BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žilvinas Šilėnas: Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį - neteisinga.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį už pensiją - neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, tai gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10-15 metų, tai net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis sumoka apie 550 Lt, minimalų - 340 Lt per mėnesį. Riba, kokią didžiausią pensiją gali gauti - yra. Ribos, kiek daugiausiai gali sumokėti socialiniam draudimui - nėra.

Kur Sodroje yra „teisybė” ar „teisingumas”? Žmogus plušo, dirbo ir sumokėjo valstybei labai daug. Tiek, kad jei jam būtų buvę leista taupyti, jis išlaikytų ne tik savo tėvus ar vaikus, bet dar ir visą giminę. Bet senatvėje jam siūloma tokia pensija, kuri nedaug didesne nei skiriama tam, kuris ne tiek daug dirbo, ne tiek daug stengėsi. Kur čia yra „teisingumas”? Tegul jį čia parodo tie, kurie bando įrodyti, kad tokia sistema yra teisinga.

Kai kas puls sakyti, kad tie žmonės, kurie uždirba daugiau, tai pasiekė ne savo pastangomis ar darbu, o jiems tiesiog pasisekė. Tegul jie parodo nors vieną daug pasiekusį žmogų, kuris už savo pasiekimus gali būti dėkingas tik sėkmei (laimėjimai loterijose nesiskaito). Taip, kai kam sėkmė padėjo. Taip pat, kaip kartais finalo rungtynes padeda laimėti tritaškis paskutinę sekundę. Bet visi supranta, kad sėkmė reikšmę turėjo tik todėl, kad prieš tai buvo dirbama, stengiamasi ir nueinama iki finalo. Tie, kas žmonių pasiekimus priskiria tik sėkmei, turėtų pripažinti, kad visas mūsų visų gyvenimas yra tik atsitiktinių, nuo mūsų nepriklausančių įvykių grandinė, kurioje nėra nei priežasčių, nei pasekmių. Žmones ir jų veiklą tuomet reikėtų apibūdinti ne kaip sąmoningų būtybių, besistengiančių pagerinti savo situaciją sąveiką, o kaip neorganinių dalelių betikslį judėjimą vandens stiklinėje. Taip apie žmones manyti gali tik labiausiai žmonių nesuprantantis žmogus.

Kiti puls sakyti, kad gyvenimas apskritai nesąžiningas. Kad daugiausiai uždirba ne tiek kurie stengiasi, dirba ar užsiima gėrybes didinančia veikla, o tie, kas per pažintis ar suktybes yra gavęs brangiai apmokamą darbą. Tokių atvejų pasitaiko. Bet jie labiausiai paplitę ne gėrybes kuriančioje veikloje (versle, privačiame sektoriuje), o gėrybes atimančioje ir perdalinančioje veikloje (valdžioje, viešajame sektoriuje). Gėrybes kuriantis sektorius (verslas) elementariausiai negalėtų tokiu išlikti, jei jame dominuotų ir atlygį gautų ne besistengiantys, dirbantys ar kuriantys, o nieko produktyvaus nesukuriantys žmonės. Na, o jei kas nors nori taisyti viešojo sektoriaus ydas - tegul taip ir daro, o ne bando tai neva taisyti situaciją neteisinga pensijų sistema.

Dar kiti mandagiai pamirš, kad diskusija yra apie teisingumą ir pradės šnekėti apie „solidarumą”. Tegul. Ką reiškia „solidarumas”? Pagal tarptautinių žodžių žodyną ar Merriem-Webster žodyną „solidarumas” reiškia „bendrumą”, „bendrų interesų turėjimą”, „tarpusavio paramą”. Kokius bendrus interesus turi po 12 valandų per dieną dirbantis ir visą dieną nieko neveikiantis? Kur jų „tarpusavio parama”? Akivaizdu, kad triūsiantis remia tingintį, besiplėšantis - atsipalaidavusį, o ne atvirkščiai. Čia nėra nei bendrų interesų, nei tarpusavio paramos. Yra tik paėmimas iš tų, kas kažką sukūrė ir atidavimas tiems, kas nekūrė ar nesukūrė. Toks vienpusis solidarumas yra baisi solidarumo karikatūra.

