BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Ar tikrai “antrosios naktinės mokesčių reformos” nebuvo?

Vakar premjeras A. Kubilius teigė, kad antroji mokesčių reforma neįvyko, esą įvestas „tik“ vienas naujas mokestis - prabangaus nekilnojamojo turto mokestis. O kaip dėl naujos žemės mokesčio įstatymo redakcijos, dėl kurios – pakeitus vertės nustatymą ir padidinus maksimalų tarifą nuo 1,5 iki 4 proc. – žemės mokestis gali išaugti dešimtimis kartų, jei ne dar daugiau? O kaip dėl visos atminties funkciją turinčios įrangos apmokestinimo? Juk Seimas pritarė tam, kad apmokestinti būtų ir TV priedėliai, ir mobilieji telefonai.

Net jei kažkas ir mano, kad „antroji naktinė mokesčių reforma“ neįvyko, tai reikėtų paklausti – kodėl ji neįvyko? Manau, kad tuomet teisingiau būtų sakyti, kad antros mokesčių reformos konservatoriams nepavyko įgyvendinti: juk nepaisant konservatorių siūlymų, Seimas kol kas nepatvirtino automobilių mokesčių, progresinių, neapmokestino indėlių, nepadidino PVM ir pelno mokesčio. Jeigu visi konservatorių siūlymai būtų buvę įgyvendinti, atsiminimai apie pirmąją naktinę mokesčių reformą nusispalvintų rožine spalva. Tiesa, didžioji dalis šių mokestinių idėjų buvo nukelta į pavasarį, tad kai kurių vertinimais neįvykusi “antroji naktinė mokesčių reforma” dar turi visus šansus tapti “pirmąja pavasarine mokesčių reforma”.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Kai „neigiamų pasekmių nenumatoma”

Šiandien Seime bus balsuojama dėl naujo Alkoholio kontrolės įstatymo projekto priėmimo, siūlančio daugybę naujų draudimų ir apribojimų. Alų, sidrą ir alaus mišinius siūloma uždrausti pilstyti į didesnes nei 1 litro talpas, ir apriboti šių gėrimų alkoholio koncentraciją iki 7,5 procentų tūrio.

Šį kartą, paliekant nuošalyje esminį klausimą, – kiek galima tyčiotis iš Konstitucijos saugomos nuosavybės teisės, tiesiog norisi pasidomėti, iš kur atsiranda būtent tokie, kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu pasiūlymai, kokia logika ir argumentais remiantis siūloma uždrausti didesnes nei 1 litro pakuotes alui, sidrui, alaus mišiniams? Kodėl ne 1,1 litro ar 2 litrų, o gal 50 litrų? Sakote, 50 litrų alaus butelių nebūna? Būna, na, ne buteliai, o bačkos, jų paprastose parduotuvėse nepardavinėja, bet baruose jos stovi ir yra naudojamos. Taigi, kodėl pasirinktas vieno litro maksimalus dydis? Kad apribotų alkoholio vartojimą? Kadangi alkoholinių gėrimų asmeniniam vartojimui pirkti galima, kiek tik nori (ačiū Dievui, dar vartojimo kvotų neįvedė), vietoj 2 litrų butelio galima nusipirkti 2 vieno litro butelius. Koks tokio reguliavimo tikslas? Ko tikimasi pasiekti?

O pasekmių būtų daug ir jos gana aiškios. Smulkiems alaus, sidro ir alaus mišinių gamintojams tai gamybos sąlygų apsunkinimas, konkurencijos sąlygų iškraipymas visoje alkoholio gamybos rinkoje, vartotojams tai didesnė produktų kaina. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus neigiamos šio apribojimo pasekmės vienaip ar kitaip paliestų kone kiekvieną Lietuvos gyventoją.

Įstatymo projektas taip pat siūlo riboti alaus, sidro, alaus mišinių alkoholio koncentraciją iki 7,5 procentų tūrio. Vėlgi, panašus klausimas – kodėl ne 8,134 procento? Kodėl silpnesnį alų siūloma palikti legalų, o stipresnį uždrausti? Vynas, stiprieji gėrimai turi didesnę alkoholio koncentraciją ir jie leidžiami, o stiprus alus staiga tapo toks „pavojingas“, kad jį reikia uždrausti įstatymu?

Kaip gimsta tokios idėjos, kuo jos grindžiamos? Pripažinsiu, dažnai sunku suvokti. O jeigu sakote – nesvarbu, svarbiau, kad tai galbūt sumažins alkoholio vartojimą keliomis procento dalimis, tai aš sakau – svarbu ir labai svarbu, nes čia ne žaidimų aikštelė, o įstatymų leidyba, priimti sprendimai daro įtaką daugybei Lietuvos gyventojų, tame tarpe ir vartotojų, ir gamintojų, ir darbuotojų, ir visų kitų, susijusių sričių atstovų. Matant tik vieną paveikslo pusę ir siekiant žūt būt sumažinti alkoholio vartojimą, gerai turėtų skambėti ir pasiūlymas kiekvienoje alkoholio parduotuvėje laikyti po palaidą alkaną tigrą. Alkoholio vartojimas galbūt ir sumažėtų (nors labiau tikėtina, kad tiesiog padidėtų nelegali alkoholio prekyba), tačiau visi suprantame tokio pasiūlymo absurdiškumą. Siūlomi įstatymo pakeitimai logine prasme yra lygiai taip pat absurdiški, tik skalė galbūt šiek tiek mažesnė.

