BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rita Griguolaitė: kaip darbuotojų profsąjungos žiemą žibučių ieškos

Darbdavių siūlymas atsisakyti darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registro žurnalo ir atsiskaitymo lapelių (apie šią brangią administracinę naštą darbdaviai kalba jau ne vienerius metus), taip pat lankstesnės darbo grafikų sudarymo ir skelbimo tvarkos siekis taip įsiutino Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, kad ji nusprendė atšaukti savo atstovę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sudarytos darbo grupės. Viso to kulminacija - atskirų darbuotojų atstovų reikalavimų Vyriausybei įteikimas prieštaraujant ne tik dėl darbo santykių reguliavimo, bet ir dėl bendros ekonominės, finansinės ir socialinės Vyriausybės politikos.

Gruodžio 10 d. darbuotojų profesinės sąjungos kviečia darbuotojus ir jų atstovus rengti protesto akcijos, jei Vyriausybė nepadidins užimtumo, nepakels minimalios algos iki 1000 Lt, neatstatys valstybinių pensijų, negrąžins vaiko pinigų šeimoms, neįves progresinių mokesčių, nesumažins komunalinių paslaugų ir maisto kainų ir t. t. Taigi profsąjungos susivienijo ne tartis ir derėtis dėl konkrečių darbo santykių sąlygų savo globotiniams darbo grupėse, Trišalėje taryboje, bet kad, kaip piktoji pamotė, išsiųstų juos pačius su pintinėle ieškoti žibučių, įsakydamos be gėlių negrįžti.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija džiaugiasi, kad „pirmą kartą didžiausios profsąjungos susivienijo ir Vyriausybei įteikė bendrus reikalavimus”. Nors būtų daug džiugiau, jei pečius suremtų sprendžiant konkrečias problemas ir ieškant iš jų išeičių, o ne teikiant vienašalius reikalavimus.

2011 m. rugsėjį, įgyvendinant nacionalinio susitarimo dalį, SADM įsakymu sudaryta darbo grupė dėl Darbo kodekso ir susijusių teisės aktų parengimo ir tobulinimo. Surengti keturi susitikimai, kuriuose darbdavių atstovai pateikė daugiau kaip pusšimtį pasiūlymų. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, susipažinusi su darbdavių pasiūlymais, atšaukė savo atstovę iš darbo grupės ir paragino darbdavius atsiimti savo pasiūlymų paketą. Taip darbo grupė dėl nieko konkrečiai ir nesusitarė. Darbdavių atstovai dar bando gelbėti padėtį prašydami SADM grąžinti profsąjungų atstovą.

Kyla tik vienas klausimas: negi darbo grupėje nebuvo pateikta nė vieno racionalaus darbdavių pasiūlymo, kad profsąjungos neapsikentė ir iš jos pasitraukė? Čia, matyt, reikia sutikti su spalį „Investuotojų forumo” diskusijoje išsakyta nuomone, kad didžiulis kiekis pavienių darbdavių darbo grupei pateiktų pasiūlymų atrodė kaip pageidavimų sąrašas. Tačiau juk darbo grupė ir buvo sudaryta tam, kad pasiūlymai būtų išdiskutuoti ir susisteminti, randant abiems šalims bendrus sutarimo taškus. Be to, savojo sąrašo profsąjungos nepateikė - viešoje erdvėje buvo girdėti tik reikalavimai užtikrinti streikų laisvę ir didinti minimalią mėnesinę algą.

Vargu, ar darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registro žurnalo, atsiskaitymo lapelių atsisakymas darbuotoją kaip nors neigiamai paveiktų - šie reikalavimai buvo įvesti lengvinant pačių darbo santykių priežiūros institucijų darbą ir nesudaro darbuotojų apsaugos esmės. Lankstesnė darbo grafikų sudarymo ir skelbimo tvarka būtų naudinga pačiam darbuotojui. Šiuo metu Darbo kodeksas reikalauja paskelbti darbo grafikus prieš dvi savaites, o, iškilus nenumatytoms asmeninėms aplinkybėms, darbo laiko ar pamainos pakeitimas po paskelbimo negalimas. Kiek lankstesnė tvarka tenkintų darbuotojus ir darbdavius? Tai jau turėjo būti darbo grupės derybų klausimas.

Juk buvo galima įvertinti pateiktus pasiūlymus ir pažiūrėti, kur darbdavys gali potencialiai sutaupyti, o darbuotojas iš to gauti savąją naudos dalį - didesnį atlyginimą ar net naują darbo vietą. Tačiau užuot išnaudojusios esamą erdvę darbdaviams ir darbuotojams diskutuoti ir tartis, profsąjungos nusprendė nuo jos atsiriboti ir parodė, kad joms kur kas efektyviau žadėti darbuotojams, kad jų surinktos žibučių pintinėlės bus iškeistos į aukso pinigėlius.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: mokesčių didinimas arba kanibalizmas prie pilno šaldytuvo

Lietuvoje vyksta „skaldyk ir apmokestink”. Valdžia, o tiksliau - dalis valdžios, chroniškai nenorėdama mažintis išlaidų, vėl siūlo didinti mokesčius.

