Mokesčių sistemos skaidrumas ir aiškumas yra vienas iš efektyvios mokesčių sistemos principų. Kad sistema būtų skaidri, įstatymuose numatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės turėtų būti tikslios, išsamios ir vienareikšmės. Ar mūsiškė mokesčių sistema galėtų būti apibūdinta kaip skaidri ir paprasta? Toli gražu.

Kaip pavyzdį, paimkim pelno mokestį, kurio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės įtvirtintos Pelno mokesčio įstatyme. Pelno mokesčio apskaičiavimo komplikuotumą atspindi augantis šio įstatymo (iki 2002 m. – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo) dydis. Tai matyti šiame grafike (paskaičiuota autorės):

image

Didelė įstatymo apimtis nereiškia, kad įstatymo kūrėjai specialiai nori apsunkinti įmonių apskaitininkų ir kitų už finansus atsakingų darbuotojų dalią. Tiesiog gyvenimas yra toks įvairus, kad visuomet atsiranda neaprašytų atvejų. Galima būtų sakyti, kad įstatymas plečiasi dėl to, kad naujos situacijos aprašomos įstatyme, vietoje to, kad būtų aprašytos poįstatyminiuose aktuose. Tačiau kodėl tuomet pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras užima net 396 puslapius, virš 180 tūkstančio žodžių? Apskaitininkams įstatymo neužtenka, tenka ir atidžiai nagrinėti komentarą, ir rašyti užklausimus mokesčių inspekcijai.

Tenka pripažinti, kad tai nėra vien Lietuvos mokesčių sistemos problema. Pavyzdžiui, mokesčių sistemą JAV analizuojanti “The Tax Foundation” konstatuoja, kad JAV mokesčius reglamentuojantis kodeksas taipogi nepaliaujamai auga.

Ar yra kokia nors išeitis? O gal mokesčių įstatymai yra pasmerkti augimui ir “komplikacijoms”? Medikai gydo komplikacijas, kad pacientas išgyventų. Įtariu, kad Lietuvos mokesčių sistema sparčiai artėja prie tos stadijos, kuomet gydymas – sistemos paprastinimas – bus neišvengiamas. Pelno mokesčio atveju, kuris yra vienas sudėtingiausių mokesčių, geresnis ir ekonomikai sveikesnis ėjimas būtų ne paprastinti šį mokestį, o išvis jo atsisakyti.

Rodyk draugams