Nepamirškime ir sunkiai išmatuojamos žalos verslo inovatyvumui. O jeigu Lietuvos gamintojai išrastų naują technologiją, kaip pateikti 2 litrus alaus ir tai taptų svarbiausia industrijos naujove. Arba jeigu Lietuvos gamintojų stiprus alus išplistų pasaulyje ir taptų pripažintu prekės ženklu kaip „Heineken“ ar „Corona“. Šis įstatymo projektas tiesiai šviesiai sako – velniop, nesuteikime Lietuvos gamintojams net tokios galimybės.

Taigi, klausimas, ką jūs čia siūlote? Ar atsižvelgėte į savo siūlomų apribojimų ekonomines pasekmes? Net nepažiūrėjęs į aiškinamąjį raštą galiu spėti, kad prie skilties  Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės bus parašyta – „Neigiamų pasekmių nenumatoma“. Patikrinau – taip ir yra. “Pasekmių nėra”, nes niekas “neveža” iš Baltarusijos kontrabandinės degtinės, “neperka” gėrimų naktiniuose “taškuose”, viso to nėra taip pat, kaip Prohibicija JAV 30-taisiais “nesukūrė” Al Capone’s ir kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Priimtas įrangos mokestis papildys 5 už sprendimą balsavusių Seimo narių kišenes

Vakar Seimas priėmė tris svarbius mokesčių pakeitimus: įvedė nekilnojamojo turto mokestį gyventojams, leido didinti žemės mokestį ir apmokestino įrangą, kuria galima atgaminti, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus. Žurnalistai puolė aiškintis, kodėl nuo balsavimo dėl NT mokesčio nenusišalino daugiau nei 1 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą turintys Seimo nariai. Tai yra aiškinamasi nepaisant to, kad NT mokestis gyventojams buvo priimtas. Tačiau tiesiog skandalinga tai, kad niekas nesiaiškina dėl to, kad 5 iš 64 už įrangos mokestį balsavusių Seimo narių tiesiogiai praturtės savo sprendimo dėka.

Priminsiu, kad pajamas iš mokesčio už laikmenas ir įrangą gauna ne valstybės biudžetas, bet Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGAA). Ši nevalstybinė organizacija renka ir paskirsto autorinius atlyginimus autoriams. LATGAA viešai neatskleidžia informacijos, kokios sumos paskirstomos konkretiems autoriams. 25 proc. surenkamos sumos yra skirta LATGAA administravimui – 2009 m. buvo surinkta 14,5 mln. litų autorinių atlyginimo, iš kurio 3,6 mln. litų buvo skirta administravimui. Tai yra milžiniška suma! Palyginimui, VMI mokesčių administravimas kainuoja 1,05 proc. surenkamų mokesčių – t.y. VMI yra 25 kartus efektyvesnė už LATGAA. LATGAA  yra suinteresuota tiek didinti įplaukiančią sumą, tiek neprarasti būtinybės administruoti kompensacinio mokesčio surinkimą ir paskirstymą.

Be abejo, įplaukiančios sumos didinimu yra suinteresuoti ir tie, kam LATGAA moka kompensacinius atlyginimus. Remiantis Seimo narių interesų deklaracijomis, yra 7 Seimo nariai, kurie gauna pajamas iš LATGAA, 4 iš jų gauna pajamas ir iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA). Už įrangos apmokestinimą balsavo šie pajamas iš LATGAA ir AGATA gaunantys Seimo nariai: Arūnas Valinskas, Ligitas Kernagis, Donalda Meiželytė Svilienė, Arminas Lydeka, Dalia Teišerskytė (paspaudus nuorodas, atsidarys atitinkamos interesų deklaracijos). Kiti 2 iš LATGAA autorines pajamas gaunantys Seimo nariai – Laimontas Dinius ir Ingrida Valinskienė – balsavime nedalyvavo. Interesų deklaracijose būtina nurodyti pajamų gavimo šaltinius, jeigu iš vieno pajamų gavimo šaltinio gautų pajamų suma per kalendorinius metus didesnė negu 10 MGL t.y. viršija 1300 litų.

Be to, Arūnas Valinskas ir Ligitas Kernagis yra 2 iš 7 Informacinės visuomenės plėtros komiteto narių – šis papildomu paskirtas komitetas, kuriam vadovauja A. Valinskas, pritarė įstatymo projektui net nesvarstęs, kaip auganti mokesčių našta paveiks informacinę visuomenę…

Liūdna, kad žurnalistai ieško kuo skandalingesnės informacijos, o į tokius atvejus, kur kaltinimai yra rimti ir pagrįsti, dėmesys paprasčiausiai nekreipiamas. Belieka tikėtis, kad už įrangos apmokestinimą balsavusių ir priimto sprendimo dėka praturtėsiančių Seimo narių klausimą nagrinės Seimo etikos ir procedūrų komisija.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Seimo pertraukti pamąstymai apie NT mokestį gyventojams

Tuo metu, kai rašiau šį blogo įrašą, staiga buvo priimtas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams. Įrašą pateikiu, kokį jį rašiau…

Ekonominius ir kitus argumentus, kodėl nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams nereikia įvesti, mano kolegos ir aš esame daug kartų išdėstę (paskaityti juos galite čia ir čia), tad šiandien rašau ne apie tai. Mane sudomino gyventojų nuomonės apie NT mokestį, kurias gyventojai pateikė į Delfi svetainėje piliečiams užduotą klausimą. Kažkas mano, kad apmokestintas turi būti antras ir paskesnis būstas, kažkas siūlo nustatyti 100 tūkst. litų neapmokestinamą vertę, dar kažkas mano, kad nustatyti reikia neapmokestinamo ploto dydį. Džiugu, kad atsirado prieštaraujančių šiam mokesčiui.

