BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vytautas Žukauskas: Kieno pajamas padidintų progresinis GPM tarifas?

Ar kas nors gautų daugiau darbo užmokesčio jei būtų priimtas kovo mėnesį Seime užregistruotas įstatymo projektas (XIP-3038), įvedantis progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą? Niekas.

1

Grafike parodyta, kiek darbo užmokesčio pagal darbo sutartį gauname “į rankas” priklausomai nuo to, koks darbo užmokestis “ant popieriaus”. Raudona linija vaizduoja dabartinę situaciją, o mėlyna – situaciją įvedus progresinį GPM tarifą pagal minėtą įstatymo projektą. Kaip matyti iš grafiko, nei vienoje pajamų grupėje mėlyna linija nėra aukščiau raudonos. Tai reiškia, kad progresinių mokesčių įvedimas nepadidintų niekieno pajamų, o tik sumažintų tų žmonių pajamas, kurie “ant popieriaus” gauna daugiau nei 4000 Lt.

Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kiek darbo užmokesčio „į rankas“ gauna žmogus priklausomai nuo jo pajamų „ant popieriaus“, ir koks yra efektyvus mokesčio tarifas (įskaitant visus išskaičiuojamus mokesčiu, t.y. GPM, išskaičiuojamus Sodrą ir privalomą sveikatos draudimą) dabar, ir įvedus progresinį GPM tarifą.

2

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Karališkosios vedybos – per socialinius akinius

Pasaulio dėmesys šiandien prikaustytas ties karališkosiomis Princo William’o ir jo sužadėtinės Kate Middleton vedybomis. Daugeliui rūpi, kokią suknelę išsirinko jaunoji; nekantraujama pamatyti, kaip jaunieji pirmąkart viešai pasibučiuoja Buckingham’o rūmų balkone. Ši diena – pasakos kulminacija, kuomet į Westminster’io abatiją jaunoji įžengs būdama paprasta mergina, o išeis jau būdama princese. Dažnai girdime žmones skundžiantis, jog socialinis mobilumas yra beveik neįmanomas, žmonėms sunku lipti “visuomenės gerovės” laiptais, tad siūlau į šias vedybas pažvelgti per socialinius akinius ir įvertinti, ar tikrai socialinio mobilumo nėra.

Ne paslaptis, kad jaunosios tėvai yra pasiturintys verslininkai, susipažinę dirbdami British Airways kompanijoje, kur mama dirbo stiuardese, o tėvas – lėktuvo pilotu. Jaunosios tėvo šeima pastarąjį šimtmetį atstovavo vidurinei klasei, jos nariai buvo pirkliai, teisininkai ir malūno savininkai Yorkshire grafystėje. Tuo tarpu jaunosios motina tokiomis šaknimis negalėjo didžiuotis, mat ji kilusi iš darbininkų klasės. Būsimosios princesės proprosenelis iš motinos pusės dirbo anglies kasykloje, o vėliau nutaręs ieškoti saugesnio darbo išvyko į Londoną, anglies kasykloje palikdamas dirbti kitus savo šeimos narius. Šia istorija susižavėjusi britų spauda ją praminė “Iš kasyklos į rūmus”.

Būsimosios princesės šeimos istorija parodo, jog kilti laiptais visuomenėje yra įmanoma ir kelias iš kasyklų nebūtinai nuveda tik į fabriką ar remonto dirbtuves. Be to, šis pavyzdys yra toli gražu ne vienintelis (prisiminkime kad ir dujų gamykloje pradėjusį dirbti britą Bernie Ecclestone, kuris šiandien yra Formulės 1 komercijos teisių vadovas).

Akivaizdu, kad kilimas visuomenės laiptais nėra vien sėkmės reikalas, tam būtinas sunkus darbas ir užsispyrimas. Šiandien įvyksiančios karališkosios vedybos nėra tik pasakos virtimas realybe – jos užtvirtins, kad socialinis mobilumas egzistuoja ir taps pavyzdžiu nusivylusiems žmonėms siekti savo svajonių, kad ir kur jos vestų! :)

image

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Kova su šešėliu - schematiškai

Šiandien teko sudalyvauti Biudžeto ir finansų komiteto Seime suorganizuotuose klausymuose „Valstybės institucijų per 2011 metų I ketvirtį taikytų kovos su šešėline ekonomika priemonių efektyvumas ir galimai padaryta įtaka biudžeto pajamoms“. Klausymuose pranešimus skaitė Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės ir kitų institucijų atstovai. Daugiausia buvo kalbėta apie tai, kokių griežtesnių kontrolės ir baudžiamųjų priemonių buvo imtasi kovojant su šešėline ekonomika.