Kalbu apie naujausias iniciatyvas. Apmokestinti neva prabangos prekes, įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir iš principo naikinti privačius pensijų fondus (nes iki to liks labai nedaug, jei pensijų fondams bus išvis nubraukti pervedimai). Kas baisiausia, tai siūlo save dešiniąja laikanti politinė jėga.

Pirma iniciatyva - didinti PVM nepavyko. Tačiau mokesčių didintojai neatsitraukė, tik persigrupavo. Supratę, kad PVM liečia visus ir todėl PVM didinimas yra nepopuliarus, ėmėsi gudresnių ir laiko patikrintų metodų - išskirti tam tikras žmonių grupes, ir siūlyti mokesčius neva tik jiems.

Nereikėtų apsigauti, kad mokestis palies tik mažą dalį gyventojų. Nes jei mokestis iš tikro paliestų tik mažą dalį gyventojų, jo įvedinėti nebūtų prasmės - paprasčiausiai iš tokio mokesčio nedaug būtų surinkta. Labai įdomu, kokias jachtas planuojama apmokestinti ir kokia suma? Toks pasiūlymas akivaizdi iliustracija vyksta manipuliacija emocijomis, o ne biudžeto balansavimas.

Lygiai tas pats su „brangakmenių apmokestinimu”. Kurioje vietoje bus apmokestintas brangakmenis? Parduotuvės vitrinoje, ar ant sužadėtinės piršto?

Automobilių mokestis - visai kitas reikalas. Nereikia pamiršti, kad ši mintis jau seniai kirba mokesčių didintojų galvose. Tačiau vėl nereikia apsigauti, kad tą mokestį mokės tik vairuojantys „ferarius”. Spėju, kad bus nustatyta tokia vertės riba, kad prabangus atrodys ir apynaujis golfas ir kiekviena pastaraisiais metais nupirkta nauja mašina. O įvedus neva prabangių automobilių mokestį tuoj seks ir visų kitų automobilių mokestis. „Kaip čia taip yra - vieni moka, kiti - ne” postringaus valdžia. „Turi gi būti tvarka…”.

Siūlymo apie progresinių mokesčių įvedimą net nereikia aptarinėti solidarumo, naštos pasidalinimo ar kitais tradiciškai naudojamais argumentais. Bus elementarus mokesčių didinimas, nes toks tikslas ir yra deklaruojamas - surinkti daugiau.

Pensijų fondai yra sistemingai marinami. Pirma pervedimai buvo sumažinti, dabar siūloma juos sustabdyti. Sekantis logiškas žingsnis bus tik vienas - uždrausti visiškai. Milijono Lietuvos dirbančiųjų pasirinkimas mokesčių kėlėjams - nė motais.

Būtent privačios pensijos sukurtų tikrą nuosavybę, kurią atimti būtų daug sudėtingiau. Privačios pensijos atimtų iš valdžios galimybę prieš kiekvienus rinkimus manipuliuoti pensininkais. Truputį išlaisvintų žmones iš “baudžiauninko” mentaliteto, o iš valdžios atimtų galimybę žaisti “poną”. Nebeliktų žaidimo “sumokėsiu pensiją tik tada, jei pavyks paimti pinigų iš kieno nors kito”. Nebeliktų visuomenės kiršinimo “Dirbantieji prieš pensininkus” ir taip toliau. Matyt todėl privačios pensijos yra tokia rakštis valdžios atstovams, trokštantiems kontroliuoti kiekvieną žmogaus gyvenimo aspektą.

Jei pinigų reikia tik laikinoms, trumpalaikėms problemoms spręsti, kodėl valdžia ir toliau nieko neparduoda? Nei poilsio namų, nei nekilnojamojo turto, nei vertybinių popierių ar įmonių. Valdžia tiesiog sėdi ant pinigų ir turto, bet jų nenaudoja. Čia tas pats, kas siūlyti užsiiminėti kanibalizmu, bet šiukštu neatsidaryti šaldytuvo, kuriame pilna maisto. Vien pardavus mažą dalį valstybės turimų akcinių bendrovių akcijų būtų galima gauti apie pusę milijardą litų. Ir tai galima padaryti aiškiai, skaidriai ir paprastai - pervertybinių popierių biržą, kur įmonės ir yra listinguojamos.

Rodyk draugams