BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

R.Girguolaitė. „Socminui“ užimtumas ir darbo santykių reguliavimas nesusiję?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertinusi „pasikeitusias aplinkybes” skelbia, kad darbo santykių reguliavimo tobulinimas šiandien nebėra aktualus ir tikslingas - darbo santykių reguliavimas jau dabar yra puikiai atspindintis rinkos poreikius. Ir savo ruožtu siekia atšaukti praeitos Vyriausybės parengtą Darbo kodekso (DK) pakeitimų projektą, kurio nuostatos turėjo sumažinti administracinę naštą ir suteikti darbo rinkai lankstumo. Tik kas tos „pasikeitusios aplinkybės”, kurios nepraėjus nė metams kardinaliai pakeitė situaciją?

Su aplinkybėmis, kurias Ministerija vertino, būtų išties įdomu susipažinti detaliau - juk šis projektas Trišalėje taryboje ir Seime svarstytas vos pernai, 2012 m. Per šį laikotarpį, beje, pasikeitė tik Vyriausybės nariai, bet ne ekonominė situacija. LLRI atlikto rinkos dalyvių nuomonės tyrimo duomenimis, BVP ir šiais metais liks panašus kaip ir 2012 m. - apie 3,4%. Apklaustieji prognozuoja tik 0,2 proc. ekonomikos augimą. Nedarbo lygis liks apie 12%. Taigi, šalies ekonominė situacija nėra pasikeitusi. Priešingai, situacija reikalauja toliau vykdyti reformas.

Už darbo santykių modernizavimo tęsimą pasisako ir Europos Komisija. Ji savo rekomendacijose pažymi, kad būtina imtis papildomų priemonių darbo rinkos lankstumui didinti, jog būtų užtikrintas darbo rinko užimtumas, ypač jaunų žmonių ir nekvalifikuotų darbuotojų.

Darbo santykių reguliavimo problemos ir jas keliantys Darbo kodekso straipsniai taip pat yra įvardinti. Praėjusiais metais socialiniai partneriai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priešakyje, nuveikė didžiulį darbą analizuodami ir diskutuodami, kurios Darbo kodekso nuostatos yra labiausiai varžančios darbo santykius, trukdančios įsidarbinimui ir verslo plėtrai. Pateiktas DK pakeitimų projektas nuosaikiai palengvintų administracinę naštą bei priderintų Darbo kodeksą prie šiuolaikinės darbo rinkos poreikių ir nesikėsintų į darbuotojų teises (plačiau buvusiuose įrašuose).

Be „pasikeitusių aplinkybių”, Ministerija, siūlydama atšaukti DK pakeitimus, nurodo Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos prioritetą - solidarumą, socialinių partnerių bendradarbiavimą. Neva Trišalėje taryboje nerasta sutarimo dėl projekto, todėl Vyriausybė, atsiimdama DK pakeitimų paketą, vykdo savo programą.

Įdomu tai, kad kitas punktas Vyriausybės programoje yra darbo vietų kūrimas, užimtumo didinimas, lanksčių darbo formų diegimas įgyvendinimas. Tačiau atšaukiant DK pakeitimų paketą lieka visiškai neaišku, kaip jis bus įgyvendinamas.

Tiesa, darbo grupė užimtumui didinti jau yra. Viename jos posėdžių valstybės institucijos gerą valandą ginčijosi kaip pavadinti dokumentą, kurį rengia darbo grupė - strategija, programa ar planu? Akivaizdu, kad pasirūpinta, jog nors ministerijos būtų užimtos. Kitiems mirtingiesiems lieka palaukti, kol Trišalė taryba išmoks konstruktyvaus dialogo, nes be jos pritarimo su darbo santykių reguliavimu susiję projektai praktiškai net nepasiekia tautos išrinktųjų - Seimo narių.

Rodyk draugams

Emilis Ruželė: „QWERTYUIOP“

„QWERTYUIOP”. Taip galiu pavadinti savo kompiuterį, savo dviratį, net savo šunį. Taip pat tai galėtų būti mano naujos rankų darbo kompiuterinę klaviatūrą gaminančios įmonės pavadinimas. Tačiau jos registruoti Lietuvoje nuo šių metų gegužės 1 dienos tikrai negalėsiu, nes tai nelietuviškas žodis. Nuo šios dienos registro tvarkytojai privalės konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija gavę prašymą keisti egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą ar registruoti steigiamą naują juridinį asmenį. Jeigu pavadinimas nelietuviškas arba „nepapuola” į išimčių sąrašus - netinka.

