BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Perspėjimus - ir ant politikų reklamos

Seime vėl užregistruotas pasiūlymas, kad reikia didinti ant cigarečių pakelio esantį perspėjimą. Dabar norima, kad perspėjimas siektų ne mažiau 80 proc. pakelio ploto. „Argumentai” kaip visada tie patys: žmogus yra kvailas, nesugeba pasirinkti, pasiduoda reklamai. Nepritariu nei vienai iš šių minčių, bet įrašas ne apie tai.

Vadovaujantis ta pačia logika, panašių perspėjimų reikėtų ir ant politinės reklamos. Visi argumentai, kurie tinka perspėjimui ant cigarečių pakelio tinka ir politinių partijų (ar šiaip politikų) reklamai. Pvz., „Atsargiai - pažadai gali būti nevykdomi”, arba, „Žodžiai ir darbai gali skirtis”, arba „Politikas reklamoje gali atrodyti gražesnis, geresnis, moralesnis, nei tikrovėje”, arba „***Yra specialių sąlygų” Sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės.

Iniciatyvą irgi galima tęsti toliau. Pvz., galima įpareigoti televizoriuje kalbant politikui, bėgtų eilutė „Politikas už turinį neatsako”.

Šio pašmaikštavimo esmė - politikai mėgsta labai aukštus standartus kelti visiems, tik ne sau. Turi verslą -įrodyk, kad neapgaudinėji. Gamini prekes - įrodinėk iki begalybės, kad produktas nekenkia. Politikai aišku iškart atsakys,kad juos išrinko žmonės, tad tai savaime jau yra jų kokybės ženklas ir aukščiausias standartas. Nesiginčysiu. Bet cigaretes irgi renkasi žmonės.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Plius 9 litrai benzino

Lrytas spausdina pamąstymus apie minimalią algą išreikštą benzino kiekiu. Tačiau, liūdint dėl prarastų 6 litro benzino, pamirštama, kad: jei Lietuva benzinui taikytų minimalų akcizą, nustatytą ES, tuomet benzinas galėtų kainuoti apie 30 ct už litrą pigiau, t.y. ne 4,80 Lt, o apie 4,50 Lt. Išreiškus viską per minimalią algą, benzino būtų galima įsipilti ne 140 litrų, o 149 litrus. 9 litrais daugiau. Sutinku, kad nes stebuklas, bet vis į baką.

Lietuva šiuo metu taiko 1,50 Lt akcizo mokestį litrui benzino. Tačiau pagal direktyvą 2003/96/EB Lietuva turi taikyti 359 Eurų akcizą tūkstančiui litrų arba 1,24 Lt vienam litrui benzino. 1,50-1,24=26 ct skirtumas. 26 ct dar apmokestinkime 21% PVM (taip, PVM taikomas ir akcizui, t.y. mokestis apmokestinamas mokesčiu!) ir gausime visus 31 centą litrui. Daugmaž tiek pigiau benzinas galėtų kainuoti, jei Lietuva savarankiškai netaikytų aukštesnio akcizo mokesčio.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Daugiabutyje leidžiama tik „būti”

Ar esate ką nors ūkiško nuveikę namie? Kvailas klausimas. Be abejo, kad esate ir baldus rinkę, lemputę keitę, prie kompiuterio dienos darbus užbaiginėję ir daugybę kitokių ūkinių veiklų užsiiminėję. Blogai, nes patalpų paskirtis tai juk ne tokia. Kaip jūs taip ne pagal patalpų paskirtį elgiatės. Juk jūsų daugiabutis gyvenamosios paskirties, o jūs taip neatsakingai elgiatės ir jame ūkine veikla užsiimate. Daugiabutyje galima tik „būti”, „gyventi” taip, kad niekam nepasirodytų, jog kažką veikiate.

