BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaetana Leontjeva. Užtariant premjerą Butkevičių dėl valstybės investicijų mažinimo

Naujoji Vyriausybė nuo ateinančių metų žada didinti minimalią algą nuo 850 iki 1000 litų. Žinoma, toks sprendimas reikalaus papildomų lėšų ir privačiame, ir viešajame sektoriuje. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius paminėjo, kad didžioji dalis finansavimo MMA didinimui bus skirta mažinant valstybės investicijų programą – nuo kitų metų nebus pradėti nauji projektai. Šis žingsnis iškart susilaukė kritikos, o internete pradėjo sklandyti paveikslėlis su užrašu “Laužysim meškeres – duosim žmonėms žuvį”. Kad ir kaip nesutikčiau su sprendimu didinti MMA, šioje vietoje apginčiau premjerą Butkevičių dėl investicijų mažinimo.

Juk valstybės investicijos nėra tas pats, kas privataus sektoriaus investicijos. Verslo investicijos grįžta per naujas parduodamas prekes ir paslaugas, taip uždirbamos pajamos ir pelnas. Tačiau valstybės investicijos yra tas pats pravalgymas, tik ne tiesiogiai duodant išmokas žmonėms, bet įsigyjant ilgalaikį turtą per viešuosius pirkimus. Investicijos tėra gražus pavadinimas, iš tiesų tai yra tos pačios išlaidos, kurios ateityje pareikalaus dar didesnių išlaidų jų priežiūrai (tarkime, jeigu statomas naujas pastatas, kurį veikia reikės prižiūrėti, šildyti ir t.t.). Dar daugiau, valstybės investicijos atliekamos be kaštų ir naudos analizės, tad niekas negali pasakyti, kokia jų teikiama nauda.

Ankstesnės vyriausybės paruoštoje valstybės investicijų programoje buvo numatytos štai tokios naujos investicijos:

- Valdomų rūmų ilgalaikio turto įsigijimas – 763 tūkst. Lt.,

- Skaitmeninės televizijos ir vaizdo transliacijos įrangos įsigijimas LR Seimui – viso 250 tūkst. Lt., iš kurių 2013 – 100 tūkst. Lt.,

- Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra – 33,4 mln. Lt., iš kurių 2013 – 16,7 mln. Lt.

- Žemės ūkio sektoriaus integruotos informacinės sistemos plėtra – viso 14,3 mln. lt., iš kurių 2013 – 7,8 mln. Lt.,

- Nacionalinės miškų inventorizacijos informacinės sistemos modernizavimas ir plėtra – 1 430 tūkst., iš kurių 2013 – 900 tūkst. Lt.,

- Interneto svetainės, skirtos Europos Ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos viešinimui, sukūrimas ir palaikymas – viso 238 tūkst., iš kurių 2013 – 234 tūkst. Lt.,

- Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainės atnaujinimas – viso 115 tūkst., iš kurių 2013 – 85 tūkst. Lt.

Ir tai dar toli gražu ne visi naujų “investicijų” pavyzdžiai. Išvada tokia, kad šalis galės išgyventi ir be tokių “investicijų”, tik būtų geriau, jeigu sutaupytų lėšų apimtimi būtų mažinamas biudžeto deficitas, o ne finansuojamas ekonomikai pavojingas sprendimas didinti MMA. Bet kuriuo atveju reikia pasveikinti naująją vyriausybę nusprendus nesiskolinti daugiau lėšų šiam sprendimui finansuoti, o perskirstyti lėšas biudžeto viduje.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: Gyvulių ūkis

Kai liūtų gauja pagauna gazelę Afrikos savanoje ir ją papjauna - tai gamtos vaizdelis sekmadienio televizoriaus ekrane. Tačiau kai žmonės paskerdžia kiaulę maistui - tai jau potencialus gyvūnų teisių pažeidimas. Ir, be abejo, „geradarės” Europos Sąjungos institucijos bėga į pagalbą - nuo sausio 1 dienos skerdyklose bus privalomas gyvulių gerovės specialisto etatas.

Eilinį kartą visiškai technokratinis sprendimas, užkrausiantis verslą papildomais popierizmais ir išlaidomis. Tie mėsos vartotojai, kurie nori valgyti pievose lakstančių kiaulių mėsą, tai gali daryti ir dabar - už didesnę kainą, be abejo, nes pievos kainuoja. Lygiai taip pat gali reikalauti gerų kitų gyvulių laikymo sąlygų ar gražaus elgesio su jais. Kitiems - tai mažiau svarbu. Esmė ta, kad pirkėjai puikiai patys kontroliuoja mėsos gamintojus ir formalaus etato sukūrimas nieko nesprendžia.

Deja, bet susidaro įspūdis, jog Europos Sąjungos biurokratai tokiais reikalavimais tik reaguoja į visiškai neracionalų, emocijomis grįstą žmonių susirūpinimą gyvulių laikymo sąlygomis didelėse skerdyklose. Kitaip tariant, koks realus skirtumas tarp 1000 paskerstų kiaulių atskiruose tvartuose ir vienoje skerdykloje? Tiesiog, kai skerdžiama vienoje vietoje, galime matyti proceso mąstą ir darbo pasidalinimo rezultatą. Tada vaizdas dažnam yra nemalonus ir valdžia „skuba į pagalbą” steigdama etatus.

Ir apskritai, jeigu jau kalbame apie gyvulių teises, tai gal leiskime jiems patiems spręsti. Kaip Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkyje”, patys gyvuliai galės kelti revoliucijas, leisti įsakymus (iš „Gyvulių ūkio”):

1. Kiekvienas vaikštantis dviem kojom yra priešas.
2. Kiekvienas vaikštantis keturioms kojom ar turintis sparnus yra draugas.
3. Gyvūnas neturi dėvėti rūbų.
4. Gyvūnas neturi miegoti lovoje.
5. Gyvūnas neturi vartoti alkoholio.
6. Gyvūnas negali nužudyti kito gyvūno.
7. Visi gyvūnai lygūs.

Na, o blogiausiu atveju įsteigs bent jau kiaulių profsąjungą.

Rodyk draugams