Kadangi šią temą dengia kolega Vytautas, į diskusiją dėl fizinių asmenų bankroto nesikišu. Bet paskaičius paskutinę žinutę - nebeištvėriau. Bankrotas, tai bankrotas. Jei yra politinė valia, net ir žinant visus argumentus „prieš”, tai nebe daug ką čia bepridursi.

Bet fizinių asmenų bankrotas atbuline data? Bankroto taikymas atbuline data pažeidžia visus įmanomus teisės, logikos ir kontrakto principus. Jei skoliniesi nesant fizinio bankroto institucijos, rizikos premija palūkanoms yra viena. Jei skoliniesi, esant fiziniam asmenų bankrotui, rizikos premija yra didesnė. Būtent todėl, kad skolintojas žino, kad skolininkas gali bankrutuoti.

Jei jau norime taikyti dalykus atbuline data, tai gal paprašykime, kad tie, kas būsto paskolai naudojosi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, grąžintų pinigus? Arba, kad (GPM) lengvata būtų panaikinta visoms, t.y ir pasiimtoms paskoloms? (kas, beje, būtų visai logiška). Bet pastarajai idėjai atremti visuomet surandama argumentų - tai neva būtų įstatymo taikymas atbuline data, būtų pažeisti teisėti interesai ir t.t. ir t.t.

Tačiau labiausiai supykdė išvedžiojimai apie apie „solidarumą”. Cituojant D. Kreivį:

„Mano manymu nuostata būsimą įstatymą taikyti ir egzistuojantiems finansiniams įsipareigojimams yra kaina, kurią turėtume solidariai mokėti už įsivestą madą gyventi skolon. Atsakomybę turime prisiimti visi: valstybė, finansinės institucijos ir paskolas šlavę piliečiai.”

Pašalinus retorikos detales mintis yra maždaug tokia: už tuos, kurie „madingai” gyveno skolon, neplanavo, negalvojo, turės mokėti tie, kurie nėra prasiskolinę, t.y. tie, kurie planavo, galvojo, neišlaidavo ir nepirko atostogų išsimokėtinai. Kokia viso to pamoka? Geriau negalvoti, netaupyti, nes pakėlus pakankamą triukšmą visada atsiras „gerų” politikų, kurie pasirūpins, kad nereikėtų atsakyti už savo veiksmus.

Kas labiausiai skolinosi? Spėju, kad jauni, turėję sparčiai augusius atlyginimus, ir pirkę butus (greičiausiai sostinėje). Kas nesiskolino, arba skolinosi mažai? Vėl, spėju, labiau pagyvenę, kurių atlygimai per ekonomikos bumą daug neaugo (pvz., mokytojai, biudžetinių įstaigų darbuotojai), pensininkai, kurie jau seniai apsirūpinę gyvenamuoju plotu ir pan. (ir, žinoma, dar tie, kurie skaičiavo, planavo ir naudojosi sveiku protu, kad kokia 300,000 Lt paskola be pradinio įnašo 40-čiai metų yra velniška rizika).

„Atsakomybę turi prisiimti visi: valstybė, finansinės institucijos ir paskolas šlavę piliečiai” sako ministras. Kaip ši frazė susijusi su fizinių asmenų bankrotu? Kokią atsakomybę prisiims valstybė? Jokios. Ne valstybė skolino, ne valstybė praras turtą ar pinigus. Taigi su fizinių asmenų bankrotu valstybė neprisiima jokios atsakomybės. „Paskolas šlavę piliečiai”? Fizinių asmenų bankrotas būtent ir leidžia pabėgti nuo atsakomybės. „Finansinės institucijos”? Taip jos patirs nuostolių, bet už tie nuostoliai palaipsniui bus perkelti ant naujai besiskolinančių - jiems paskolos bus brangesnės todėl, kad kiti skolinosi neatsakingai, o valstybė palaikė neatsakingųjų pusę.

Išvedžiojimai apie tai, kad fizinių asmenų bankrotas padės verslumui yra iš vis ne vietoje. Tie, kas skolinosi verslui ir taip turi bankroto galimybė. Fizinių asmenų bankrotas ir verslas tarpusavyje neturi nieko bendra.

Rodyk draugams