Vis dėlto tos diskusijos apie NT mokestį ir neapmokestinimą pagal vertę ar plotą labai primena Seime verdančias diskusijas. Kiekvienas turi savo nuomonę, o suderinti jų kol kas nepavyksta. Tai, ką vakar svarstymo metu matėme Seimo posėdžių salėje verčiau primena “brainstorm” sesiją, “apsišaudymą” idėjomis ir nuomonėmis. Neįtikėtina, kad mokestį norima priimti iki galo net neišdiskutavus mokesčio koncepcijos.

Dažnai tekdavo girdėti argumentą, kad NT mokestis gyventojams suteiktų savivaldybėms daugiau savarankiškumo, tai taptų finansiniu šaltiniu, iš kurio būtų galima gerinti aplinką, sutvarkyti miesto infrastruktūrą. Štai ir Vyriausybės programoje buvo įtvirtinta tokia nuostata: ‘”Įvesime nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ir iš šio mokesčio pajamų
sudarysime savarankišką finansinių išteklių šaltinį savivaldybėms.” Tačiau Vyriausybės išvadoje dėl šio mokesčio buvo pasiūlyta, kad mokestis būtų mokamas į valstybės biudžetą. Vadinasi, pati Vyriausybė pamynė savo programos įtvirtintą nuostatą!

Čia mano blogo įrašas ir nutrūksta, man sužinojus, kad šis mokestis ką tik priimtas.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Mitai apie minimalią mėnesinę algą

Diskusijose apie minimalios mėnesinė algos (toliau – MMA) didinimą skamba keletas nepagrįstų argumentų. Paminėsiu ir paneigsiu tris iš jų.

Minimalios mėnesinės algos didinimas skatina vartojimą

NE. Šiuo argumentu daroma prielaida, kad padidinus MMA, padidėja visų ankstesnę MMA gaunančių žmonių atlyginimas. Taip nėra. Padidinus MMA, dalis įmonių neįstengia MMA padidinti visiems darbuotojams. (Juk vien dėl to, kad valdžia nusprendė didinti MMA, nuo to įmonės negauna daugiau pajamų, nepadidėja jų našumas.) Taigi, nors daliai darbuotojų ir mokama padidinta MMA, kita dalis darbuotojų yra atleidžiami. Taigi, darbo užmokesčio fondas gali ne tik nepadidėti, tačiau ir sumažėti.

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. MMA Lietuvoje gavo apie 68 tūkst. pilną darbo dieną dirbančių žmonių. Padauginus iš 800 Lt. gauname apie 54 mln. Lt jų gaunamą bruto darbo užmokestį. Įsivaizduokime, jog MMA pakeliama iki 1000 Lt. Tarkime trims ketvirtadaliams (o tai jau būtų labai daug!) šių darbuotojų darbo užmokestis yra pakeliamas, o vienas ketvirtadalis darbuotojų praranda darbą. Tokiu atveju darbo užmokesčio fondas ne padidėja, o sumažėja iki 51 mln. Lt.

Taigi, MMA didinimas neskatina vartojimo. Atvirkščiai, jį gali sumažinti, mažindamas mokamo darbo užmokesčio fondą.

Kitose ES valstybėse MMA apskaičiuojama pagal vidutinį atlyginimą

NE. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis nei viena Europos Sąjungos valstybė nėra įsivedusi automatinio MMA skaičiavimo pagal VDU (tokio, koks yra siūlomas Seimo opozicijos ir profesinių sąjungų.) Kipras, Estija ir Latvija buvo nusimatę vienkartinį MMA ir VDU santykio tikslą, tačiau susiejimas nebuvo automatinis. Kitos šalys, tokios kaip Bulgarija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Makedonija, Olandija, Lenkija, Slovakija, Ispanija spręsdamos dėl MMA dydžio atsižvelgia į vidutinį darbo užmokestį, tačiau sprendimą lemią ir daugelis kitų kriterijų, tokių kaip nedarbo lygis, ekonominė situacija, produktyvumas, įmonių galimybė mokėti, socialinių išmokų lygis, kainų augimas, darbuotojų poreikiai ir kt. Šiuo atveju susiejimas taip pat nėra automatinis, į šiuos kriterijus yra atsižvelgiama.

Lietuvoje MMA atotrūkis nuo vidutinio darbo užmokesčio yra vienas didžiausių ES

NE. Eurostat duomenimis, Lietuvoje MMA sudaro 42 proc. VDU. (Galima sakyti, kad MMA atotrūkis nuo VDU yra 58 proc. punktai). Tačiau didžiojoje dalyje ES valstybių šis atotrūkis yra dar didesnis: Graikijoje, Airijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Estijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Rumunijoje. Šiose valstybėse vidutinis MMA atotrūkis nuo VDU yra 63 proc.

image

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Apie šventinius papuošimus - per valstybės funkcijų prizmę

Šiandienos “Lietuvos žiniose” pasirodė įdomus straipsnis apie Europos sostinių išlaidas kalėdiniams papuošimams. Rašoma, kad Lisabona šventinį biudžetą apkarpė nuo 850 iki 700 tūkst. eurų, Atėnuose šventinis biudžetas net 10 kartų mažesnis nei “gerais laikais” – 200 tūkst. eurų. 2008 m. vien kalėdinei eglei Atėnai skyrė 200 tūkst. eurų – tiesa, eglę tąkart suniokojo riaušininkai… Susispausti teko ir Madridui, kur naudotos praėjusių metų dekoracijos.