Kalbu apie nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Sveikatos ministro įsakymą neišduoti higienos paso, jeigu nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka veiklos, kuriai toks pasas reikalingas. Kitaip tariant, kadangi daugiabučiai yra gyvenamosios paskirties, juose, nepakeitus patalpų paskirties, nebegalės veikti nei kirpyklos, nei batų taisyklos, nei skalbyklos nei sporto klubai ar kitų panašių paslaugų teikėjai. (Nebent seniau išduotas higienos pasas dar galioja)

Biurokratai postringauja, jog verslas turėjo laiko pasiruošti pokyčiams, apie naujus reikalavimus buvo pranešta iš anksto. Gal ir buvo, bet nuo to, jog apie kvailystę buvo pranešta iš anksto, ji netampa protingesnė. Norint patenkinti naują reikalavimą reikia prasibrauti pro didžiules biurokratines džiungles, gaišti brangų laiką ir patuštinti kišenes keliais, o turbūt netgi keliolika tūkstančių litų. Puikus būdas „nužudyti” kokią mažą kirpyklėlę ar odontologijos kabinetą, savarankiškai duonai užsidirbantį verslininką.

Blogiausia, kad visos šios problemos yra sukurtos tik dėl visiškai biurokratinio sprendimo, kuris neatsižvelgia į realybę ir joje gyvenančius žmones. Juk ir anksčiau norint gauti higienos pasą reikėjo atitikti ūkinei veiklai keliamus reikalavimus, o patalpų paskirtis yra tik formalumas. Tai puikus pavyzdys, kai valdžios atstovams konkretus pakeitimas yra tik eilutė dokumentuose, o veikla užsiimantiems žmonėms - milžiniškas veiklos apsunkinimas.

Juokaujant galima būtų spėti, jog norėdami būti nuoseklūs ir užtikrinti, jog patalpos visur ir visada atitiktų veiklą valdžios atstovai pradės reikalauti internete registruoti kiekvieną savo judesį ir tuo pačiu keisti patalpų paskirtį. Gamini šeimai pusryčius - užregistruoji savo virtuvę kaip maitinimo paslaugoms skirtą patalpą, miegamajame mini treniruoklį - užregistruoji patalpą kaip sporto klubą…kad tik sienos neįsižeistų dėl savo paskirties…

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Kodėl apskritai reikia nemokamo persikėlimo keltu?

Lietuvos rytas spausdina, o Delfi, IQ ir kiti perspausdina žinutę apie tai, kad norima drausminti žmones, kurie piktnaudžiauja lengvatų sistema, keliantis keltais iš Klaipėdos.

„Smiltynės perkėlos” keltai per Kuršių marias neatlygintinai plukdo Neringos ir Klaipėdos savivaldybėse registruotų fizinių bei juridinių asmenų transportą. Mokesčių lengvatomis gali naudotis ir automobilių savininkai, su kuriais šie asmenys yra sudarę panaudos sutartis.

Lengvatos esmę gerai aprašo pati įmonė
„[pagal Vyriausybės nutarimą -nuoroda] AB „Smiltynės perkėla” privalo vykdyti neatlygintiną perkėlimą keltais įstaigoms, organizacijoms, registruotoms Neringoje bei Smiltynėje, inspekcijoms, Neringos bei Smiltynės gyventojams bei jų transporto priemonėms ir kt. numatytiems šiame nutarime. Kompensacijos dydis nustatomas pagal faktinį perkeltų per ataskaitinį laikotarpį keleivių ir transporto priemonių skaičių ir faktiškai jiems perkelti patirtas sąnaudas.”

Susisiekimo ministerijos iniciatyva - gera. Bet kodėl nežengti dar toliau ir apskritai nebekompensuoti už persikėlimą?

Viešo kapitalo subjektai už paslaugą galėtų mokėti kaip už bet kokią kitą paslaugą. Tai, jog AB „Smiltynės perkėla” priklauso valstybei neturi jokios reikšmės. AB „Lesto” irgi beveik priklauso valstybei, bet biudžetinės ar viešo kapitalo įstaigos už elektros energiją moka pilną kainą. Savivaldybės įstaigos, miestuose, kur šilumos tiekimo įmonės priklauso savivaldybėms, už šilumą moka pilną kainą ir t.t. Jei dėl mokėjimo už persikėlimą padidės tokių įstaigų finansavimo poreikis - tereikia atitinkamai pakoreguoti įstaigų biudžetus.