Galiausiai bus priminti senjorai, pensininkai, t.y tie žmonės, kurie didžią gyvenimo dalį dirbo prie sovietinės sistemos, ir kuriems pensijas mokėti reikia šiandien. „Kur teisingumas jiems?” klaus kai kurie. Ir čia bus teisūs, bet tik ta prasme, kad žmonės gyvenę sovietmečiu patyrė neapsakomai didelį neteisingumą: pradedant sugriautais gyvenimais, baigiant sugniuždytu potencialu. Bet, ar neteisingumas dabartinių dirbančiųjų atžvilgiu yra pateisinamas tik todėl, kad anksčiau dirbusi karta pati patyrė neteisingumą? Ir jei taip, tai tuomet reikia ieškoti būdų, kaip tą neteisingumo grandinę nutraukti, o ne ją užmesti dar ir kitoms ateities kartoms.

Į pensininkių ir senjorų klausimą yra kitas, paprastesnis atsakymas. Jei senjorų vaikams, t.y. dabar dirbantiems būtų paliekama tai, ką šie sumoka Sodrai kiekvieną mėnesį, vaikai laisvai sugebėtų išlaikyti savo tėvus. Čia būtų tikrasis, teisingasis „solidarumas”, kuriame dauguma dalyvautų, net ir be papildomo paraginimo.

Galiausiai, nereikia pamiršti, kad Lietuva sovietinėje sistemoje negyvena jau seniai. Jei nuo pat pradžių būtų buvusi sukurta sistema, kuri pinigus būtų kaupusi ir investavusi, o ne tiesiog dalinusi, tai dabar į pensiją išeinantys žmonės būtų daug labiau savimi pasitikintys ir nepriklausantys nuo valdžios malonių, nusiteikimų ar nuotaikų pokyčių prieš ir po rinkimų.

Ką visa tai turi bendro su iš pažiūros techniniu klausimu dėl „Sodros lubų”? Dabartinė pensijų sistema savyje maskuoja didelį neteisingumą. Sumoki mažai, gauni mažai. Sumoki daug, gauni irgi nedaug. Apriboti, kiek daugiausiai per mėnesį šiai sistemai turėtų sumokėti žmogus yra pirmas mažas žingsnelis šios sistemos ištaisymui.

Rodyk draugams

Austėja Kazlauskytė. Prieš kalant vinį į sieną reikės atsiklausti savivaldybės

Austėja Kazlauskytė yra LLRI jaunesnioji ekspertė

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo apsaugoti žmones nuo triukšmo ir pateikė nutarimą, kuriuo siekia reglamentuoti statybų ir remonto keliamus garsus.

Nutarimo esmė labai paprasta - visi gyventojai ir įmonės, atliekantys statybos arba bet kokius remonto darbus, privalo prieš savaitę iki darbų pradžios savivaldybei pranešti apie tokius savo ketinimus. Taip pat reikės nurodyti, kokių imsitės triukšmo prevencijos priemonių, pateikti triukšmo šaltinių schemas, įvardyti triukšmo šaltinių garso galingumo lygius.

Vienodas reguliavimas taikomas tiek statybų bendrovėms, vykdančioms didelius projektus, tiek fiziniams asmenims, siekiantiems tiesiog pasigražinti namus. Taigi, jeigu norėsite perdažyti sienas, pakeisti plyteles ar tiesiog įkalti vinį į sieną - nuo šiol reikės atsiklausti savivaldybės.

Tokį reguliavimą ministerija grindžia siekiu apsaugoti žmones nuo miego trikdymo ir nustato, jog kalti, gręžti ir kitaip triukšmauti galima darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis - nuo 9 val. iki 19 val. Kadangi jau ir taip nuo 18 val. iki 6 val. triukšmauti draudžia Triukšmo valdymo įstatymas, tai naujuoju reguliavimu saugoma viena papildoma rytinio miego valanda darbo dienomis ir netgi trys valandos savaitgaliais.

Tačiau net ir tvarkydamiesi nustatytu laiku ir pateikę šūsnį schemų ir dokumentų savivaldybei negalėsite būti ramūs - pakaks vieno vienintelio nepatenkinto kaimyno skundo, kuriam dieną trukdysite ilsėtis, ir pas jus namuose apsilankę pareigūnai gali liepti remontą nutraukti. Jeigu neklausysite, gausite baudą.

