BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Welfare before the Welfare State

Straipsnis apie prieš šimtą metų veikusias savitarpio pagalbos bendrijas JAV. Kaip jos kūrė socialinės apsaugos tinklą be valdiškos paramos, ir kaip valdžios sprendimai šį tinklą ilgainiui sugriovė.

http://mises.org/daily/5388/Welfare-before-the-Welfare-State

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Video apie legalų plėšimą

Dalinuosi su skaitytojais puikiu video apie legalų grobimą. Visuomet, kai valdžia kažkam skiria pinigus, nepamirškite paklausti – kas yra legaliai apiplėšiamas?plunder

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Degalai policijai per brangūs. O mums?

Paskelbta, kad konfiskuoti degalai bus perduodami naudoti policijai. Pasirodo, policijai trūksta lėšų, biudžetai buvo suplanuoti prie vienų degalų kainų, kainos pakilo ir t.t. Šis veiksmas yra puikus dvigubų standartų (kad ir su neblogais ketinimais) pavyzdys, kuriuos sau nuolat leidžia valdžia.

Policijai trūksta pinigų, o degalai per brangūs? Nesiginčiju. Bet pinigų trūksta ir degalai per brangūs visiems: gyventojams, pervežimo įmonėms, viešojo transporto įmonėms ir t.t. Brangstantys degalai lygiai pat griauna asmeninius ir įmonių biudžetus. Gi ne dėl pramogos yra važiuojama degalų piltis į netolimą užsienį ar garaže įrengtą „degalinę”. Jei nelegalius degalus, motyvuojant lėšų trūkumu, gali naudoti policija (didesnės ironijos nei nesugalvosi), kodėl negali paprasti žmonės?

Visiems, kas tik siūlydavo degalų akcizų mažinimą, valdžia iškart atšaudavo, kad nebus iš ko mokėti pensijų. Žmonėms premjeras siūlė rinktis tarp pigių degalų ir pensijų. Valdžia irgi ėmė ir pasirinko: ir pigius degalus, ir pensijas (t.y pajamas iš akcizo mokesčio). Valdžią galima būtų pagirti už išmonę, jei akių nebadytų dvigubi standartai.

Beje, šis akcizų ir degalų susiejimas apkritai yra netinkamas. Už pensijas yra sumokama iš įmokų “Sodrai”, kurios mokamos nuo atlyginimo. Už minimalią algą kiekvieną mėnesį „Sodrai” pervedama virš 250 litų. Jei “Sodrą” reikia remti biudžeto pinigais (t.y. ir iš akcizo degalams surenkamais pinigais), tai parodo kokia visokeriopai bankrutavusi yra valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje.

Bet grįžkime prie degalų. Policija yra ūkio subjektas, degalus perkantis rinkoje iš degalų tiekėjų. Tiekėjai degalus perka iš gamintojų ir tikrai negali konkuruoti su degalais, gautais už dyką (t.y. atimtais). Net jei formaliai Konkurencijos įstatymo čia ir negalima būtų pritaikyti, akivaizdu, kad konkurencijos principai yra pažeidžiami.

Finansų ministerija aiškina, esą viskas čia gerai (iš alfa.lt):
„Už nelegaliai į Lietuvą įvežtą ir konfiskuotą kurą visada turėjo, turi ir turės būti sumokami kurui nustatyti importo mokesčiai: importo PVM (šiuo metu 21 proc.), akcizai (1500 litų už 1000 litrų arba 1,5 lito už 1 litrą benzinui, ir 1043 litų už 1000 litrų arba 1,04 lito už 1 litrą dyzelino) ir muitai. Tuo atveju, kai nustatoma, jog yra aiškus nelegaliai į Lietuvą įvežto ir konfiskuoto kuro savininkas, t. y. asmuo, iš kurio buvo konfiskuotas nelegalus kuras (pavyzdžiui, nelegalaus kuro vežėjas arba asmuo, laikęs nelegalų kurą), prievolė sumokėti mokesčius tenka jam. Jeigu nėra nustatytas konkretus to kuro savininkas, prievolė sumokėti mokesčius tenka asmeniui, kuris sunaudos kurą, t. y. šiuo atveju ta institucija kuriai bus perduodamas nelegaliai įveržtas konfiskuotas kuras (šiuo atveju - pati policija).
Todėl teigti, kad leidus perduoti konfiskuotą kurą policijos naudojimui, būtų iškraipoma konkurencija, nes neva už tokį kurą nesumokėti mokesčiai, nėra teisinga.”

Neteisinga? Jei mokesčius mokės policija, konfiskuoti degalai atsieis tik tiek, kiek reikės sumokėti mokesčių. Jei mokesčius sumokės nelegalaus kuro pardavėjas - tuomet degalai bus iš vis už dyką. Nesvarbu, kas sumokės mokesčius, policija ar nelegalus pardavėjas, konfiskuoti degalai vis tiek bus daug pigesni nei siūlomi legalių degalų pardavėjų. Kuo čia ne prasilenkimas su Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis?

