BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Koks dar deficitas? arba po manęs – nors ir tvanas

Seimui svarstant 2012 m. biudžeto projektą, kuriame numatytas 709 milijonų litų deficitas, valdininkai nenustoja stebinę išlaidavimu. Šviežiausias pavyzdys – vakar Vyriausybėje ministerijų atstovų pasitarime svarstyta Saulės mūšio pergalės įamžinimo programa, kuriai iš Privatizavimo fondo numatyta skirti 600 tūkst. litų.

Kaip teigiama aprašyme, Kultūros ministerijos vykdomos programos tikslas - “atlikti Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialo statybos darbus, įrengiant istorinį pažintinį turistinį objektą”. Vertinimo kriterijus – ne objektą aplankiusių turistų skaičius ar kitaip išreikšta nauda visuomenei, bet “įrengtas Saulės mūšio pergalės įamžinimo istorinis pažintinis turistinis objektas.” Taigi niekam nerūpi, ar šis objektas apskritai reikalingas turistams, svarbiausia, kad projektas būtų “įrengtas”. Tai yra klasikinis pavyzdys, kai svarbiausia “įsisavinti lėšas”, nekreipiant dėmesio į jų efektyvumą ar poreikį.

Kurgi bus panaudoti tie 600 tūkst. litų, kuo pasižymės šis “istorinis pažintinis turistinis objektas”? Lėšos bus išleistos: iškasti tvenkiniui, įrengti kūlgrindai ir 2 mašinų stovėjimo aikštelėms, nutiesti keliui ir pasodinti želdiniams.

Deja, tai toli gražu ne vienintelis abejotino efektyvumo išlaidų pavyzdys. Iš to paties Privatizavimo fondo šįmet numatyta skirti virš 2 milijonų litų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubilijaus minėjimo programai. Keli pavyzdžiai, kur išleisti pinigai 2011 m.:

- 80 tūkst. litų - surengti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją Alsėdžiuose ir išleisti jos medžiagą;

- 50 tūkst. litų - parengti Kęstaičių istorinės vietos sutvarkymo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms galimybių studiją.

Dar keli abejotino efektyvumo išlaidų pavyzdžiai iš 2009-2011 m. laikotarpio:

- 250 tūkst. litų - rengti reprezentacinį leidinį su kompaktiniu disku „Žemaičių vyskupystė“ (istorija, asmenybės, menas, architektūra, žemėlapiai ir kita);

- 250 tūkst. litų - Parengti ir išleisti 4 kalbomis informacinį lankstinuką (su žemėlapiu), pristatantį svarbiausius su Žemaičių krikštu, Žemaičių vyskupystės istorija susijusius objektus ir vietas.

Įdomu ir tai, kad 2009-2011 m. buvo numatyta 100 tūkst. litų sukurti ir prižiūrėti interneto svetainę Žemaičių krikštui ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo jubiliejui paminėti. Bergždžiai bandžiau interneto platybėse rasti šią svetainę. Dar trims bažnyčių interneto svetainėms, iš kurių aptikau tik vieną, per analogišką laikotarpį numatyta skirti 30 tūkst. litų.

Taigi tenka konstatuoti, kad kai kuriems valdininkams sunki biudžeto padėtis nė motais – jie vadovaujasi principu “po manęs nors ir tvanas”. Priešingai nei mėgsta sakyti politikai, ne visos valdžios išlaidos skirtos policininkų, medikų, mokytojų ir kultūrinių darbuotojų atlyginimams. Tuo tarpu nereikalingų išlaidų atsisakymas leistų mažinti deficitą, nuo ko būtų geriau ir privačiam, ir viešam sektoriams.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. “Sodros” biudžetui subalansuoti – didinti ar mažinti “Sodros” įmokas?

Šiandien Seimas pradėjo svarstyti “Sodros” 2012 m. biudžetą. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma išlaidas didinti 400 milijonų litų, tuo pat metu surinkti tikimasi net milijardu litų arba kone dešimtadaliu daugiau nei šįmet. Turbūt nieko nestebina tai, kad Seime buvo girdėti visokių nuomonių – vieniems reikalaujant, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas pasakytų kada pradės kompensuoti sumažintas pensijas, kiti pagrįstai piktinosi, kodėl nesugebėta sumažinti deficito, kuris 2012 m. sudarys 2,6 milijardo litų.