Vis tik mane sudomino ne tai, kad sumažėjo šventiniai biudžetai, o kaip to pasekoje šventiniais papuošimais pradėjo rūpintis paprasti žmonės. Kaip rašoma, pagrindinėje Lisabonos aikštėje buvo uždegta 50 tūkst. žvakučių (panašiai kaip Vilniuje prieš kelias savaites), kitoje aikštėje menininkai iškabino daug spalvotų skėčių, kuriuos papuošė blyksinčiomis lemputėmis, o praeiviams buvo dalijami žėrintys ženkliukai. Taigi tokios žmonių iniciatyvos yra dar vienas pavyzdys, kaip valstybei mažinant konkrečios funkcijos finansavimą, įsitraukia pati visuomenė, jei ši funkcija jai išties rūpi ir yra reikalinga. Panašų pavyzdį turėjome ir Lietuvoje – liepos mėnesį rašiau apie tai, kaip iš valstybės biudžeto nefinansuojant Valstybės dienos minėjimo, iniciatyvos ėmėsi visuomenės atstovai ir surengė ne prastesnį minėjimą.

Svarbu pastebėti, kad kol šventiniai biudžetai nebuvo sumažinti, tol žmonių iniciatyvumas buvo nuslopintas. Tai nurodo subsidiarumo principo svarbą – aukštesni visuomenės antstatai neturėtų užsiimti tokia veikla, kurią įgyvendinti gali pačios bendruomenės. Tokie pavyzdžiai tik patvirtina, kad valstybė neturėtų apsiimti vykdyti visų įmanomų funkcijų nuo A iki Z, kad reikia palikti laisvės ir žmonėms patiems veikti. Kokios funkcijos yra svarbios žmonėms pasimatys tik tuomet, kai bus mažinamas jų finansavimas. Jei žmonės pradės rūpintis šiomis funkcijomis – valio, jie taps aktyvesniais visuomenės nariais, atitinkamai mažės biudžeto išlaidos, o jei žmonės neįsitrauks, vėlgi laimės ir žmonės, ir biudžetas, nes žmonėms nebereikės finansuojati jiems nerūpimos ir nereikalingos veiklos.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: „Socialiai atsakingi“ viešieji pirkimai Vilniuje

Vilniaus savivaldybė nuo rugsėjo 1 dienos reikalauja, kad savivaldybės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės įsipareigotų darbuotojams mokėti ne mažesnį nei 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą. (Kurį nurodo Statistikos departamentas Vilniaus mieste, įmonės veiklos sektoriuje.) Savivaldybės atstovai taip pat pabrėžia, kad tokio žingsnio imtasi siekiant kovoti su atlyginimais vokeliuose ir skatinti „socialinę atsakomybę“.

Tokio sprendimo dviveidiškumas ir ekonominis nelogiškumas galėtų tapti klasikiniu pavyzdžiu ekonomikos vadovėliams, nagrinėjantiems ekonomikai žalingus valdžios institucijų sprendimus. Panagrinėkime atidžiau.

Visų pirma, tokio pobūdžio reikalavimas yra visiškas ekonomikos paklausos ir pasiūlos dėsnių ignoravimas. Dalis efektyviau dirbančių, daugiau pigesnės darbo jėgos naudojančių, pigiau paslaugą ar prekę pasiūlyti galinčių įmonių tiesiogine to žodžio prasme yra eliminuojamos iš konkurencinės kovos dėl viešojo pirkimo. Faktas, jog įmonė darbuotojams moka vidutinį rinkos atlyginimą, sako labai nedaug apie tos įmonės gaminamą produktą ar paslaugą, lyginant su kitais gamintojais ar paslaugos teikėjais. Darbo kaina konkrečioje rinkoje susiformuoja pagal tokio pobūdžio darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, o reikalavimas mokėti vidutinę algą įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, darbuotojams šiurkščiai pažeidžia konkurencines sąlygas.

Antra, savivaldybės gyventojų lėšos yra akivaizdžiai švaistomos, nes atliekant viešuosius pirkimus vadovaujamasi ne mažiausios kainos ar didžiausio ekonominio naudingumo kriterijais, o politinio proceso metu nubrėžtomis gairėmis. Konkretų darbo jėgos ir kapitalo santykį turinčios įmonės yra subsidijuojamos, joms suteikiama savotiška išskirtinė licencija dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kyla natūralus klausimas ar vilniečiai tikrai mano, jog tai tikslingiausias lėšų panaudojimas prasiskolinusioje savivaldybėje.

Trečia, savivaldybė argumentuoja, jog ši nuostata iš dalies vykdo socialinę misiją, siekia socialiai atsakingo požiūrio į verslą. Įdomu, kaip šią misiją vertina mažų, sunkiai galą su galu suduriančių įmonių, kurios darbuotojams moka minimalų atlyginimą, vadovai ir darbuotojai? Naujos viešųjų pirkimų sąlygos šioms įmonėms kaip akmuo po kaklu. Atimta galimybė konkuruoti dėl svarbaus kliento – štai toks paslėptas tokių socialinių misijų rezultatas. Įmonės darbuotojui mokamas atlyginimas nėra ir negali būti niekaip atsakingas arba neatsakingas, tai tiesiog darbo rinkos sąlygų ir darbuotojo sukurtos vertės rezultatas. Ir darbdavys ir darbuotojas savo noru sutinka mainyti darbą į siūlomą atlyginimą ir nei vienas neprivalo nei dirbti, nei kurti darbo vietas.