Sunkiai suprantama, nes aš niekada ir neplanavau įmonės vadinti lietuviškai, nesiruošiu Lietuvoje pardavinėti savo produkcijos, galiausiai - mano įmonės pavadinimas net nėra žodis, jis net nepretenduoja būti kokios nors kalbos dalimi. Tiesiog norėjau įmonę įregistruoti Lietuvoje, mokėti čia mokesčius, įdarbinti žmones.

Vakarykščiame „Verslo žinių” straipsnyje šia tema Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė teigia, kad baimė, jog su lietuvišku įmonės pavadinimu gali būti sunkiau konkuruoti užsienio rinkose, rodo mūsų verslo provincialumą. Drįstu paprieštarauti. Provincialumu spinduliuoja požiūris, jog lietuviai verslą gali pradėti ir sėkmingai vystyti tik Lietuvoje. Neleidžiate UAB „QWERTYUIOP” registruoti Lietuvoje - jokių bėdų, įregistruosiu Estijoje ar kitoje šalyje, ten mokėsiu mokesčius, įdarbinsiu žmones. Ir kam nuo to geriau?

Šis jau kurį laiką egzistuojantis ir vis griežčiau taikomas reikalavimas nėra milžiniška našta, tačiau tai dar viena smulkmena bloginanti verslo sąlygas Lietuvoje. Kas jau kas, bet Valstybinė lietuvių kalbos komisija turėtų žinoti - kad lašas po lašo…

Rodyk draugams

Žilvinas Šilėnas: “Vokeliai” didina “skurdo” statistiką

Žinutė Delfi apie „reidą“ į piceriją atskleidžia vieną įžvalgą apie „skurdo“ matavimus Lietuvoje. Dėl „vokelių“, oficialus atlyginimas Lietuvoje atrodo žemesnis, nei yra iš tikrųjų. Dar daugiau, „vokeliai“ egzistuoja iš esmės mažų atlyginimų segmente. Tuo tarpu aukštų atlyginimų segmente vokeliai iš esmės neegzistuoja, nes tam nėra paskatų. Trumpai tariant, maži atlyginimai atrodo dar mažesni, nei yra iš tikrųjų.

O tai turi keletą statistinių pasekmių. Pirma, dirbtinai mažesni oficialūs atlyginimai naudojami įvairiuose pajamų nelygybės skaičiavimuose. Pvz., skaičiuojant kiek žmonių gyvena “skurde”. Specialiai sakau „skurde“, nes statistikoje naudojama „skurdo rizikos riba“ rodo ne tai, kiek žmonių skursta, o kiek žmonių uždirba mažiau nei kiti (plačiau apie šiuos skaičiavimus čia). Daugiau atlyginimų oficialiai atrodo žemi, daugiau žmonių papuola į skurdo rizikos skaičiavimus. Daugiau peno politikams piktintis „ar tai normalu?“.

Kita statistika, kuri yra iškreipiama, yra taip vadinamas turtingųjų ir neturtingųjų pajamų palyginimas. Moksliškiau vadinamas „kvintilių metodas“, kuriame lyginamos turtingiausio ir neturtingiausio penktadalių žmonių pajamos. Vėlgi, kadangi neturtingiausio penktadalio pajamos, dėl „vokelių“ atrodo dar mažesnės, statistinis skirtumas (o tiksliau –santykis) tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Lietuvoje atrodo dar didesnis.

Statistinės pasekmes neturėtų realių pasekmių, jei iškreipta statistika nesivadovautų politikai. Pamenate ginčus dėl minimalios algos? „Ar normalu, kad 20 proc. žmonių gauna tik minimalią algą?“ klausė aktyvistai. Į paaiškinimus, kad tas „20 proc.“ įtraukia ir dirbančius ir nepilną darbo dieną. Kitaip tariant, jei dirbi puse laiko ir uždirbi 600 Lt, tai tu gauni daugiau nei MMA. Lygiai taip pat selektyviai buvo ignoruojamas šešėlines ekonomikos argumentas, t.y. kad MMA didinimas kartu ir didins, o ne mažins, šešėlinę ekonomiką. Kai kuriems politikams ar analitikams atrodo, kad tas, kas mokėjo „vokelį“ prie 800 Lt MMA, staiga legalizuosis,jei MMA bus padidinta iki 1000 Lt.