Aptardamas būdus deficitui sumažinti, ministras atskleidė skaičiavimus, esą “Sodros” subalansavimas kitąmet būtų įmanomas “Sodros” įmokas pakėlus 8 proc. Nors man neteko matyti šių skaičiavimų, tačiau turiu pagrindo įtarti, kad šie skaičiavimai yra statiniai, o ne dinaminiai, t.y. neatsižvelgiama į tai, kad augantis įmokų tarifas tik padidins paskatas vengti mokesčių ir įdarbinti darbuotojus nelegaliai arba mokėti jiems algas “vokeliuose”, kai tuo tarpu tarifo mažinimas sumažintų mokesčių vengimą. LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 23 proc. arba beveik ketvirtadalį viso šešėlio sudaro algos “vokeliuose” ir užmokestis už nelegalų darbą, o pats šešėlis šįmet siekia 29 proc. BVP. Pagrindinė algų “vokeliuose” priežastis yra aukšti mokesčiai už darbo pajamas, visų pirma didelis “Sodros” įmokų tarifas. Naivu manyti, kad dar aukštesni tarifai padėtų subalansuoti “Sodros” biudžetą, nes įmokų didinimo rezultatas būtų priešingas: dar didesnis “Sodros” deficitas.

Rodyk draugams

dr. Adolfas Mackonis: Visi lygūs, o socialdemokratai taip ir neapsisprendžia

Palyginkime dvi mintis.

„Visi yra lygūs prieš įstatymus, ir visiems įstatymai turi būti taikomi vienodai. Negalima vien dėl to, kad žmogus uždirba daugiau nei kiti, jo traktuoti kitaip nei kitų darbuotojų.“

„Jei žmogus uždirba keturių tūkstančių šimto litų algą, pagal Socialdemokratų projektą, už keturis tūkstančius jis ar ji mokės 15 proc. mokesčių tarifą, o tik už tą vieną šimtą litų – 33 proc.“

Atrodytų, kad jų šaltinis negalėtų būti tas pats asmuo. Tačiau Lietuvoje neįmanomi dalykai lengvai virsta įmanomais. Pirmosios citatos autorius – Seimo narys, Socialdemokratų vicepirmininkas Algirdas Sysas. Antrosios citatos autorius – tas pats A. Sysas. Pirmoji mintis apie darbo santykių reglamentavimą nuskambėjo vakar, antroji apie progresinius mokesčius – šių metų balandžio mėnesį.

Taip ir nesupratau, galima ar negalima žmogų, vien todėl kad jis uždirba daugiau, traktuoti kitaip nei kitus darbuotojus. Jeigu galima (ir kartu galima skirtingai uždribantiems taikyti skirtingus mokesčių tarifus), tai kodėl tada piestu stojama prieš skirtingai uždirbantiems siūlomą taikyti skirtingą reglamentavimą? Jeigu negalima, tai kodėl tada pasisakoma už progresinius mokesčius, kurie nedaro nieko kito kaip daugiau uždirbančius traktuoja kitaip nei kitus darbuotojus?

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: “Varguolius” sukuria valdžia

Užkalnio paskutinis straipsnis yra žavus, net jei ir perlenktas. Bet įžvalga apie tai, kad žmonės nepagrįstai tikisi iš valdžios yra visiškai tiksli. Tik manau, kad tai yra ne vien pačių žmonių kaltė, o kryptingos valdžios politikos, kuri žmonės pavertė „varguoliais”, pasekmė. Aišku, lengviausiai atpažįstama tokios politikos manifestacija yra socializmas (nesvarbu, kurio atspalvio - raudono, ar rudo), kuomet valdžia iš žmogaus atima viską.

Bet net ir modernios, save laikančios laisvomis ar demokratinėmis, valdžios veikia panašia kryptimi. Teisingai įvardintus „Kodėl man tai turi rūpėti” ar „tuo pasirūpins valdžia”, aktyviai skatina pati valdžia. Ir ne tik nekalbėdama apie problemas. O daug suktesniais mechanizmais - mokesčiais ir lūkesčiais.