Su privačiais subjektais - dar paprasčiau. Persikėlimas keltu yra paslauga. Tiesa sakant, net nelabai įsivaizduoju, kaip ir kodėl ši lengvata atsirado ir buvo pateisinta. Unikali situacija, kad gali prisireikti dažnai naudotis kelto paslaugomis? Bet juk dėl to, kad pvz., Vilniuje į darbą tenka važiuoti didesnį atstumą, nei kituose miestuose, vilniečiams už kurą nekompensuojama.

Jau matau pora potencialių kontraargumentų.

Pirmas - AB „Smiltynės perkėla” yra monopolija. Nesiginčiju, bet monopolija tiek įstatymiškai, tiek faktiškai yra būtent dėl tos priežasties, kad gali paslaugas teikti „nemokamai”, už kurias po to įmonei yra apmokama iš valstybės lėšų (vien 2011 metais iš LAKD gauta apie 5,2 mln. Litų). Ši subsidija ir palaiko monopoliją.

Antra, nebemokant kompensacijų išaugtų verslo kaštai. Nesiginčiju, bet tai yra dalis geografinių sąlygų (kaip ir minėtas pavyzdys apie ilgesnius atstumus Vilniuje). Kituose mietuose veikiančios įmonės neturi kitų geografinių sąlygų nulemtų privalumų, kaip uostamiestyje veikiančios įmonės. Kitaip tariant, visuose miestuose sąlygos yra skirtingos, bet mes net nemanome, kad jas reikia bandyti „suvienodinti” subsidijomis ar mokesčiais.

Argumentų ir kontraargumentų galima sugalvoti ir daugiau. Bet esminis momentas yra šis - kuo paslaugų kaina labiau atitinka rinkos kaina, ir kuo apmokėjimas už paslaugą yra labiau tiesioginis (t.y. kas naudojasi paslauga, tas ir moka) tuo paslaugos yra teikiamos efektyviau.

Rodyk draugams

Kaetana Leontjeva. Mitologijoje pasiklydę graikai (ir ne tik)

Šįryt pranešta apie tai, kad po daugiau nei pusę paros trukusių derybų buvo susitarta dėl antrojo finansinės pagalbos Graikijai paketo. Remiantis pasiektu susitarimu, privatūs investuotojai sutiko nurašyti 53.5 proc. skolų, t.y. daugiau negu buvo sutarta spalio mėnesį, kai investuotojai sutiko nurašyti 50 proc. skolų. Graikai sutiko mažinti darbuotojų viešajame sektoriuje skaičių, liberalizuoti darbo rinką ir mažinti minimalią algą.

Nors šis susitarimas visų pirma pateikiamas kaip “gelbėjimosi šiaudas” ir “finansinė pagalba” Graikijai, dalykus reikėtų vadinti tikraisiais vardais. Tai, kas įvyko, yra koordinuotas Graikijos bankrotas. Privačių investuojų sutikimo mažinti skolą “savanoriškumas” taipogi kvestionuotinas. Besidomintiems siūlau paskaityti Alvaro Vargas Llosa straipsnį “The Grand Myth About Greek Solvency”, kuriame autorius aiškina, kad mitas apie Graikijos mokumą, skolos mažinimo “savanoriškumą” ir bankroto nebuvimą gyvuoja dėl to, kad jei Graikija oficialiai paskelbtų apie savo nemokumą, obligacijų draudimą teikiančioms institucijoms tektų mokėti milžiniškas sumas. Kadangi dabartinė situacija nepatenka į oficialius “bankroto” apibrėžimo rėmus, tai nėra laikoma draudiminiu įvykiu.

Čia galima būtų pridėti dar vieną mito aspektą. Dalis graikų, protestuojančių prieš taupymo politiką, taip pat yra giliai pasiklydę mitologijoje ir iki šiol nenusileidžia ant žemės ir atsisako suvokti prasiskolinimo grėsmes ir taupymo svarbą. Vis dėlto tai, kad politikai kuria vienus mitus, o žmonės gyvena savo pačių susikurtoje mitologijoje, realybės nepaneigia.

