Užkalnio paskutinis straipsnis yra žavus, net jei ir perlenktas. Bet įžvalga apie tai, kad žmonės nepagrįstai tikisi iš valdžios yra visiškai tiksli. Tik manau, kad tai yra ne vien pačių žmonių kaltė, o kryptingos valdžios politikos, kuri žmonės pavertė „varguoliais”, pasekmė. Aišku, lengviausiai atpažįstama tokios politikos manifestacija yra socializmas (nesvarbu, kurio atspalvio - raudono, ar rudo), kuomet valdžia iš žmogaus atima viską.

Bet net ir modernios, save laikančios laisvomis ar demokratinėmis, valdžios veikia panašia kryptimi. Teisingai įvardintus „Kodėl man tai turi rūpėti” ar „tuo pasirūpins valdžia”, aktyviai skatina pati valdžia. Ir ne tik nekalbėdama apie problemas. O daug suktesniais mechanizmais - mokesčiais ir lūkesčiais.

Mokesčiais, ar tai būtų pajamų mokestis ar PVM, valdžia iš žmogaus paima dalį resursų, kuriuos žmogus galėtų panaudoti savo reikmėms. Kitaip tariant, padaro žmogų skurdesnį. Užtenka 15 min. pakalbėti su pajamų mokestį mokančiu žmogumi, ir jis puikiai suvokia, kad jei valdžia nepaimtų dalies atlyginimo per pvz., pajamų mokestį, tai nereikėtų ir pvz., nemokamo švietimo. Tėvai lengvai išgalėtų leisti vaikus į privačias mokyklas (kurių irgi įsikurtų, jei valstybė nedempinguotų rinkos nemokamu švietimu), mokytojai dirbtų mokytojais (tik privačiose mokyklose). Tiesiog visuose šiuose žmonių santykiuose nebūtų valdžios letenos. Žmonės greit suprastų, kad už mokslą jie moka (kaip beje moka ir dabar, tik netiesiogiai) ir pradėtų reikalautų kokybės iš mokyklų ir, galbūt, net iš savo vaikų. Kitaip tariant, jei vaikas į mokyklą eina tiesiog praleisti laiko, o ne ko nors išmokti, gal šeimos resursus reikia panaudoti efektyviau? Mokyklos - tik pavyzdys. Lygiai tas pats galioja kelių valymui, žolės pjovimui ir kitiems dalykams, kuriuos mes neva gauname „iš valstybės”

Dar labiau nei mokesčius, valdžia mėgsta kurti lūkesčius. „Valdžia pasirūpins” tipo pažadų gausu ne tik prieš rinkimus, bet visada. Pvz., net dabar, kai „Sodra” turi apie 8 mlrd. Lt skolos, valdžia ir toliau šneka apie „solidarumu grįstą socialinę apsaugą”. Kartais valdžia net bando imituoti finansų analitikus ir bando kalbėti apie tai, neva privačių pensijų fondų grąža yra mažesnė nei Sodros. Tokie teiginiai yra tiek klaidingi, kad logiškai mąstančiam žmogui net sunku nuosekliai juos paneigti; privačiuose fonduose yra pinigų, Sodroje - skolų.

Sudėjus šiuos du veiksnius, atsiranda „valdžios žmogaus” galia, o visuomenės tarnas (tokia turėtų būti valdžios funkcija) tampa bajoru. Abejoju, ar laisviems žmonėms labai smagu tūpčioti aplink vietinius karaliukus. Bet kai nuo miestelio biurokratėlio ar politikėlio priklauso tavo verslas ir pragyvenimo šaltinis (pvz., paims ir netvirtins kokio detaliojo plano ir verslas - stoja), tuomet nebelieka kitos išeities. Jei iš tavęs atima tokią didelę dalį atlyginimo, kad nebelieka pinigų, aišku, eisi, prašysi nemokamų pietų vaikui mokykloje, ar pašalpos šildymui. Juolab, kad valdžia pabrėžia, kad ji tai gali suteikti. Taip iš laisvo žmogaus yra suformuojamas baudžiaunininkas. Kas toliau? Kelias į vergovę?

Rodyk draugams