Turint omeny pensininkų ir kitų daugiau laisvo laiko turinčių žmonių absoliučią klausą ir sukauptą skundų rašymo patirtį, nėra abejonių, jog atlikti net pačius paprasčiausius būsto remonto darbus bus neįmanoma.

Kieno interesus siekiama ginti tokiu reguliavimu? Tikrai ne dirbančių, aktyvių žmonių, kurie rytais keliasi į darbą, ir tikrai ne tų, kurie rūpinasi savo namais bei aplinka.

Rodyk draugams

Ž. Šilėnas: Seimas nori leisti profsąjungas steigti bedarbiams ir įmonėje nedirbantiems asmenims

Ketvirtadienį Seimas priiminės labai įdomų įstatymo projektą (XIP-2981(2)). Pirma, profsąjungas galės steigti bet kas, net ir bedarbiai. Jei gali dirbti, tai gali ir priklausyti profsąjungai.

Antra, norint steigti profsąjungą (ar jos padalinį) įmonėje X, nėra būtina būti įmonės X darbuotuoju.

Trečia, jei esi profsąjungos narys ir kažką dirbi profsąjungos reikalais, darbdavys tau turi suteikti mažiausiai 60 valandų darbo per metus, per kurias dirbti tiesioginio darbo nereikės, bet darbdavys privalės tas valandas apmokėti. 60 darbo valandų reiškia 7,5 darbo dienas arba apie 3 proc. metų darbo laiko. O tai savo ruožtu reikštų apie 3 proc. papildomai išaugusią darbo vietos kainą. Iš kur paimti pinigų apmokėti 60 valandų darbo? Aišku, iš kitų darbuotojų,  kurių  dauguma greičiausiai net nėra profsąjungos nariai.

Sudėjus pirmą, antrą ir trečią, gaunasi labai prastas mišinys. Kadangi išplečiama, kas gali būti profsąjungos nariai, tai vienoje įmonėje gali prisisteigti kad ir 5 profsąjungos. Ir visos jos turės pirmininkus, ir visiems jiems reikės duoti bent 60 valandų per metus. Ir kiekvienam už tuos bent 60 valandų apmokėti. Nori papildomų atostogų - įsteik naują profsąjungą, pasirink būti pirmininku ir - pirmyn. O jei kas nors paprieštaraus, mosuok visais dokumentais, ginančiais profsąjungos narius. Ir pabandyk, žmogus, tada tokį „pirmininką” atleisti.

Vienas dalykas, ko nesuprantu, tai kodėl dabartinėms profsąjungoms ir jų nariams tinka tai, kad jų organizacijas potencialiai galima labai “atskiesti”? Juk didelėse seniai veikiančiose įmonėse, kuriose seniai veikia profsąjungos, tiek profsąjungos, tiek darbdaviai yra investavę į konstruktyvius santykius. Dabar gi, galimybė steigti profsąjungas suteikiama ir tiems, kas nori ne konstruktyvumo, o konfliktų ar tiesiog atostogų.

Profesinės sąjungos yra sukurtos specifiniu tikslu joms suteikta daugiau teisių nei tiesiog paprasta organizacijai, net jei organizacija turi tuos pačius tikslus, kaip profesinė sąjunga. Nemanau, kad tai yra teisinga; bet čia tik mano nuomonė. Bet, pagal galiojančius įstatymus, profesinėms sąjungoms ir jų nariams yra suteikiamos specialios teisės. Todėl adekvatu yra ir nustatyti specifinius kriterijus, pagal kuriuos žmogus prisijungia prie profesinės sąjungos. Ir tie kriterijai, turėtų būti siauresni, pvz., reikalavimas dirbti toje įmonėje, ar, bent dirbti apskritai. Priešingu atveju turime visišką neatitikimą tarp teisių ir pareigų.

Pabaigai. Tie, kas norite referuoti į Europos Socialinės Chartijos 5 straipsnį (į jį referuojama aiškinamajame rašte), siūlau jį paskaityti visą: “Visi darbuotojai ir darbdaviai, siekdami apsaugoti savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę laisvai jungtis į nacionalines ir tarptautines organizacijas”. Jei sakysite, kad „organizacijos” reiškia ir „profesines sąjungas”, tuomet turėsite pripažinti, kad į profesinę sąjungą turėtų galėti susiburti ir darbdaviai. Ir jei manote, kad tai yra absurdas, tai tėra to paties straipsnio logiška interpretacija.

Rodyk draugams