BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Kasos aparatai: kaip “Pobeda” virsta bėda

Atostogaujant Ukrainoje, negali nepasilinksminti apsipirkdamas pas smulkius prekybininkus. Prajuokina ne tik prekiautojų tarpusavio pokalbiai ar prekių asortimentas (nuo timpos iki piratų vėliavos), bet ir tai, kad smulkių monetų neturintys prekybininkai grąžos nevengia duoti kramtomos gumos ar saldainiukų pavidalu. Tiesa, pabandžius už perkamos prekės dalį atsiskaityti kitur gauta „grąža“, išgirsti nuostabos kupiną klausimą – „o ką aš su ta „kramtoške“ darysiu?“ Į analogišką pirkėjo klausimą, ką jam daryti su neaiškios kilmės ir kokybės saldainiu, rimtai nesureaguojama. Bet kuriuo atveju, kiekvienas save gerbiantis prekybininkas ant prekystalio laiko natūra duodamos grąžos indą, o esant poreikiui – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems drąsiai įteikia saldumyną.

Problema rimta, spręsti reikia. Juk jei toleruosi tokią betvarkę, žiūrėk, užsimanys dar prekybininkas fiksuotą pajamų mokestį (kaip mūsiškis verslo liudijimas) kramtoma guma susimokėti. Sutvarkyti smulkią prekybą užsibrėžusi Ukrainos valdžia nuo šių metų įvedė prievolę naudoti kasos aparatus fiksuotą pajamų mokestį mokantiems ir individualia veikla besiverčiantiems gyventojams. Tiesa, kasos aparatus naudoti turės tik tie verslininkai, kurių metinės pajamos viršija 300 tūkst. hrivnų (apie 95 tūkst. litų), tačiau kadangi ukrainiečių, kaip ir lietuvių valdžia įsivaizduoja, jog visi turgaus prekiautojai esą milijonines apyvartas slepiantys, pilaitėse gyvenantys turčiai, kasos aparatai matyt bus privalomi daug kam.

Mitingavo prieš šias valdžios užmačias nesmulkios šalies smulkūs verslininkai. Šūkiai transparantuose skelbė jų siekį sustabdyti mokestinį terorą, siūloma buvo ir „Kiekvienam deputatui – po kasos aparatą!“ Gera idėja! Neseniai su skandalu panaikintą LR Seimo kanceliarijos kasą taipogi galima būtų pakeisti kasos aparatu kiekvienam Seimo nariui. Realiame laike ir su bevielio interneto pagalba, Seimo narių kasos aparatai galėtų siųsti duomenis į specialią interneto svetainę apie atliktą automobilio lizingo įmoką ar naujai įsigytą tušinukų komplektą.

Bet kas gi norėtų pradėti reguliuoti savo paties veiksmus, apriboti laisvę? Jeigu Lietuvoje nusitaikyta į maisto produktų pardavėjus, tai Ukrainoje užsimota daug plačiau, neskirstant, ar parduodi lašinius šokolade, ar automobilių detales. Tačiau žinant mūsų vyriausybės pomėgį naikinti įvairias „lengvatas“ ir „išimtis“, likę verslo liudijimų savininkai vargu ar turėtų jaustis saugūs – jie gali būti sekantys, kuriuos priplos kasos aparatu, kam teks dirbti su kartas nuo karto stringančia technika, reikalaujančia meistro iškvietimų ir t.t.

Nors valdžia sako, kad smulkiesiems įmonių steigti nereikės, nutylima apie pernai priimtą nuostatą, kad nuo 2012 m. PVM mokėtojais užsiregistravę žmonės nebegalės verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą. Tai reiškia, kad jie praras teisę į patentą. Kai smulkieji apie tai sužinos – jau bus šaukštai po pietų. Tuo tarpu kol kas į klausimus, ar nebus smulkiesiems sunkiau dirbti su kasos aparatais, atsakoma, kad viskas veiks kaip lašiniu patepta.

Ir Ukrainoje, ir Lietuvoje kasos aparatai pateikiami kaip „civilizacijos“ simbolis. Klausimas, kas ta moderni civilizacija, kas yra tas „šiandien“ – сегодня – ir ar nėra jos įsivaizdavimas gerokai aptrupėjęs? Ir ar nesibaigs ši istorija smulkiesiems kaip skelbė kapitono Vrungelio laivo užrašas, iš “Pobeda” virtęs „Beda“?

clip_image002

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Nevaldomas Europos valstybių skolos augimas

Valstybės skolos auginimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu labai dažnai teisinamas tuo, jog skola bus mažinama tuomet, kai šalies ekonomika atsistos ant kojų. Įdomu patyrinėti statistiką apie tai, ar šis argumentas yra bent kiek pagrįstas, ar tai tėra tik dar viena teiginio „po manęs nors ir tvanas“ atmaina. Kaip Europos valstybėms sekėsi mažinti valstybės skolą ekonomikos augimo metais?

Paanalizuokime 1998 – 2007 m. laikotarpį, kuomet ES27 šalių BVP augo vidutiniškai 2,5 proc. per metus. Būtent šis laikotarpis turėtų būti tas, kuomet vadovaujantis minėtu argumentu turėtų būti mažinama valstybės sektoriaus skola.

1

O statistika štai kokia: iš 23 Europos valstybių (apie kurias Eurostat pateikia duomenis) nuo 1998 iki 2008 m. valstybės skola eurais mažėjo tik dviejose. Švedijoje valstybės skola sumažėjo 7 proc., Danijoje – 32 proc. Valstybių kurių skola augo labiausiai trejetuke yra Latvija, Slovakija ir Lietuva.

Sakoma, kad svarbu ne tiek nominali valstybės skolos suma, kiek jos santykis su BVP ir šio santykio kitimas. ES27 valstybių skolos santykis su BVP nuo 1998 iki 2007 m. sumažėjo nuo 66,4 iki 58,8 proc., t.y. iš viso per 7,6 proc. punktus, arba maždaug 0,8 proc. punkto per vienerius metus. Tačiau prasidėjus ekonominiam nuosmukiui nuo 2007 iki 2009 skola šoktelėjo iki 74 proc. BVP, t.y. per 15,2 proc. punkto per dvejus metus. Jei Europos Sąjungos valstybės šį 15,2 proc. punktų skolos prieaugį mažins tokiu pat tempu kaip ir 1998 – 2007 m., prireiks 18 metų kad pasiektume prieš nuosmukį buvusį skolos lygį. Tai pernelyg ilgas laikas, ypač turint omeny, jog per ateinančius 18 metų Europoje tikrai vėl atsiras situacijų, kuomet prisidengiant ekonomikos nuosmukiu vėl bus didinama valstybės skola.

Taigi, išvada aiški. Valstybės skolų augimas Europoje nėra tvarus tiek trumpuoju (dabartinio ekonomikos nuosmukio), tiek ilguoju (įvertinus buvusį ir būsimą ekonominio augimą) laikotarpiu ir negali tęstis amžinai. Lieka neatsakytas klausimas, ar valstybių skolos augimas bus sustabdytas supratus, jog jis yra pavojingas ir nevaldomas, ar augimas sustos, kuomet šalys taps nemokiosiomis ir bankrutuos. Tikriausiai labiausiai tikėtinas šių variantų derinys, tačiau nesinorėtų, jog Lietuva pakliūtų į nemokiųjų sąrašą. Kol kas labai sparčiai ten šuoliuojame.

Rodyk draugams