Aišku šios statistinės irgi klaidos nereikia išpūsti. Pirma, tikrai ne visi darbuotojai, gaunantys MMA, gauna dar ir vokelius. Regionuose, mažiau kvalifikuotame darbe MMA uždirbantis darbuotojas, kainuoja apie 1300 Lt, o tai nėra jau tokie maži pinigai. Antra, netinkamos „skurdo“ skaičiavimo metodikos, nereiškia, kad nėra žmonių, kuriems tikrai sunku.

Rodyk draugams

R. Griguolaitė. Viešojo intereso gynimas – daug ir nekryptingai

„Investuok Lietuvoje” iniciatyva praeitą savaitę valstybės institucijos diskutavo apie investicijas ir viešojo intereso gynimą.

Vis dažniau ir žiniasklaidoje, ir tarp politikų linksniuojamas įvairių interesų grupių negatyvus nusistatymas prieš investicijų projektus. Štai, savo sveikinimo kalboje Ūkio ministrė B.Vėsaitė drąsiai kritikavo bendruomenes dažnai aklai ginančias, tiksliau, aktyviai besipriešinančias investiciniams projektams. Tačiau joms tai leidžia įstatymai.

Aplinkos apsaugos specialistas iš „International Finance Corporation” (IFC) pritarė, kad reikia bendradarbiauti su bendruomenėmis vystant projektus, bet būtina aiškiai nubrėžti ribas ir suinteresuotumą. Ir įžvalgiai pažymėjo, kad, galbūt, didžiausia problema yra bendruomenių emocionalumas - kai visa tampa nesvarbu, nei investicijos, galima nauda regionui ar šaliai, nei siūlomos kompensacijos už galimus nepatogumus. Vadovaujamasi įvairiomis fobijomis ar įsitikinimais, kad „status quo” yra geriau už bet kokią inicijuojamą veiklą.

Dėl viešojo intereso sąvokos neapibrėžtumo praktiškai daugumoje civilinių, administracinių santykių ar baudžiamųjų veiklų gali būti remiamasi viešuoju interesu. Viešojo intereso gynimas, tiek šiuo mechanizmu ginamos vertybės, yra priklausomos nuo įstatymo leidėjo požiūrio į tai, kas yra visuomenei naudinga, ir valdžios institucijoms priskirtų funkcijų įgyvendinimo. O toks platus viešojo intereso taikymas darosi dideliu galvos skausmu tiek pačioms institucijoms, tiek norintiems vykdyti ekonominę-ūkinę veiklą: statyti namą, tvorą ar kasti gamtos išteklius.

Vien prokurorai, vykdydami viešojo intereso gynimo funkciją, teismams 2012 m. pateikė 490 ieškinių, nors tai 200 ieškinių mažiau, nei 2011 m., tačiau ieškinių suma 2012m. buvo tris kartus didesnė - 147 mln.782 tūkst. Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konferencijoje nurodė, kad šio teismo sprendimuose 2001m. viešojo interesas minėtas ar juo remtasi 19 kartų, 2011 m. - 520 kartų. Akivaizdu, kad viešojo intereso gynimo atvejų daugėja.

Viešojo intereso argumentu mėgstama „pasisvaidyti” ir politinėse diskusijose. Vis aktyvesnės tampa interesų grupės, pasisakančios už vieną ar kitą gėrybę ar vertybę kaip visiems naudingą. Taip vis daugiau dalykų nejučia pasidaro visuomeniniu reikalu. O privatiems nesutarimams spręsti mieliau renkamasi ne civilinę teisę (kur šalys pripažįstamos lygiateisėmis ir gali asmeniškai tartis dėl kompensacijų, žalos ar susimokėti teismo išlaidas), o ieškoma valstybės institucijų, kad ir prokuroro, kuris tokiuose ginčuose, kaip LVAT pirmininkas pastebėjo, dažnai tiesiog tampa nemokamu advokatu.

Rodyk draugams