiimti nuopelnus yra tas pats, kas pvz., prekybos centrui „Iki” skelbti išvadavus morkas, kopūstus ir bulves nuo aukštų kainų. Kaip ministrui - nesolidu ir nerimta.

Jei 50 proc. nuolaida yra taikoma keleivius vežant nuostolingai, tuomet galima pagrįstai paklausti, kas apmokės tokią labdarą, kurią teikia valstybinė įmonė. Atsakymas paprastas - mokesčių mokėtojai, negautų pajamų pavidalu. Kitaip tariant, tai yra dovana mums, mūsų pačių pinigais.

Jei kas nors nori ginčytis, kad valstybinės įmonės pinigai yra tik įmonės pinigai, tuomet galima paklausti, kuo tada valstybinė įmonė skiriasi nuo privačios? Belieka ironizuoti, kad pagrindinis valstybinės įmonės bruožas - daug metų vežant keleivius per maža kaina patirti didelius nuostolius ir dar taikyti nuolaidas.

Noras iš buvimo valdžioje gauti viešųjų ryšių ir politinių dividendų - negeras įprotis. Apogėjus, ko gero, buvo pasiektas tada, kuomet pensijos būdavo pateikiamos vos ne kaip ministrės asmeninis nuopelnas. Gaila, kad nauja valdžia perima senus blogus įpročius tiek sprendimų, tiek viešųjų ryšių srityje.

Nuolaidos, kainodara ir kiti dalykai - gerai. Jos neatsiejama verslo dalis. Bet jei į geležinkelį žiūrime kaip į verslą, tai kodėl tik per šventes? O jei ši nuolaida - “dovana”, tai už tokią dovaną vėliau reikės susimokėti. Vienaip ar kitaip - nerimta.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Kaip lipdomas bedarbių molis

Nuomonė, kad apmokant bedarbius naujų profesijų neretai būna švaistomi pinigai, yra gan plačiai paplitusi. Tačiau retai kada tenka išgirsti tokią istoriją, kokia buvo aprašyta “Valstiečių laikraštyje” (ji patalpinta ir internete). Straipsnio pavadinimas jau daug pasakantis: “Milijonai bedarbiams mokyti – vėjais”. Pateikiu ištrauką iš šios straipsnio:

“Panevėžio darbo biržos specialistams šovė į galvą mintis, kad sunkmečiu ne vieną bedarbį gali išgelbėti keramika. Kaip tarė, taip padarė. Subūrė į grupę dvylika buvusių kirpėjų, siuvėjų, laborantų, statybininką montuotoją ir 24 savaites mokė keramikos paslapčių.

Įdomiausia, į grupę pateko tikra keramikė, iš šio verslo gyvenusi penkerius metus. Ir toliau būtų tuo vertusis, tačiau pernai Vyriausybė du kartus padidino mokesčius, todėl keramikei rinkoje neliko vietos. Nuostolinga. Taigi keramikė Dalia kursų rengėjams galėjo papasakoti apie tikrąją padėtį rinkoje. Galėjo, tačiau tokių konsultantų Darbo biržai nereikia. Pasak Dalios, per mėnesį jai reikėjo mokėti apie 300 litų mokesčių. Iš kur jų gauti, kai keramikos dirbinių niekas neperka? Pasvarsčiusi ji ir kreipėsi į Darbo biržą.

O čia jai pasiūlė: štai pasitobulink, renkame keramikų grupę, mokėsime 560 litų stipendiją. Taigi viskas apsivertė: dabar ne ji valstybei, o valstybė jai moka. Vyriausybė skolinasi milijardus ir moka stipendijas, pašalpas. Tai vadinama taupymu.

Ar kursų rengėjai domėjosi keramikų paklausa? Ar prognozavo jų poreikį? Baigėsi kursai ir paaiškėjo, kad tokių specialistų niekam nereikia. Taigi ir valstybės lėšos iššvaistytos. Kiek? Parengti vieną keramiką kainavo apie 3500 litų.”

Tikiu, kad panašių istorijų yra daug, norėčiau, kad jomis pasidalintumėt. O šiuo konkrečiu atveju, kažin kokia dalis keramikos besimokiusių asmenų šio amato mokėsi dėl to, kad ateityje ruošėsi tapti keramikais, o ne dėl 560 Lt stipendijos?

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Dainelė apie klimato atšilimą ir kt.

Mano mėgstamas amerikiečių Think-Tank’as CEI išplatino linksmą dainelę apie klimato kaitą, mokslą ir kt. aspektus. Tiems, kas susipažinę su situacija, tikiuosi, ši dainelė pakels nuotaiką. Tiems, kas nesusipažinę -galbūt paskatins pasidomėti daugiau.

O jei rimčiau, tai akį patraukė dar vienas geras video įrašas apie šių metų šaltą žiemą ir klimato atšilimą. Kiekvienas, kas domėjosi šia tema rimčiau nei politikai ar žurnalistai, žino, kad vieni metai, viena žiema dar nieko neparodo. Klimato pokyčiai vyksta ilgais laikotarpiais (kaip linksmai aiškina kitas video).

Viskas čia gerai. Bet kur šie dabar objektyvumą demonstruojantys balsai buvo užpraeitais metais ar dar anksčiau, kuomet visa žiniasklaida tiesiog liepsnojo straipsniais, aiškinančiais, kad karšta vasara ir šilta žiema - aiškus įrodymas, kad klimatas šyla? Kur tas objektyvumas ir šaltų nervų demonstravimas buvo tuomet, kada žiniasklaidos skleidžiama žinia atitiko “kovotojų su klimato kaita” interesus?

Išeina taip: jei yra karšta, bet tu sakai, kad tai dar nieko neparodo - esi klimato kaitos neigėjas. Jei yra šalta, ir tu sakai, kad tai dar nieko neparodo - esi objektyvus. “Give me a break” - pasakytų John Stossel.

Rodyk draugams