Mokesčiais, ar tai būtų pajamų mokestis ar PVM, valdžia iš žmogaus paima dalį resursų, kuriuos žmogus galėtų panaudoti savo reikmėms. Kitaip tariant, padaro žmogų skurdesnį. Užtenka 15 min. pakalbėti su pajamų mokestį mokančiu žmogumi, ir jis puikiai suvokia, kad jei valdžia nepaimtų dalies atlyginimo per pvz., pajamų mokestį, tai nereikėtų ir pvz., nemokamo švietimo. Tėvai lengvai išgalėtų leisti vaikus į privačias mokyklas (kurių irgi įsikurtų, jei valstybė nedempinguotų rinkos nemokamu švietimu), mokytojai dirbtų mokytojais (tik privačiose mokyklose). Tiesiog visuose šiuose žmonių santykiuose nebūtų valdžios letenos. Žmonės greit suprastų, kad už mokslą jie moka (kaip beje moka ir dabar, tik netiesiogiai) ir pradėtų reikalautų kokybės iš mokyklų ir, galbūt, net iš savo vaikų. Kitaip tariant, jei vaikas į mokyklą eina tiesiog praleisti laiko, o ne ko nors išmokti, gal šeimos resursus reikia panaudoti efektyviau? Mokyklos - tik pavyzdys. Lygiai tas pats galioja kelių valymui, žolės pjovimui ir kitiems dalykams, kuriuos mes neva gauname „iš valstybės”

Dar labiau nei mokesčius, valdžia mėgsta kurti lūkesčius. „Valdžia pasirūpins” tipo pažadų gausu ne tik prieš rinkimus, bet visada. Pvz., net dabar, kai „Sodra” turi apie 8 mlrd. Lt skolos, valdžia ir toliau šneka apie „solidarumu grįstą socialinę apsaugą”. Kartais valdžia net bando imituoti finansų analitikus ir bando kalbėti apie tai, neva privačių pensijų fondų grąža yra mažesnė nei Sodros. Tokie teiginiai yra tiek klaidingi, kad logiškai mąstančiam žmogui net sunku nuosekliai juos paneigti; privačiuose fonduose yra pinigų, Sodroje - skolų.

Sudėjus šiuos du veiksnius, atsiranda „valdžios žmogaus” galia, o visuomenės tarnas (tokia turėtų būti valdžios funkcija) tampa bajoru. Abejoju, ar laisviems žmonėms labai smagu tūpčioti aplink vietinius karaliukus. Bet kai nuo miestelio biurokratėlio ar politikėlio priklauso tavo verslas ir pragyvenimo šaltinis (pvz., paims ir netvirtins kokio detaliojo plano ir verslas - stoja), tuomet nebelieka kitos išeities. Jei iš tavęs atima tokią didelę dalį atlyginimo, kad nebelieka pinigų, aišku, eisi, prašysi nemokamų pietų vaikui mokykloje, ar pašalpos šildymui. Juolab, kad valdžia pabrėžia, kad ji tai gali suteikti. Taip iš laisvo žmogaus yra suformuojamas baudžiaunininkas. Kas toliau? Kelias į vergovę?

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Mokesčių sistemos “Karas ir taika”

Kviečiu pasižiūrėti smagų TaxPayers’ Alliance video, kuriame pasaulio greičiausiai kalbantis žmogus skaito Jungtinės Karalystės mokesčių kodeksą. Visas mokesčių kodekso skaitymas – be pertraukų – užtruktų net 5 dienas. Ši šalis turi viena ilgiausių pasaulyje mokesčių kodeksų, kuris yra ilgesnis už Levo Tolstojaus romaną “Karas ir taika”.

image

Deja, Jungtinė Karalystė nėra išimtis mokesčių sistemos painumo “rungtynėse” – mokesčių sistemos painios ir Lietuvoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir dar daugelyje pasaulio šalių. Šiame grafike pavaizduota žodžių skaičiaus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme dinamika:

image

Mažinti mokesčių sistemos sudėtingumą galima ir paprastinant atskirų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo taisykles, ir atsisakant neefektyviausių mokesčių. Priminsiu, kad Lietuvoje iš penkių stambiausių mokesčių – „Sodros“ įmokų, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir akcizų – surenkama 92 procentai visų mokestinių pajamų. Tai reiškia, kad likę 20 mokesčių generuoja vos 8 procentus mokestinių pajamų.