Šis sprendimas kartu yra puikiausia reklama nelegaliems degalams. Jei anksčiau valdžia dar gąsdino „pilsitės nelegalių degalų - sugadinsite variklį”, tai dabar tokie gąsdinimai atrodys visiškai nerimti. Jei nelegaliais degalais naudojasi net ir policija, tai yra tiesiog nelegalių degalų kokybės ženklas.

Akivaizdu, kad akcizus degalams reikia mažinti, nes aukštos degalų kainos smaugia visus. Pasiteisinimai, kad to daryti neleidžia Europos Sąjunga, nusibodo (o akcizas benzinui Lietuvoje vis dar didesnis nei ES nustatytas minimalus privalomas). O ir pati Europos Komisija, užuot ginčijusis, nuo ko geriau skaičiuoti mokesčius - nuo litrų ar nuo džaulių (kalbu apie Energijos apmokestinimo direktyvą), galėtų imti ir sumažinti minimalius privalomus akcizus (LLRI pastabos ir siūlymai čia), juolab kad naujos direktyvos kūrimas tam suteikia tam puikią progą.

O kol tai bus padaryta, nelegalių degalų panaudojimo iniciatyvą reikia išplėsti ir optimizuoti. Sutiksite, kad gaudyti nelegalių degalų pardavėjus, atiminėti degalus, po to pilti juos į policijos automobilius yra daug sąnaudų reikalaujantis reikalas. Policininkai, pasieniečiai ir t.t. galėtų tiesiog patys važiuoti į kaimynines šalis ir ten prisipildyti tarnybinius automobilius degalų. Arba susitarti su nelegalių degalų įvežėjais: veži, pvz., 100 litrų per sieną - „paremk” policiją kanistru ir važiuok sau sveikas. Paprasta ir patogu.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Progresiniai laipteliai į rojų – ar į pragarą?

Jau keli mėnesiai Lietuvoje netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą. Vieni Seimo nariai jau įregistravo projektus, numatančius tokią mokesčių sistemą, kiti dar tik ruošiasi tai daryti. Vieną tokį projektą įregistravo ir Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” nariai, o prieš kelias savaites vyko šio projekto pateikimas. Pateikimo metu pranešimą apie šį projektą sakė Seimo narys Julius Veselka, o po pranešimo kilo išties įdomi diskusija apie tai, kiek progresinėje mokesčių sistemoje turi būti laiptelių ir pagal kokius principus šie laipteliai turėtų būti nustatomi – šią diskusiją ir norėjau aptarti, pateikdama citatas iš Seimo plenarinio posėdžio stenogramos.

Seimo narys Algirdas Sysas uždavė klausimą, kodėl buvo pasirinkta 3, o ne daugiau tarifų progresinė sistema. Į tai J. Veselka atsakė:

“Ačiū, Algirdai. Iš tikrųjų, sakysim, anksčiau rinkos ekonomikos valstybėse buvo daugiau tarifų. Buvo ir 6, ir 5, įvairiai buvo. Bet vis dėlto laipsniš­kai… Principas paprastas. Mažas uždirbantys pajamas, vidutines ir dideles pajamas. Iš čia logika: mažiausi, vidutiniai tarifai ir aukščiausi tarifai. Labai paprasta, aiški logika.”

Sekantį klausimą uždavė Seimo narys Petras Gražulis, kuriam kilo abejonių dėl konkrečių pajamų laiptelių dydžio:

“Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Juliau, aš irgi panašų, kaip ir gerbiamasis A. Sysas, norėjau užduoti klausimą. Man truputėlį norėtųsi, kad, pa­vyzdžiui, 35 % būtų taikomas mokestis, pavyzdžiui, ne tiems, kurie gauna virš 8 tūkst. Lt pajamas, bet virš 6 tūkst. Lt. Nes tikrai 6 tūkst. Lt nėra mažos pajamos. Iki 8 tūkst. 20 % yra, ar nemanytumėte, kad tą viršutinę ribą reikėtų šiek tiek žeminti?”

Taigi, P. Gražuliui “truputėlį norėtųsi”, kad didesnis – 35% - GPM tarifas būtų taikomas gaunantiems virš 6 tūkst., o ne virš 8 tūkst., negu numatyta projekte. Pranešėjo atsakymas į tokį pasiūlymą:

“Mano galva, vis dėlto šiek tiek padidinti bendrą tarifą tiems, kurie uždirba iki 8 tūkst., bet 8 tūkst. pajamos per mėnesį nėra tokia riba, kai galima pra­bangą turėti. Tai turėtų būti vidutinis atlyginimas, turime artėti prie to, todėl žeminti šito lygio neverta. Iš tikrųjų yra specialistų, kurie ne iš ko kito, bet iš savo atkaklumo, dar­bo, gabumų, atsidavimo, todėl… Aš mąsčiau įvairiai, bet tuos 8 tūkst. priėmiau kaip tą etapą, o jeigu bus Seimo valia padidinti ar sumažinti, čia diskutuotini dalykai.”