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: Taksi rinka ir teorija

Pastarosiomis dienomis taksi rinkai buvo skirta labai daug dėmesio, tačiau šis įrašas ne apie taksi Vilniuje o apie… taksi Teherane. Taksi rinka yra puikus pavyzdys, kad net ir pačioms komplikuočiausioms problemoms rinka randa tinkamus sprendimus. Pabrėžiu tinkamus. Dažnai rinkos sprendimai yra kritikuojami, dėlto, kad yra netobuli. Bet tobulų sprendimų nėra, tobulų ir nereikia. Žmogus taip pat netobulas. Kaip sako kai kurie anatomai: ir kvėpuoti, ir valgyti per tą pačią burną yra labai prastas dizainas - nes lengvai galima užspringti. Nepaisant to, žmogus veikia. Lygiai taip pat su rinka ir jos sprendimais: jie veikia. Ir veikia daug kartų geriau, nei valdžios sprendimai. Bet užteks teorijos. Žemiau - versta ištrauka iš Economist straipsnio apie Teherano taksi sistemą.

Irano sostinėje kiekvienas automobilis gali būti taksi ir bet kas, norintis pavežti keleivį, taip ir daro.
Londone yra 22 000 „juodųjų” taksi ir dar 49 000 licencijuotų automobilių. (apie vingrybes, kuo šios taksi skiriasi aiškina wikipedia) - Teherane dirba 30 000 licencijuotų taksi, ir dar apie 53 000 taksi be licencijų, nors šis skaičius labai apytikslis. Ir rezultatas visai nėra „Prisukamo apelsino” stiliaus pasaulis su nuolatiniais seksualiniais užpuolimais, ginkluotais apiplėšimais ir visišku visuomenės griuvimu <…> Priešingai, Teherane nukeliauti iš vienos vietos į kitą yra neįtikėtinai lengva, saugu ir nebrangu.

Nesant formalių struktūrų, išsivystė pažangi taksi ekosistema. Klientai gali išsikviesti taksi prie durų arba pasigauti ją gatvėje, tada taksi važiuos vieni (dar baste - uždarytomis durimis). Arba galima paeiti iki vienos iš pagrindinių gatvių ir bet kurioje gatvės vietoje įšokti į vieną iš bendrųjų taksi, kurios kursuoja nustatytais maršrutais tam tikromis gatvėmis, arba nuo vienos aikštės iki kitos. Šios bendrosios taksi visame mieste sudaro didžiulį tinklą. Nelicencijuotos taksi atrodo kaip įprasti automobiliai, bet vairuotojai važiuoja lėčiau, ieškodami klientų, mirksi šviesomis laukiantiesiems ir dažnai laiko šiek tiek pravertą langą, kad žmonės galėtų sušukti, kur važiuoja.

Važinėjant nustatytais maršrutais vairuotojams nebereikia žinoti visų gatvių ar naudotis žemėlapiais. Todėl nelicencijuotiems vairuotojams šie maršrutai patinka (nors tai nereiškia, kad nerastumėte taksi ilgesniam maršrutui ar sudėtingesnei kelionei). Ši sistema papildo miesto viešojo transporto sistemą, kurią sudaro 3 metro linijos, daugybė autobusų maršrutų ir neišvengiami taksi motociklai.

Todėl klientams retai tenka laukti. Piko valandomis taksi ne dingsta, kaip dažnai įvyksta Londone, - jų dar padaugėja. Pasiūla taip pat prisitaiko prie padidėjusios paklausos vakarais, kai žmonės grįžta namo.

Tai kas tinka Iranui, nebūtinai tinka Lietuvai. Ne tokia ir šio įrašo mintis. Esmė tokia - rinkos dalyviai sukuria originalius ir veikiančius sprendimus. Ir jei valdžios atstovai, kuriai nors problemai nemato sprendimų, tai nereiškia, kad sprendimų nesugalvos rinkos dalyviai.

