Kiek teko žiūrėti televiziją, tai kovo 26-ąją esame kviečia valandai išjungti šviesas (http://www.zemesvalanda.lt/) ir taip prisidėti prie žemės išsaugojimo.

Privačios iniciatyvos, aišku, nėra blogai. Kol aš pats galiu pasirinkti, išjungti šviesą, ar ne, ir kol nesame verčiami tą daryti įvedant „privalomas tamsos valandas” ar kokią nors kitą prievartos priemonę, tol nieko blogo čia nėra. Jei kas nors nori sėdėti tamsoje - prašau ir pirmyn. Pasidarykite „žemės valandą” nors ir kiekvieną dieną.

Tuo pat metu negaliu neįkąsti visai šio reikalo parodomajai pusei.

Energijos sutaupymas ar CO2 emisijų sumažinimas iš valandos šviesų išjungimo iš esmės yra nereikšmingas. Cituojant Bjorn Lomborgą „net jei visi pasaulio žmonės dalyvautų šviesos išjungimo akcijoje, efektas būtų toks pat, kaip 45 sekundžių Kinijos CO2 emisijos”. Kaip rašo kiti šaltiniai (The Telegraph), šviesų išjungimas valandai galėtų turėti net neigiamų pasekmių, jei elektros energijos operatoriams reikėtų išlyginti vartojimo skirtumus.

Aišku, akcijos organizatoriai tai supranta ir pripažįsta, kad poveikio nebus. „Žemės valanda nėra skirta taupyti energijai. Tai pozityvus ir įkvėpiantis įvykis, kuris parodys visuomenės susirūpinimą klimato kaita. Dėl šios priežasties mes nematuosime, kiek sutaupyta energijos, ar kiek sumažėjo CO2 emisijos.”

Įkvėpiantis įvykis? Sėdint tamsiame, bet radiatorių šildomame bute, geriant gamtinių dujų pašildytą karštą kavą ir deginant iš kito pasaulio krašto konteineriniu laivu atplukdytas žvakutes, tik labiausiai susireikšminę individai gali pradėti postringauti apie tai, kad jie gelbėja pasaulį, ir, kaip gerai būtų, kad visi būtų „progresyvūs” ir panašūs į juos. (Beje žvakės yra apie 100 kartų mažiau efektyvios verčiant energiją šviesa, nei paprastos lemputės).

Čia labai tinka satyra iš Ben Stiller filmo „Zoolander”, kuomet pagrindinis veikėjas sako: „Aš noriu padaryti kažką svarbaus savo gyvenime <…>. Aš turiu gilesnių minčių. Vakar aš galvojau apie savanoriavimą. Kad reikia padėti likimo nuskriaustiems vaikams. Ir galvojimas apie tai buvo giliausia patirtis, kurią kada nors turėjau “.

Vietoje to, kad sėdėti tamsoje, geriau pasidžiaukime tuo, ką turime. Geriau pamąstykime, kiek žmonių proto, darbo ir energijos įdėta į tai, kad į šeštą aukštą teka karštas vanduo.

P.S. „Zoolander” senstelėjęs bet laaabai smagus filmas.

Rodyk draugams