Mokestis

Pajamos 2010 m.

Pajamų santykis su visomis mokestinėmis pajamomis

Valstybinio socialinio draudimo įmokos

7 687 mln. Lt.

30 proc.

Pridėtinės vertės mokestis

7 294 mln. Lt.

28 proc.

Gyventojų pajamų mokestis

3 471 mln. Lt.

13 proc.

Akcizai

3 036 mln. Lt.

12 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

2 395 mln. Lt.

9 proc.

Kiti mokesčiai

2 049 mln. Lt.

8 proc.

Reiktų tikėtis, kad mokesčių sistemos paprastinimas paliktų ir mažiau interpretacijos laisvės mokesčių inspektoriams, kurie skirtingai traktuoja tas pačias įstatymų ar poįstatyminių aktų nuostatas. Visa tai leistų privačiam sektoriui daugiau pajėgumų skirti pajamas uždirbančiai, produktyviai veiklai, o paprastinimą ypatingai pajustų smulkiausias verslas, kuriam administracinė našta būna santykinai didesnė. Galiausiai, paprastesnė mokesčių sistema reikštų, kad žmonės nebūtų atgrasomi nuo savo verslo sukūrimo - o juk būtent to ir siekia dabartinė Vyriausybė.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Blogi sprendimai yra dvigubai blogi

Lrytas.lt spausdina gerą straipsnį apie tai, kad neapgalvoti sprendimai turi realią žalą. Kitaip tariant, neapgalvoti sprendimai veda prie to, kad ne olandai investuoja Lietuvoje, o lietuviai - Olandijoje. Ir nereikia šalies prekinio ženklo konkurso, ar drąsios šalies strategijos. Pakanka su verslininkais elgtis kaip su žmonėmis ir jau galima raškyti vaisius. Lygiai taip pat, jei visi politikai politinę karjerą darosi iš neapykantos verslui demonstravimo, verslininkai šią “subtilią” užuominą taip pat supras.

Straipsnyje aprašomas „reguliacinis stabilumas” arba tiesiog, garantija (ar didelė tikimybė), kad valdžia nesugalvos kokio siurprizo, yra svarbus dalykas, ir tai seniai daug kas sako. Jei šiandien priimsi blogą įstatymą, o rytoj (ar po pusmečio) tą įstatymą atšauksi, tai dar nereikš, kad grįžta prie pradinės situacijos. Investuotojų akivaizdoje šalis taps mažiau prognozuojama, labiau rizikinga, o taigi ir mažiau patraukli. Taigi daugiausiai dėmesio Lryto straipsniui turėti teikti sprendimų priėmėjai ir iniciatyvų sumanytojai, t.y. politikai, kurie pilni visokiausių iniciatyvų, kaip reguliuoti šalies ekonomiką, o kartais net pasako, „Na, jei įstatymas veiks blogai - pakeisime. Kokios problemos?”

Reguliacinis stabilumas yra dar viena svari priežastis, kodėl nereikia „laikinai” pakelinėti pridėtinės vertės mokesčio, ar prieš kiekvienus rinkimus traukti į viešumą progresinių mokesčių įdėjos. Tai neprideda nei stabilumo, nei rimtumo. Aišku, yra politikų, kurie į rimtumą ar stabilumą net nepretenduoja ir gali užregistruoti bet kokį įstatymą (kad ir pvz., grąžinti Lietuvą į planinės ekonomikos laikus - idėja reguliuoti maisto kainas). Bet kuomet nestabiliai pradeda elgtis politikai, kurie save laiko rimtais ir solidžiais - negerai (galima prisiminti konservatorių mintis apie tai, kad progresiniai mokesčiai yra gerai).

