Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena.

Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas.

Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz. Belgija, Lenkija, Prancūzija, Slovėnija) neturi laisvos antros Kalėdų dienos. Kūčias švenčia posovietinės šalys: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Slovakija, nuo šių metų ir Lietuva bei dvi Skandinavijos šalys. Gruodžio 31 d. nedirba tik bulgarai, latviai ir šveicarai (pastarieji dirba Kūčių dieną).

Tad kaip tie europiečiai turi tų atostogų? Pirmiausia, darbuotojai pasinaudoja savo kasmetinėmis atostogomis, neatostogaudami viso laiko vasarą, bet tradiciškai pasiliekama viena privalomų atostogų savaitė žiemos sezonui. Antra, daugelyje ES šalių taikomas vidutinio darbo laiko skaičiavimas - t.y. įstatymu nustatomi ne griežti rėmai, kiek maksimaliai galima dirbti valandų, bet skaičiuojamas darbo valandų vidurkis per tam tikrą laikotarpį. Ir ši apskaita, galima ne tik kolektyvinėmis sutartimis (kaip yra Lietuvoje), bet ir individualia sutartimi. Tad eilinis darbuotojas gali savo mėnesio darbo valandas susitarus su darbdaviu išsidėlioti taip, kad dirbti reikėtų tik tris darbo savaites, o ketvirtąją turi „kalėdinę” - laisvą. Taigi, ši savaitė nėra nukritusi iš dangaus. Tiesiog individualūs darbuotojai turi didesnes galimybes planuoti savo darbo ir poilsio laiką, o ne laukti, kada valstybė ar Seimo nariai suteiks malonę nedirbti ir būti su šeima ar kitaip ruoštis šventėms.

Įstatymo projekto iniciatorius, grįsdamas, kodėl siūlo dar vieną nedarbo dieną, rašo, jog „manytų”, kad Naujųjų metų sutikimas yra svarbi šventė. Kas gali paneigti? Vienam svarbi, kitam - ne, trečiam svarbesnės Antaninės, ar apkritai mamos gimtadienis. O kadangi pasirinkimą, kaip derinti darbo ir poilsio laiką, riboja Darbo kodeksas su nelanksčia darbo laiko apskaita, belieka laukti, kada ir kas iš valdininkų pagal savo įsitikinimus „pamanys”, kad kuri nors diena yra svarbi šventė.

Beje, oficialiame aiškinamajame rašte grindžiant pakeitimų poreikį pateikiama informacijos ir iš „įvairenybių skyrelio”:

„Naujųjų Metų vakarą <…> valgiai galėjo būti nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Naujų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. <…> Buvo manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus.”

Tikiuosi, kad Naujųjų nepramiegojote, tad - darbingų metų!

Rodyk draugams