Ketvirta, ką gi iš tikrųjų reiškia vidutinis statistinis darbo užmokestis, konkrečiame sektoriuje? Tikrai ne tai, kad visi tame sektoriuje dirbantys žmonės uždirba būtent tokį atlyginimą. Vidutinis darbo užmokestis yra visų darbo užmokesčių sektoriuje vidurkis. Kiekvienoje įmonėje yra vadovai, specialistai, žemesnio rango darbuotojai ir natūralu, jog visi uždirba skirtingas algas.  Naujas reikalavimas yra keistas ir žiūrint iš dar vieno kampo. Jeigu visos įmonės taikytų Vilniaus savivaldybės „socialinio atsakingumo“ apibrėžimą, turėtų mokėti bent jau vidutinį atlyginimą savo darbuotojams, net ir tiems kurie anksčiau gaudavo minimalią algą. Bet juk tokiu atveju statistinė minimali alga pakiltų, todėl tektų vėl kelti atlyginimus ir taip toliau. Iš esmės ilgajame laikotarpyje savivaldybės „socialinio atsakingumo“ kriterijus atitiktų tik visiškai vienodas visiems visų įmonių darbuotojams mokamas atlyginimas. Nebent savivaldybė įmonių „socialiniu atsakingumu“ rūpinasi tik viešųjų pirkimų srityje ir siūlo verslams kompensuoti papildomas išlaidas mažinant atlyginimus teikiant prekes ir paslaugas kitiems pirkėjams. Absurdiška ir tiek.

Penkta, savivaldybė taip pat argumentuoja, jog šis reikalavimas padės spręsti atlyginimų vokeliuose problemą ir užtikrinti, kad įmonės, konkuruodamos tarpusavyje, nemažintų kainos tiek, kad vėliau negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės, kurios moka atlyginimus vokeliuose, jau dabar nusižengia įstatymams, todėl nauji reikalavimai niekaip neišspręs problemos, bus surastos naujos landos, darbuotojai įdarbinami neoficialiai ir taip toliau. Šešėlis dėl šio reikalavimo gali net padidėti. Sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą galima įtraukti į sudaromas sutartis, todėl tai taip pat nėra tinkamas pagrindas savivaldybės reikalavimui. Juk privačios įmonės vykdydamos veiklą tarpusavyje kažkaip susitaria, sutartyse įtraukia sąlygas, kuriomis vykdomas sandoris.

Ekonomikos mokslas tuo ir gražus, jog jo dėsniai šviečia kiaurai per politinius įpakavimus ir neleidžia užsiiminėti veidmainiškais žaidimais, prisidengiant „socialine atsakomybe“. Na, nebent Akys plačiai užmerktos…(Eyes wide shut), bet tai jau kitos specifikos istorija ir moralas.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Gresia užprogramuotas MMA didėjimas

Seimo komitetai svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc. praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Šios pataisos yra ydingos, jog lemtų MMA didėjimą, didintų nedarbą. Vien dėl to, jog padidinama MMA, įmonės nepradeda dirbti produktyviau ar gauti naujų užsakymų, o su jais – daugiau lėšų darbo užmokesčiui. Augančias išlaidas darbo apmokėjimui įmonės kompensuos mažindamos kitų darbuotų užmokestį, atleisdamos dalį darbuotojų ar atsisakydamos investicijų. Darbo visuomet pirmieji netenka tie, kurių kvalifikacija ir produktyvumas neatitinka keliamo MMA lygio. Be to, nei vienoje iš ES šalių MMA nesiekia 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

image

Tačiau noriu panagrinėti kitą labai svarbią šio pasiūlymo ydą. MMA susiejimas su vidutinio darbo užmokesčiu užprogramuoja automatinį, reguliarų MMA didėjimą.

Statistikos departamento skaičiuojamas vidutinis darbo užmokesčio dydis priklauso nuo šalyje mokamų atlyginimų, tame tarpe ir MMA. Padidinus MMA pagal praeitų metų vidutinį atlyginimą, automatiškai statistiškai padidėja šių metų vidutinis šalies darbo užmokestis.

Taip yra todėl, jog ta dalis darbo jėgos, kuri anksčiau oficialiai gaudavo senąją MMA, arba algą, kurios dydis yra nuo senosios iki naujosios MMA, yra nebeįtraukiama į oficialiąją statistiką (samdyti legaliai už mažesnį atlyginimą nei naujoji MMA samdyti juk nebegalima).

Daliai jų mokama alga bus pakelta iki naujojo MMA lygio. Tačiau ne visiems. Daliai darbuotojų mokėti padidintą MMA įmonės neturės lėšų. Todėl jie praras darbą, pradės dirbti nelegaliai. O oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų ir šešėlinio užmokesčio. Tad vokelyje gaunamas mažesnis atlygis nei MMA į statistikos duomenis nepatenka, ir vidutinis darbo užmokestis didėja. Todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia tik statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, neatspindintį realiai gaunamų žmonių pajamų.

Dėl šio efekto gaunamas užburtas ratas: didinamas MMA lemtų VDU didėjimą, o VDU didėjimas didintų ir MMA.

image

Koks būtų šio efekto dydis?

Pirmųjų dviejų 2011 m. ketvirčių vidutinis darbo užmokestis (bruto) Lietuvoje siekė 2090 Lt., taigi jei 2012 m. MMA būtų nustatyta pagal siūlomą taisyklę (pusė VDU), ji būtų apie 1045 Lt. Padarius prielaidą, jog 50 proc. žmonių, kurie anksčiau gavo nuo 800 iki 1045 Lt. (kurių pagal Statistikos departamento duomenis yra apie 23 proc.) būtų pasamdyti už 1045 Lt., o kiti prarastų darbą, VDU 2012 m. padidėtų iki 2279 Lt. Būtina atkreipti dėmesį, jog tai tik statistinis efektas, jis neapima kitų VDU didėjimą lemiančių veiksnių, tokių kaip infliacija, ekonomikos augimas ir kt.