Rodyk draugams

Rūta Vainienė: Valentino dienos ekonomika

Šiandien sveikiname savo artimiausius žmones Valentino dienos proga. Ar žinojote, kad šia meilės diena galima iliustruoti net kelis svarbius ekonomikos principus? Rinkos ir gerovės kūrimo svarbą, dalijimąsi ir informacijos perteikimą, matomą ir nematomą prekių vartojimo puses galima analizuoti ir Valentino dienos pavyzdžiu.

George Mason Universiteto profesorius Chris Coyne savo meilę prisipažįsta laisvai rinkai žaismingame video, kurį kviečiame pažiūrėti.

Rodyk draugams

Rūta Vainienė. Papildytas ekonomikos lėktuvo skrydžių žurnalas

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė:

„Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje. Deja, kiek prastesni negu tikėtasi BVP duomenys rodo, kad dėl lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo, Lietuvos eksporto variklis sparčiai praranda savo galią, tad panašu, kad Lietuvos ekonomikos lėktuvui šiais metais teks leistis tik su vienu veikiančiu - vidaus vartojimo, - varikliu. Nuo šio variklio galios didele dalimi priklausys koks bus Lietuvos ekonomikos nusileidimas: „minkštas“ ar „kietas“.

Kadangi skrydžio vaizdas neišbaigtas, papildau ekonomikos lėktuvo skrydžio vaizdą įrašais iš juodosios lėktuvo dėžės.

Tenka apgailestauti, kad lėktuvo pilotai nebuvo pasirengę sudėtingam skrydžiui, nors jau kartą tūpė sudėtingomis oro sąlygomis. Besiginčydami dėl skrydžio taktikos, dar pakilti ant mokesčių sparnų, ar jau leistis and siauresnio išlaidų tako, jie vis jautė už nugaros vėsų alsavimą iš skrydžių kontrolės centro. Traškesiai netrukdė išgirsti įsakmių centro nurodymų: jūsų borte pensininkai, negalite išsidrėbti and mažų pensijų tako prieš pat pilotų kvalifikacijos patikrinimą 2012 metų rudenį.

Stiuardesių, o jų net 14, elgesys taip pat kelia įtarimų, mat užuot galvojusios apie lėktuvą ir jo keleivius, joms labiau rūpėjo nuosavos gelbėjimosi liemenės ir tai, kad nusileidimo metu nebūtų sužalotas jų veidas. Mat stiuardesių patikrinimai sutampa su pilotų, o didžiąja dalimi jų atrankos sėkmę lemia graži išvaizda, į kurią reikia investuoti. Tad skrydžio metu labai paranku priglusti prie pasiturinčio keleivio, ir paprašyti pinigų pudrai. Per turbulencijas labiausiai reikia saugoti save.

Aviacijos kontrolė praneša, kad keleiviai nebuvo informuoti, kad į lėktuvą būtina pasiimti papildomą pagalvėlę, mat po sėdyne esančios valstybinio socialinio draudimo liemenės yra kiauros. Kai kurie keleiviai (patys lakiausi) katapultavosi ir nusileido Airijoje, Ispanijoje ar Britanijoje, tam jie naudojo nuosavus sparnus.

Oro lėktuvo kabinoje nepritrūko, tad neiškrito papildomas deguonies padavimas TVF vamzdeliu. Beje, patariama pradžioje šį deguonį pasijungti sau, ir tik tada kaukę su deguonimi uždėti vaikui. Pagal šią rekomendaciją dažnai elgiamasi ir ne skrydžio metu.

Fiuzeliažas nebuvo pažeistas, apie variklius jau pakalbėjo p. Mauricas, tad kol kas skrendame ir tūpti neketiname, nes dar turime kuro, kokius 500 000 dirbančių privačiame sektoriuje. Jie senka, kaloringumas mažėja, tačiau kol kas išlaiko 3 milijonus lėktuvo keleivių. Gero oro jums linki ekonomistė, kuri ne sinoptikė.

Tyrimas tęsiamas.

Rodyk draugams