Besiklausydamas pagalvojau, jog diskusijoje apie kovos su šešėline ekonomika priemones trūksta vieno esminio kampo. Galvoje susidėliojo paprasta, tačiau mano nuomone esmę atskleidžianti šešėlinės veiklos reiškinio ir kovos su juo schema.

1

Įsivaizduokime, jog įmonė turi pasirinkimą veikti legaliai arba šešėlyje. Pasirinkus legalią veiklą, viena iš svarbių įmonės sąnaudų dalių yra mokami mokesčiai bei įvairių reguliavimų tenkinimas. Ši sąnaudų dalis prisideda prie kitų įprastų veiklos sąnaudų. Rinkoje gali susiklostyti situacija, kuomet įvertinus visas įmonės veiklos sąnaudas, legaliai veikti nebeapsimoka – sąnaudos nepadengia pajamų (schemoje tai pažymėta „veiklos „atsiperkamumo“ linija“).

Susiklosčius tokiai situacijai, įmonė gali pasirinkti veikti šešėlyje, pvz. dalį darbuotojų samdyti nelegaliai, nefiksuoti visų pajamų ar pan. Šiuo atveju įmonė nebemoka visų ar dalies mokesčių ir jai netenka visa reguliavimo našta. Tačiau prisideda ta sąnaudų dalis, kuri schemoje pažymėta „Šešėlio sąnaudos“. Tai yra visos baudos ir sankcijos, kurios gresia įmonei jei ji bus pagauta. Gali būti taip, jog šios „šešėlio sąnaudos“ yra daug mažesnės už mokesčių ir reguliavimo sąnaudas, todėl vis daugiau įmonių rinksis šešėlį. (Pabrėžiu, jog čia noriu atsiriboti nuo moralinių šešėlinės veiklos vertinimų. Kai kurie žmonės niekada nesirinktų veiklos šešėlyje, todėl jų „šešėlio sąnaudos“ pakiltų iki begalybės.)

Manau, jog panašią situaciją šiandien turime Lietuvoje. Viena iš priežasčių, kodėl šešėlis yra taip paplitęs yra ta, jog įmonėms veikla mokant visus mokesčius ir tenkinant visus reguliavimus tiesiog neapsimoka. Apsvarsčiusios visus variantus, įvertinusios „šešėlio sąnaudas“, dalis įmonių pasirinka veikti šešėlyje.

Daugelis šiandien svarstomų priemonių kovoje su šešėliu yra nukreiptos į „šešėlio sąnaudų“ didinimą. Stengiamasi akyliau sekti ir kontroliuoti šešėlinę veiklą, t.y. padidinti riziką būti pagautam, bei didinti baudas. Šiomis priemonėmis stengiamasi „šešėlio sąnaudas“ pakelti iki tos ribos, kuomet šešėlinė veikla nebeatsipirktų, arba „šešėlio sąnaudos“ supanašėtų su „legalumo sąnaudomis“.

Tačiau diskusijose pamirštama, jog egzistuoja ir kita, labai svarbi, turbūt net svaresnė grupė priemonių kovoje su šešėliu. Šios priemonės yra nukreiptos į „legalumo sąnaudų“, t.y. mokesčių ir reguliavimų mažinimą. Jos didina legalios veiklos atsiperkamumą ir tuo pat metu leidžia daugiau įmonių rinktis legalią veiklą. Aišku, apie kai kurias iš jų (mokesčių mažinimą), nesiimama galvoti dėl milžiniško biudžeto deficito (ir be reikalo, nes mokesčių mažinimas nebūtinai mažina biudžeto pajamas). O reguliavimų naštos mažinimas užtrunka ilgai, jo pasekmes jaučiamos tik po kurio laiko. Tačiau nepaisant to, ši priemonių grupė yra labai svarbi, ir neturėtų praslysti pro akis. Kova su šešėliu nėra tik bausmės ir kontrolė.

Ir paskutinė mintis – esu tikras, jog viena iš priežasčių, kodėl tokiomis sunkiomis ekonominėmis aplinkybėmis Lietuvoje buvo beveik išvengta socialinių neramumų buvo šešėlis. Tuomet, kai legali veikla yra apkrauta mokesčiai ir reguliavimais, šešėlis gali tapti būdu daliai įmonių išgyventi. Tad jei visas dėmesys bus nukreiptas tik į bausmių didinimą ir griežtesnę kontrolė didinant „šešėlio sąnaudas“ tuo pat metu negerindami legalios veiklos sąnaudų, žiaurus išskaidrinimas gali reikšti daug bankrotų ir bedarbių.

Rodyk draugams