Tiesa, nereikėtų perlenkti lazdos, ir „reguliacinį stabilumą” traktuoti kaip iš vis nieko nedarymą. Nieko nedarymą apibūdina kitas žodis - stagnacija. Jei politikai sugalvoja tikrai gerų ir gyvenimą palengvinančių įdėjų (pvz,. kad ir siūlymas mažiau reguliuoti daugiau uždirbančių darbuotojų santykius su darbdaviu), tikrai nereikia baimintis, kad apie šalį bus manoma kaip apie nestabilią. Nebent, aišku, po metų geras sprendimas būtų atšauktas; bet tada jau turėtume ne tik reguliacinio stabilumo, bet ir gero sprendimo atšaukimo problemą.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Įsivaizduokite pranešimą spaudai: “Elektrinė atsisako pagrindinės veiklos ir žada produktą pirkti rinkoje”

Pasinaudosiu blogo suteikiama laisve ir neįpareigojimu ir pabandysiu greitai sureaguoti į Energetikos ministro pateiktą planą.

Energetikos ministerija, žadėjo, kad pateiks planą, kaip sumažinti šilumos kainą 4 ct. Ir pasiūlė tikrai originaliai. Suprantu, kad sunku vertinti neturint detalių, bet pirmas įspūdis yra toks, kad Elektrėnų (t.y. Lietuvos) elektrinei yra pigiau „mainyti” dujas į elektrą, nei elektrą gaminti patiems. Kitaip tariant, turime klasikinį „outsorsinimo” (angl. outsource) pavyzdį. Su „outsorsinimu” viskas yra neblogai, įmonės tai daro pastoviai. Bet kuomet „outsorsinamas” pagrindinis produktas, tai skamba kaip pavojaus varpas. Ką pamanytumėte, jei išgirstumėte, kad pvz., „Puma” sportbačių gamybą yra perleidusi „Adidas”, o „Pumos” sportbačiai iš tikro yra „Adidas” su „Pumos” logotipu? Ogi tai, kad „Puma” gamina per brangiai, t.y. nesugeba gaminti. Kuomet kompanija tampa bloga savo pagrindinėje veikloje - gero nelauk.

Jei tikėti žiniasklaida, tai atrodo, kad panašių veiksmų „Lietuvos elektrinė”, yra ėmusis ir anksčiau: pirko baltarusišką elektrą už (greičiausiai) baltarusišką kainą, o pardavinėjo už „VIAP‘inę” kainą. Jei teisingai pamenu, kilo mažas skandaliukas, frakcijos kvietė vadovus pasiaiškinti ir pan.

O jei į reikalą žiūrėti rimtai, tai iniciatyva - gera. Parodo, kad ir be Elektrėnų [elektrinės] galima gyventi. Tą elektros energiją, kurią gamina „Lietuvos elektrinė”sėkmingai ir net pigiau gali gaminti kogeneracinės elektrinės, t.y. tos, kurios gamina šilumos ir elektros energiją kartu. Šia prasme, pasiūlymas nėra jau toks originalus; apie tai rašė daug kas, tame tarpe ir LLRI. Tad jei kalbėti rimtai, kodėl nepasvarstyti galimybės, šį principą taikyti ne tik kelis mėnesius, bet visą laiką. Tiek, kiek gamina „Lietuvos elektrinė” (o greičiausiai - mažiau) sėkmingai galėtų gaminti termofikacinės elektrinės miestuose. „Lietuvos elektrinė” galėtų veikti tik kaip draudimas ekstremalioje situacijoje, jei staiga nutrūktų dujų tiekimas, ir prireiktų deginti kitą kurą, pvz., mazutą. Kiek to reikia, kiek tai įmanoma, kiek tai kainuotų - reikia paskaičiuoti (nors nenustebčiau, jei tai jau seniai suskaičiuota). O gal skaičiuojant paaiškėtų, kad ir tokį draudimą pigiau ir geriau pirkti rinkoje.

Originalumas, aišku, yra mechanizme, kuomet perteklines dujas (spėju, kad galvoje turimos kontraktinės dujos, kurios „Lietuvos elektrinei” dar net nepristatytos) miestuose esančioms kogeneracinėms elektrinėms (t.y. priklausančioms visai kitiems juridiniams vienetams) pateiks pati „Lietuvos elektrinė”, kuri, pasirodo, gali būti ir dujų perpardavinėtoja. Dar originaliau, „Lietuvos elektrinė” dujas de facto „mainys” į elektros ir šilumos energiją. Spėju, bus ką paveikti buhalteriams ir teisininkams. Tik nepamirškite tvarkingai įforminti ir sumokėti visų mokesčių!

Rodyk draugams