Taigi 2013 m. nustatoma MMA (pagal 2012 m. VDU) vien dėl šio statistinio efekto padidėtų iki 1139 Lt. Atlikus analogiškus skaičiavimus, VDU 2013 m. dėl statistinio efekto padidėtų iki 2393 Lt., o MMA 2014 m. – iki 1197 Lt.

image

Išvada – MMA nustatymas pagal VDU užprogramuoja automatišką MMA kėlimą, nepriklausomai nuo ekonominės padėties, įmonių galimybių didinti mokamą darbo užmokestį, našumo didėjimo. Todėl MMA ir VDU siejimas yra pavojingas, įsukantis MMA ir nedarbo didėjimo spiralę.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Kurie Seimo nariai atsakingi už antrąją „naktinę“ mokesčių reformą?

Seime svarstomi mokesčių pakeitimai stebina ir verčia sunerimti. Paskubomis priiminėjami svarbūs sprendimai įvedantys naujus mokesčius, didinantys mokesčių naštą ir – jei bus priimti – bloginsiantys Lietuvos padėtį. Šie sprendimai nėra priimami automatiškai, už jų stovi konkretūs Seimo nariai bei partijos. Tiems, kas nepritaria vykdomai antrai „naktinei“ mokesčių reformai, informacija apie tai, kokios partijos ir kokie Seimo nariai balsavo „už“ ir „prieš“ svarstomus mokesčių pakeitimus, gali būti įdomi ir naudinga. Ypač artėjant naujiems Seimo rinkimams. Atsakomybės klausimas yra esminis.

Gruodžio 13 d. Seimo posėdyje be kitų buvo svarstomi šie įstatymo projektai, dėl:

· Palūkanų apmokestinimo;

· Automobilių apmokestinimo;

· Nekilnojamo turto mokesčio įvedimo;

· Pelno mokesčio padidinimo;

· Progresinių mokesčių įvedimo;

· Pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymo.

Žemiau esančiose lentelėje pateiktas Seimo narių bei frakcijų balsavimų dėl minėtų šešių mokesčių pakeitimų apibendrinimas. Apibendrinimas padarytas vadovaujantis šiuo vertinimo kriterijumi:

Seimo nario balsas

Vertinimas

Prieš

1

-1

Susilaikė

0

Nedalyvavo

0

 

Kiekvienam iš šešių klausimui suteiktas vienodas svoris bendrame bale. Taigi, 1 balas reiškia, jog visuose šešiuose balsavimuose seimo narys balsavo „prieš“. -1 balas reiškia, jog visuose balsavimuose Seimo narys balsavo „už“.

 

