BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Maisto kainų Lietuvoje ir Europoje palyginimai

Diskusijose apie maisto kainas labai populiaru naudotis „užsienio” pavyzdžiais. Pasiklausius skirtingų kalbėtojų, o ypač politikų galima sužinoti įvairių įdomių dalykų, ypač apie tai, kiek kur kas kainuoja.

Laimei ES renka susistemintą statistiką apie visas kainas, tame tarpe ir karštai diskutuojamas maisto kainas. Visa ši informacija laisvai prieinama EUROSTAT puslapyje. Lentelė žemiau rodo, kiek kiekvienoje šalyje kainuoja maistas palyginus su ES vidurkiu. Kitaip tariant, jei lentelėje parašyta, kad Belgijoje mėsos kainų indeksas yra 121, tai daugmaž reiškia, kad Belgijoje mėsa kainuoja vidutiniškai 21 proc. daugiau nei ES. Jei Estijoje vaisių ir daržovių kainų indeksas yra 80, tai reiškia, kad Estijoje vaisiai ir daržovės yra vidutiniškai 20 proc. pigesni nei ES vidurkis, ir t.t.

Savaime suprantama, ši statistika yra labai apibendrinta (agreguota), o ir pats jos surinkimo procesas nėra be trūkumų. Gi galima rasti panašių maisto produktų kurių kaina skiriasi vos ne penkis - dešimt kartų.Toje pačioje parduotuvės yra duonos ir už 0,59 Lt, ir už 3,59 Lt. Kaip skaičiuoti vidutinę kainą, ir, ar „vidutinė kaina” tokioje situacijoje apskritai yra prasminga - jau platesnis klausimas. Nepaisant to, tai yra oficialūs ir patvirtinti duomenys, o ne subjektyvios asmeninės patirtys.

Keletas įdomių pastebėjimų. Pirma, bendrai žiūrint, maistas skurdesnėse šalyse buvo pigesnis nei turtingesnėse. Tačiau tarp tam tikrų prekių grupių yra „anomalijų”. Pvz., pieno produktai Švedijoje buvo žymiai pigesni nei Graikijoje, nors pastaroji yra nepalyginamai skurdesnė nei Švedija. O jei imtume ne prekių grupes, o atskirus produktus, tokių anomalijų būtų daug daugiau. Kitaip tariant, konkrečių produktų kainas nustato konkretūs pardavėjai, o ne bendras šalies pragyvenimo lygis. Būtent todėl, paieškojus turtingesnėse šalyse galima rasti prekių, kurios yra pigesnės nei Lietuvoje. Bet tai nieko nepasako apie visas kainas arba apie visas maisto kainas.

Antra, net ir tarp kaimyninių šalių gali būti didelių kainų skirtumų, kuriuos gali sukelti skirtinga mokestinė aplinka, prekybos apribojimai (lentelėje - ne vien ES šalys) ir kitos priežastys.

Trečia, paradoksalu, bet santykinai aukščiausiomis kainomis Lietuvoje pasižymi… alkoholis. Tai jau Lietuvos akcizų politikos pasekmė. Savaime suprantama, ši statistika neįtraukia nelegalios prekybos alkoholiu. Kas irgi yra Lietuvos akcizų politikos pasekmė.

Rodyk draugams

Kainų viešinimas - deja (vu) matyta

2007 metų spalį Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė, jog skaidrumo ir konkurencijos padės pasiekti mobiliojo ryšio kainų palyginimo svetainė. Tokį komentarą tada publikavome. Tekstas nekeistas. Argumentai galioja. O tada skambėjęs neįtikėtinai sarkastiškas pasiūlymas valdžiai viešai lyginti kondensuoto pieno kainas, šiandien teikiamas iš Vyriausybės rūmų. Kaip sakoma, juokauti reikia atsargiai.

Kainų lyginimas - ne valstybinės reikšmės užsiėmimas

Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas

2007-10-08

Komentaras, Verslo savaitė

Lietuvos gyventojai turėtų ramiau atsikvėpti – po daugiau nei dešimties mobiliojo ryšio paslaugų teikimo Lietuvoje metų, 4,73 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų ir rekordinės Europoje (139,9 procento) mobiliojo ryšio skverbties, pagaliau atsirado paslaugų kainų palyginimo svetainė Skaiciuok.lt, kuri leis susiorientuoti besiblaškantiems vartotojams. Ją jums pristato biudžetinė įstaiga Ryšių reguliavimo tarnyba.

Naivoka. Tik kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus.

