BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Seimo pertraukti pamąstymai apie NT mokestį gyventojams

Tuo metu, kai rašiau šį blogo įrašą, staiga buvo priimtas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams. Įrašą pateikiu, kokį jį rašiau…

Ekonominius ir kitus argumentus, kodėl nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams nereikia įvesti, mano kolegos ir aš esame daug kartų išdėstę (paskaityti juos galite čia ir čia), tad šiandien rašau ne apie tai. Mane sudomino gyventojų nuomonės apie NT mokestį, kurias gyventojai pateikė į Delfi svetainėje piliečiams užduotą klausimą. Kažkas mano, kad apmokestintas turi būti antras ir paskesnis būstas, kažkas siūlo nustatyti 100 tūkst. litų neapmokestinamą vertę, dar kažkas mano, kad nustatyti reikia neapmokestinamo ploto dydį. Džiugu, kad atsirado prieštaraujančių šiam mokesčiui.

Vis dėlto tos diskusijos apie NT mokestį ir neapmokestinimą pagal vertę ar plotą labai primena Seime verdančias diskusijas. Kiekvienas turi savo nuomonę, o suderinti jų kol kas nepavyksta. Tai, ką vakar svarstymo metu matėme Seimo posėdžių salėje verčiau primena “brainstorm” sesiją, “apsišaudymą” idėjomis ir nuomonėmis. Neįtikėtina, kad mokestį norima priimti iki galo net neišdiskutavus mokesčio koncepcijos.

Dažnai tekdavo girdėti argumentą, kad NT mokestis gyventojams suteiktų savivaldybėms daugiau savarankiškumo, tai taptų finansiniu šaltiniu, iš kurio būtų galima gerinti aplinką, sutvarkyti miesto infrastruktūrą. Štai ir Vyriausybės programoje buvo įtvirtinta tokia nuostata: ‘”Įvesime nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ir iš šio mokesčio pajamų
sudarysime savarankišką finansinių išteklių šaltinį savivaldybėms.” Tačiau Vyriausybės išvadoje dėl šio mokesčio buvo pasiūlyta, kad mokestis būtų mokamas į valstybės biudžetą. Vadinasi, pati Vyriausybė pamynė savo programos įtvirtintą nuostatą!

Čia mano blogo įrašas ir nutrūksta, man sužinojus, kad šis mokestis ką tik priimtas.

Rodyk draugams

Vytautas Žukauskas: Mitai apie minimalią mėnesinę algą

Diskusijose apie minimalios mėnesinė algos (toliau – MMA) didinimą skamba keletas nepagrįstų argumentų. Paminėsiu ir paneigsiu tris iš jų.

Minimalios mėnesinės algos didinimas skatina vartojimą

NE. Šiuo argumentu daroma prielaida, kad padidinus MMA, padidėja visų ankstesnę MMA gaunančių žmonių atlyginimas. Taip nėra. Padidinus MMA, dalis įmonių neįstengia MMA padidinti visiems darbuotojams. (Juk vien dėl to, kad valdžia nusprendė didinti MMA, nuo to įmonės negauna daugiau pajamų, nepadidėja jų našumas.) Taigi, nors daliai darbuotojų ir mokama padidinta MMA, kita dalis darbuotojų yra atleidžiami. Taigi, darbo užmokesčio fondas gali ne tik nepadidėti, tačiau ir sumažėti.

Statistikos departamento duomenimis 2010 m. MMA Lietuvoje gavo apie 68 tūkst. pilną darbo dieną dirbančių žmonių. Padauginus iš 800 Lt. gauname apie 54 mln. Lt jų gaunamą bruto darbo užmokestį. Įsivaizduokime, jog MMA pakeliama iki 1000 Lt. Tarkime trims ketvirtadaliams (o tai jau būtų labai daug!) šių darbuotojų darbo užmokestis yra pakeliamas, o vienas ketvirtadalis darbuotojų praranda darbą. Tokiu atveju darbo užmokesčio fondas ne padidėja, o sumažėja iki 51 mln. Lt.

Taigi, MMA didinimas neskatina vartojimo. Atvirkščiai, jį gali sumažinti, mažindamas mokamo darbo užmokesčio fondą.

Kitose ES valstybėse MMA apskaičiuojama pagal vidutinį atlyginimą

NE. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis nei viena Europos Sąjungos valstybė nėra įsivedusi automatinio MMA skaičiavimo pagal VDU (tokio, koks yra siūlomas Seimo opozicijos ir profesinių sąjungų.) Kipras, Estija ir Latvija buvo nusimatę vienkartinį MMA ir VDU santykio tikslą, tačiau susiejimas nebuvo automatinis. Kitos šalys, tokios kaip Bulgarija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Makedonija, Olandija, Lenkija, Slovakija, Ispanija spręsdamos dėl MMA dydžio atsižvelgia į vidutinį darbo užmokestį, tačiau sprendimą lemią ir daugelis kitų kriterijų, tokių kaip nedarbo lygis, ekonominė situacija, produktyvumas, įmonių galimybė mokėti, socialinių išmokų lygis, kainų augimas, darbuotojų poreikiai ir kt. Šiuo atveju susiejimas taip pat nėra automatinis, į šiuos kriterijus yra atsižvelgiama.

Lietuvoje MMA atotrūkis nuo vidutinio darbo užmokesčio yra vienas didžiausių ES

NE. Eurostat duomenimis, Lietuvoje MMA sudaro 42 proc. VDU. (Galima sakyti, kad MMA atotrūkis nuo VDU yra 58 proc. punktai). Tačiau didžiojoje dalyje ES valstybių šis atotrūkis yra dar didesnis: Graikijoje, Airijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Estijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Rumunijoje. Šiose valstybėse vidutinis MMA atotrūkis nuo VDU yra 63 proc.

image

Rodyk draugams