Seimo narys

Frakcija

Bendras balas

Babilius Vincas

LCSF

1,0

Kuodytė Dalia

LSF

1,0

Nedzinskas Antanas

LCSF

1,0

Masiulis Eligijus

LSF

0,8

Steponavičius Gintaras

LSF

0,8

Dinius Laimontas

LSF

0,7

Kašėta Algis

LSF

0,7

Lydeka Arminas

LSF

0,7

Auštrevičius Petras

LSF

0,5

Bogušis Vytautas

LCSF

0,5

Tamašauskas Erikas

LSF

0,5

Čaplikas Algis

LCSF

0,3

Melianas Artūras

LCSF

0,3

Stirblytė Arūnė

LCSF

0,3

Šilgalis Žilvinas

MG

0,3

Budrys Dainius

LCSF

0,2

Lementauskas Evaldas

MG

0,2

Ramonas Jonas

KPF

0,2

Šukys Raimondas

LCSF

0,2

Burba Andrius

LCSF

0,0

Endzinas Audrius

LSF

0,0

Glaveckas Kęstutis

LSF

0,0

Jagminas Jonas

MG

0,0

Kurpuvesas Vytautas

KPF

0,0

Liesys Jonas

LCSF

0,0

Mikutienė Dangutė

DPF

0,0

Navaitis Gediminas

LSF

0,0

Simulik Valerijus

LSDPF

0,0

Songaila Gintaras

MG

0,0

Šedžius Andrius

MG

0,0

Teišerskytė Dalia

LSF

0,0

Užlytė Zita

KPF

0,0

Valinskas Arūnas

LCSF

0,0

Valinskienė Ingrida

LCSF

0,0

Valkiūnas Valdemaras

LCSF

0,0

Zasčiurinskas Mečislovas

DPF

0,0

Žiemelis Vidmantas

KPF

0,0

Adomėnas Mantas

TSLKDF

-0,2

Baltraitienė Virginija

DPF

-0,2

Baukutė Asta

MG

-0,2

Kernagis Ligitas

KPF

-0,2

Meiželytė Svilienė Donalda

KPF

-0,2

Sacharuk Aleksandr

KPF

-0,2

Zuokienė Agnė

MG

-0,2

Bacevičius Vaidotas

TSLKDF

-0,3

Barakauskas Dailis Alfonsas

TTF

-0,3

Daukšys Kęstutis

DPF

-0,3

Dumbrava Algimantas

TTF

-0,3

Gapšys Vytautas

DPF

-0,3

Gražulis Petras

TTF

-0,3

Komskis Kęstas

TTF

-0,3

Mackevič Michal

TTF

-0,3

Narkevič Jaroslav

TTF

-0,3

Pavilionienė Marija Aušrinė

LSDPF

-0,3

Ručys Rimas Antanas

TTF

-0,3

Talmont Leonard

TTF

-0,3

Valiukevičiūtė Ona

TTF

-0,3

Varaška Mantas

TSLKDF

-0,3

Žemaitaitis Remigijus

TTF

-0,3

Bucevičius Saulius

DPF

-0,5

Dautartas Julius

TSLKDF

-0,5

Galvonas Vytautas

TTF

-0,5

Mazuronis Andrius

TTF

-0,5

Mazuronis Valentinas

TTF

-0,5

Pečeliūnas Saulius

TSLKDF

-0,5

Petkus Almantas

TTF

-0,5

Rutkelytė Rūta

TSLKDF

-0,5

Smetona Rimantas

TTF

-0,5

Stancikienė Aurelija

TSLKDF

-0,5

Uoka Kazimieras

MG

-0,5

Anušauskas Arvydas

TSLKDF

-0,7

Ažubalis Audronius

TSLKDF

-0,7

Bradauskas Bronius

LSDPF

-0,7

Bukauskas Valentinas

DPF

-0,7

Gedvilas Vydas

DPF

-0,7

Giedraitis Stanislovas

LSDPF

-0,7

Jankauskas Donatas

TSLKDF

-0,7

Juknevičienė Rasa

TSLKDF

-0,7

Juršėnas Česlovas

LSDPF

-0,7

Karosas Justinas

LSDPF

-0,7

Klumbys Egidijus

TTF

-0,7

Kubilius Andrius

TSLKDF

-0,7

Masiulis Kęstutis

TSLKDF

-0,7

Matulas Antanas

TSLKDF

-0,7

Matuzas Vitas

TSLKDF

-0,7

Pupinis Edmundas

TSLKDF

-0,7

Razma Jurgis

TSLKDF

-0,7

Stanevičius Jonas

KPF

-0,7

Stankevičius Česlovas Vytautas

TSLKDF

-0,7

Starkevičius Kazys

TSLKDF

-0,7

Veselka Julius

TTF

-0,7

Vidžiūnas Arvydas

TSLKDF

-0,7

Zingeris Emanuelis

TSLKDF

-0,7

Žakaris Edvardas

LSDPF

-0,7

Žeimys Pranas

TSLKDF

-0,7

Žilinskas Rokas

TSLKDF

-0,7

Aleknaitė Abramikienė Vilija

TSLKDF

-0,8

Bastys Mindaugas

LSDPF

-0,8

Baškienė Rima

MG

-0,8

Bekintienė Danutė

TSLKDF

-0,8

Bilotaitė Agnė

TSLKDF

-0,8

Čigriejienė Vida Marija

TSLKDF

-0,8

Degutienė Irena

TSLKDF

-0,8

Dumčius Arimantas

TSLKDF

-0,8

Graužinienė Loreta

DPF

-0,8

Kazulėnas Algis

TSLKDF

-0,8

Kondrotas Jonas

DPF

-0,8

Kupčinskas Rytas

TSLKDF

-0,8

Kuzminskas Kazimieras

TSLKDF

-0,8

Luomanas Petras

TSLKDF

-0,8

Margevičienė Vincė Vaidevutė

TSLKDF

-0,8

Mitrulevičius Albinas

LSDPF

-0,8

Pauža Bronius

LSDPF

-0,8

Puteikis Naglis

TSLKDF

-0,8

Ramanauskaitė-Skokauskienė Auksutė

TSLKDF

-0,8

Ramelis Konstantas

MG

-0,8

Sabatauskas Julius

LSDPF

-0,8

Sabutis Liudvikas

TSLKDF

-0,8

Salamakinas Algimantas

LSDPF

-0,8

Saudargas Paulius

TSLKDF

-0,8

Sinkevičius Rimantas

LSDPF

-0,8

Stoma Saulius

TSLKDF

-0,8

Stundys Valentinas

TSLKDF

-0,8

Šedbaras Stasys

TSLKDF

-0,8

Šimėnas Jonas

TSLKDF

-0,8

Urbanavičius Justinas

TSLKDF

-0,8

Andriukaitis Vytenis Povilas

LSDPF

-1,0

Baura Antanas

MG

-1,0

Butkevičius Algirdas

LSDPF

-1,0

Dagys Rimantas Jonas

TSLKDF

-1,0

Jonyla Edmundas

LSDPF

-1,0

Juozapaitis Jonas

LSDPF

-1,0

Jurkevičius Evaldas

TSLKDF

-1,0

Kirkilas Gediminas

LSDPF

-1,0

Olekas Juozas

LSDPF

-1,0

Petrauskienė Milda

LSDPF

-1,0

Sysas Algirdas

LSDPF

-1,0

Šiaulienė Irena

LSDPF

-1,0

Vareikis Egidijus

TSLKDF

-1,0

Vėsaitė Birutė

LSDPF

-1,0

 

Žemiau pateikti balsavimų rezultatai pagal frakcijas. Balai frakcijoms priskiriami atitinkamai pagal tai, kiek Seimo narių turi kiekviena frakcija. 1 balas reiškia, jog visuose šešiuose balsavimuose visi frakcijos Seimo nariai balsavo „prieš“. -1 balas reiškia, jog visuose balsavimuose visi frakcijos Seimo nariai balsavo „už“.