Citata išties paini, bet vis tik pradeda aiškėti, kad tarifo laipteliai turėtų priklausyti nuo to, ar gaunant konkrečias darbo pajamas jau galima “prabangą turėti”, ar dar negalima. Taip pat tarifo laipteliai turėtų priklausyti nuo to, ar žmogus iš savo atkaklumo, darbo, gabumų ir atsidavimo uždirba didesnes pajamas, ar jam padeda kitos savybės. Įdomu būtų sužinoti, kokį tarifą reikėtų taikyti žmogui, kuris savo atkaklumu ir darbu uždirba 10 000 litų /mėn.? O kaip daryti su žmonėm, kurie dirba be ypatingų gabumų, atkaklumo ir atsidavimo ir gauna ne itin dideles pajamas? Jei jau žmogaus savybės toks svarbus principas nustatant mokesčių tarifus, tai gal neatkaklių žmonių pajamoms reiktų taikyti didesnį mokesčių tarifą? Jau įsivaizduoju, kaip Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įkuriamas naujas Mokesčių mokėtojų moralės vertinimo departamentas, kurio specialistai ateina į kiekvieną įmonę, stebi kaip dirba įmonės darbuotojai ir kiekvienam darbuotojui asmeniškai nustato, nuo kokio pajamų dydžio taikomas aukštesnis mokesčio tarifas.

Grįžtant prie diskusijos Seime – klausimą apie laiptelių skaičių uždavė Kęstutis Daukšys:

“Ar iš tikrųjų ne per mažas progresyvumo laiptų skaičius? Dabar išėjo taip, kad ir tas, kuris 8 tūkst. uždirbs, nuo 8 tūkst. mokės 35 %, ir tas, kuris už­dirbs 80 tūkst., mokės tą patį dalyką. Ar nereikėtų tų laiptelių dar pridėti, gal dar daugiau progresinių laiptelių?”

Pasirodo, progresinių mokesčių šalininkams ne tik vieno GPM tarifo sistema atrodo neteisinga – jiems jau neteisinga atrodo ir tai, kad ant vieno laiptelio esantys žmonės, uždirbantys skirtingas pajamas, mokės GPM pagal vienodą tarifą. Vienodas tarifas jiems yra toks blogis, kad norima sukurti kuo daugiau laiptelių, lyg tai didesnis laiptelių skaičius leis greičiau pasiekti rojų žemėje, kurį taip atkakliai žada šio mokesčio šalininkai. Beje, vienas didžiausių nesusipratimų yra tai, kad vienas tarifas tapatinamas su mokėjimu “to paties dalyko”, tačiau absoliučia suma skaičiai juk skiriasi!

J. Veselkos atsakymas į K. Daukšio nelabai ką paaiškina:

“Matote, Kęstuti, teko vertinti daug dalykų. Vienas dalykas buvo vertinamas, kad vis dėlto neišbalansuotume ir biudžeto pajamų per tai. Todėl kai su­dėjau tuos visus mokesčius, viską, šita sistema man leidžia per ilgesnę perspektyvą su balansuoti biudžetą, todėl tuos skaičius ir pasirinkau. O iki 8 tūkst. mokės mažiau kaip 20 %, kadangi 5 % eina. O ten gali būti, bet aš sakau, mažos pajamos, vidutinės pajamos, kurias (…), ir didelės pajamos, o didelės irgi atitinkamai. Devyni – moka mažiau ir visa kita, tokia logika vadovavausi, nes išbalansuoti biudžetą, jūs žinote, irgi nelabai išeina.”

Taigi progresinių mokesčių šalininkai sutaria tik dėl vieno dalyko – kad tokį mokestį reikia įvesti, o sutarimo dėl laiptelių ir tarifų nėra ir tikriausiai būti negali. Neaišku ir tai, kaip progresinių mokesčių laipteliai turėtų būti pritaikyti prie žmonių savybių… O galbūt Seimo nariai nori kiekvienam dirbančiajam nustatyti po asmeninius progresinių mokesčių laiptelius? Nedaug dirbančiųjų Lietuvoj belikę, tad ir užduotis nesunki.

Proga priminti, kad 68 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nesutiktų, kad jų pajamos būtų apmokestinamos progresiniu GPM tarifu. Gyventojai supranta tai, ko nesupranta kai kurie Seimo nariai – kad progresinio mokesčio laipteliai veda į pragarą, o ne į rojų.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Linksmas video apie tai, kaip veikia mokesčiai

Dalinuosi su jumis linksmu video iš JAV serialo ‘Parks and Recreation”, kuriame vieno miestelio Parkų ir pramogų departamento vadovas paaiškina moksleivei mokesčių esmę. Manai, kad jei mama tau pietums paruošė ir supakavo sumuštinį ir pakelį čipsų, gali viską suvalgyti? Klysti – čia prieina valdžia ir mokesčiais atsikanda 40 proc. tavo pietų. Pažiūrėti video galite spausdami čia.

Nors anksčiau nesu mačiusi šio serialo, jis atrodo labai smagus! O minėtas herojus – Parkų ir pramogų departamento vadovas – yra smagiom citatom sublizgėjęs libertaras, pavyzdžiui: “I don’t want this parks department to build any parks, because I don’t believe in government. I think that all government is a waste of taxpayer money.” :)

parks&rec

Rodyk draugams