Valstybinės skaičiuoklės neišvengiamai remiasi prielaida, kad vartotojai "žioploki" ir maustomi. Tik taip jie galėtų pateisinti, kodėl kuria paslaugas, kurios nė iš tolo nekvepia valstybės funkcija. Rinkoje kainų palyginimas ir geriausių kainų paieška yra svarbi vartotojui reikalinga ir vertinama paslauga. Ryšių reguliavimo tarnyba tikriausiai įsitikinusi, kad vartotojai pasiklydę tarp reklamų, neskaito sutarčių ir nesupranta, už kokias paslaugas moka.

Gal taip ir yra, bet rinkoje įprasta, kad vartotojas niekada visko nežino ir  kuomet vartotojai jaučia, kad paslaugos nebegali pasirinkti patys, rinkoje atsiranda patarėjas, žinantis ir vertinantis paslaugas ir kainą. Ir Lietuvos Vyriausybė didžiajam atominiam sandoriui pasisamdė, net porą vienas kitą tikrinančių vertintojų .

Toms paslaugoms, kurių vertinimas sąlygiškai paprastas, atskiros tarpininkavimo paslaugos poreikis nėra didelis, todėl rinkoje tarpininkai pirkti pienui ar kavai neatsiranda. O sudėtingoms prekėms ar paslaugoms pirkti jų turime - nekilnojamojo turto tarpininkai, draudimo, paskolų brokeriai (http://www.paskolu-brokeriai.lt), įvairiausios interneto svetainės www.pricegrabber.com; www.bizrate.com; www.pricerunner.co.uk, statybų ir remonto darbų kainas žinantys sąmatininkai lygina siūlomas kainas ir ieško geriausio sandėrio vartotojui.

Tik tikėtina, kad privatus patarėjas, žinantis kas ir už kiek siūloma mobiliojo ryšio rinkoje, nebeatsiras kai turi valstybinį www.skaiciuok.lt konkurentą.

Deja, vartotojams padėti nesidrovi ir Žemės ūkio ministerija, kuri siūlo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) deleguoti naują funkciją – tikrinti rinkoje esančių kainų nurodymą. Toks nutarimo projektas antradienio posėdyje teikiamas ministrų kabinetui. Taigi, visos prielaidos tam, kad ateityje turėsime ir pieno, kondensuoto pieno, varškės ir kitų prekių kainų palyginimus internete ir tarnybos darbuotojus beišblaškančius po prekybos centrus ir registruojančius besikeičiančias kainas.

Naivoka. Tik kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus.”

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Prekių kainų skelbimas internete - valstybės vykdoma reklama?

Kaip rašo DELFI ir kiti šaltiniai, nuspręsta internete skelbti pagrindinių maisto produktų kainas. Informacijoje atsispindės, kokios kainos yra konkrečiame prekybos tinkle ir kaip jos pasikeitė. Taip esą bus kovojama su maisto kainų augimu.

Nors ši iniciatyva nėra tokia bloga kaip kitos (pvz., kainų, antkainių reguliavimas), tačiau, kaip ir kitos, jos tėra bandymas parodyti, kad „kažkas yra daroma”. Politikų, bandydami užsidirbti politinių dividendų piktinantis maisto kainoms atsisuko į juos pačius. Sunervinus visuomenę, dabar reikės parodyti, kad kažkas yra daroma, nors visi supranta, kad nieko iš esmės čia nepadarysi.

Ši iniciatyva ir truputį nerimta. Prekybos centrai ir taip „viešina” savo parduodamus produktus. Šis procesas vadinamas reklama. Jos pilna visur: televizijoje, pašto dėžutėse, stenduose.

Informacijos apie konkrečias kainas konkrečiose parduotuvėse rinkimas ir viešinimas įdomus ir kitu požiūriu. Žiūrint iš konkurencijos priežiūros pusės, verslo subjektų keitimasis informacija apie konkrečių prekių kainas gali būti vienas iš veiksnių, konstatuojant, buvo tarp rinkos dalyvių neteisėtas susitarimas, ar ne. (Aišku, šis kriterijus, kalbant apie plataus vartojimo prekes yra gana absurdiškas, nes kainos nėra jokia paslaptis - užtenka apsilankyti parduotuvėje). Pradėjus viešinti konkrečių prekių konkrečiuose prekybos centrų tankuose kainas, tariamas „keitimasis informacija” taps ne tik lengvesnis, bet tą darbą atliks valstybinės institucijos!

Rodyk draugams