 

image

Informaciją apie Seimo narių ir frakcijų balsavimus dėl kiekvieno projekto galite rasti paspaudę šią nuorodą.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Beveik stenograma iš Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio

Vakar Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė pervedimų į žmonių asmenines sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose sustabdymui. Kadangi ne visi žmonės turi galimybę dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose, pasidalinsiu su jumis „beveik“ stenograma, kaip Seimo nariai sprendė milijono dirbančiųjų ateitį nulemiantį klausimą.

Pervedimų į žmonių asmenines sąskaitas stabdymas yra argumentuojamas tuo, kad krizės metu pensijų fondų pasirodymas buvo prastas, o atskaitymų dydžiai yra per aukšti. Tačiau šie argumentai – tik priedanga Seimo nariams, ieškantiems bet kokio būdo iš „Sodros“ mokamų pensijų prieškriziniam dydžiui atstatyti. Posėdžio metu komiteto nariai vieni kitus ragino pagalvoti apie pažadą pensininkams nuo 2012 m. atstatyti pensijas, pamiršdami, kad pažadai būsimiems pensininkams dėl pervedimų sumažinimo laikinumo jau buvo tris kartus sulaužyti, o šis siūlymas sulaužytų jau ketvirtą pažadą per trejus metus.

Algirdas Sysas kalbėjo, kad žmonių pinigai neturėtų būti pervedami ten, kur yra prasti rezultatai. Vadovaujantis tokia logika, reikėtų drausti „Sodros“ įmokų rinkimą, nes „Sodros“ rezultatai yra apverktini lyginant su antros pakopos pensijų fondais. Jeigu fondai jau atsistatė po krizės ir atgavo prarastas lėšas (beje, jei krizės metu žmonės nekeitė fondo, tai tie praradimai ne realūs, o tik „ant popieriaus“), tai „Sodra“ jau penktus metus rodys įspūdingus milijardinius rezultatus. Patikslinsiu – neigiamus milijardinius rezultatus. O gal kai kas prie „Sodros“ rezultato nemato minuso ženklo? Nemato, kad vien išlaidos palūkanoms mokėti 2012 m. viršys 600 mln. litų – daugiau negu reikia pensijoms atstatyti?

Sprendžiant milijono dirbančiųjų ateitį senatvėje nulemsiantį klausimą, komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys vos ne vos leido pasisakyti milijonui žmonių atstovaujančiai Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narei Astai Antanavičiūtei. Galiausiai R. J. Dagys pasakė, kad Pensijų fondų dalyvių asociacija jo neatstovauja, nes jis nepatenkintas fondo, kuriame jis dalyvauja, veikla, nes pas jį yra „minusas“…

A. Antanavičiūtė teigė, kad pervedimų stabdymas panaikins paskatą žmonėms mokėti visus mokesčius nuo atlyginimų ir skatins atlyginimus vokeliuose, nes visos jų „Sodros“ įmokos suksis bendram katile (t.y. bus akimirksniu išmokamos), jos niekur nesikaups. Į šį teiginį išgirdome pribloškiantį komiteto narės Vincės Vaidevutės Margevičienės atsakymą, kad „tegu iš šių pinigų jie ir kaupiasi“! Taigi Seimo nariams nė motais, kad po jų priimto sprendimo didės vokelių apimtys, iš kurių žmonės taupys senatvei patys, o tuo pačiu mažės „Sodros“ pajamos. Koks nekryptingumas: vienu momentu Seimo nariai skundžiasi, kad „Sodros“ pajamos augs lėčiau, o kitu momentu jie yra visiškai abejingi tam, kad jų pačių sprendimas nulems dar mažesnes „Sodros“ pajamas.

Kai kurie komiteto nariai visiškai atvirai deklaravo, kad galvoti reikia tik apie šiandieną – o apie ateities problemas ir „Sodros“ įsipareigojimus „pagalvosim vėliau“.

Tik du komiteto nariai – Artūras Melianas ir Laimontas Dinius – balsavo prieš pervedimų į žmonių asmenines sąskaitas sustabdymą. Kiti komiteto nariai palaimino tai, ką galima vadinti mokesčių didinimu milijonui dirbančiųjų.

Jeigu šiam siūlymui pritartų Seimas, ką tai reikštų milijonui dirbančiųjų? Jau dabar pervedimų sumažinimas nuo 5,5 proc. iki 2 proc. vidutinį atlyginimą uždirbančiam žmogui kasmet kainuoja po 889 litus. Visiškas pervedimų sustabdymas kainuotų dar 508 litus, tad bendrai netekimai būtų 1397 per metus. Tai būtų tik ta suma, kuri būtų prarandama kasmet. Tačiau šie pinigai būtų investuojami, todėl sukauptų pinigų suma didėtų. Nepervestas vienas ar keli tūkstančiai litų šiandien kiekvienam žmogui išėjus į pensiją reikš reikšmingus praradimus – dešimtis tūkstančių litų.

Politikams nepatinka žmonių kaupimas senatvei, nes norima, kad žmonės būtų kuo labiau priklausomi nuo valstybinės „Sodros“ sistemos ir nuo politikų sprendimų. Nors kaupimas pensijai antros pakopos pensijų fonduose žmonėms leido senatvėje turėti daugiau negu vieną pajamų šaltinį, užsimota mus visus priverstine tvarka suvaryti atgal į „Sodrą“.

Tik ar supranta Seimo nariai, kad pačiai „Sodrai“ nuo tokio sprendimo bus dar blogiau? Kaupimas asmeninėse žmonių sąskaitose mažino „Sodros“ ateities įsipareigojimus, o žmonių grąžinimas į „Sodrą“ dar labiau padidins „Sodros“ naštą ateityje. Nuo vilko ant meškos, bet zuikiams tai nė motais.

sustabdymas

Rodyk draugams