Pastaruoju metu linksniuojama, jog darbo santykių reglamentavimas Lietuvoje sudėtingas ir painus, o tai rodo ir įvairūs verslo sąlygas vertinantys tarptautiniai reitingai. Čia pateikiama Ekonominės laisvės indekso (Index of Economic Freedom) ir Pasaulio Banko atliekamos Doingbusiness 2008 apžvalgos teikiamų darbo santykių vertinimas. Į ką gi atsižvelgia šie reitingai?


Kaip matuojama ekonominė laisvė?


Wall Street Journal ir Heritage Foundation sudaromame ekonominės laisvės indekse Index of Economic Freedom naudojami dešimt veiksnių, kiekvienam iš jų teikiant vienodą vertę:


verslo laisvė – kaip lengva pradėti, vykdyti ar uždaryti verslą;


prekybos laisvė – ar esama importo ir eksporto reguliavimų;


fiskalinė laisvė – ar dideli mokesčiai;


valstybės valdžios dydis – ar didelės valstybės išlaidos;


monetarinė laisvė – koks kainų stabilumo ir kainų kontrolės priemonių santykis;


investicijų laisvė – kaip laisvai gali keliauti kapitalas, ypač užsienio kapitalas;


finansinė laisvė – bankų saugumas ir jų nepriklausomybė nuo valstybės kontrolės;


nuosavybės teisės – kaip stipriai saugomos nuosavybės teisės;


laisvė nuo korupcijos – kaip verslas vertina korupcijos mastą;


darbo santykių laisvė – kaip laisvai darbuotojai ir verslas gali sąveikauti nesikišant valstybei.


Ekonominė laisvė darbo santykiuose


Darbo santykių laisvės kriterijus apima keturis svarbiausius aspektus – minimalios mėnesinės algos (MMA) reglamentavimą, darbo laiko lankstumą, priėmimo į darbą bei atleidimo galimybes ir finansines įdarbinimo bei atleidimo iš darbo sąnaudas. Ekonominės laisvės indeksas remiasi Pasaulio banko atliekamu Doing bussiness verslo sąlygų pasaulyje tyrimu ir vertinant darbo sąlygas naudojasi šio tyrimo duomenimis. Pasaulio bankas darbo santykių reglamentavimo reitinge 2008 metais Lietuvai teskyrė 124 vietą.


Vertinant minimalią algą, skaičiuojamas minimalios nustatytos algos santykis su produktyvumu – kuo MMA didesnė už produktyvumą, tuo mažesnės galimybės įsidarbinti neproduktyviems darbuotojams.


Finansinėmis įdarbinimo sąnaudomis faktiškai laikomos darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos. Lietuvos rodiklis čia – 31 proc. Pagal šį parametrą Lietuva prie pasaulio „lyderių“ – tik trylikoje pasaulio valstybių finansinės įdarbinimo sąlygos procentine darbuotojų algos dalimi yra didesnės nei Lietuvoje. Paprasčiau tariant, tik trylikoje pasaulio valstybių papildomos darbdavių sąnaudos socialinio draudimo įmokoms mokėti yra didesnės nei Lietuvoje. Iš jų dvi komunistinės (Baltarusija ir Kinija), keturios turtingos vakarų valstybės (Prancūzija, Švedija, Italija, Belgija) ir dviejose iš jų tų pačių pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu yra ženkliai mažesnis (Ukrainoje 15 proc., Slovakijoje 19 proc.).


Doing Business 2008 darbo santykių ekonominio laisvumo vertinimo metodologija (mažesnis rezultatas rodo didesnę ekonominę laisvę)


Darbo santykių reguliavimo griežtumas (3 komponentai):


1) Sunkumai priimant į darbą:


ar draudžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniams darbams? (1, jei draudžiama, 0 jei leidžiama)


maksimali terminuotų darbo sutarčių trukmė? (1, jei iki 3 metų; 0,5, jei nuo 3 iki 5 metų; 0, jei virš 5 metų arba neribojama)


minimalios algos mokamos stažuotojui arba pirmą kartą įdarbinam asmeniui ir pridėtinės vertės vienam darbuotojui santykis (1, jei santykis 0.75 ar daugiau; 0.67 jei nuo 0.50 iki 0.75; 0.33 jei 0.25 iki 0.50; ir 0 jei santykis mažesnis už 0.25)


2) Darbo laiko reguliavimo griežtumas:


Ar neribojamas naktinis darbas? (1, jei „ne“, 0, jei „taip“)


Ar neribojamas darbas savaitgaliais? (1, jei „ne“, 0, jei „taip“)


Ar darbo savaitė gali trukti 5,5 dienos? (1, jei „ne“, 0, jei „taip“)


Ar 2 mėnesius per metus darbo savaitė gali užsitęsti iki 50 val. siekiant prisitaikyti prie sezoninių darbų (skaičiuojant su viršvalandžiais)? (1, jei „ne“, 0, jei „taip“)


Ar mokamos kasmetinės atostogos 20 metų darbo stažą turinčiam darbuotojui trunka 21 dieną ir mažiau? (1, jei „ne“, 0, jei „taip“)


3) Sunkumai atleidžiant iš darbo:


Ar negalima atleisti darbuotojus remiantis tuo, kad mažinamas etatų skaičius?


ar darbdavys privalo informuoti trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, valdžios instituciją) norėdamas atleisti 1 darbuotoją?


ar darbdavys privalo informuoti trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, valdžios instituciją) norėdamas atleisti 25 darbuotojus?


ar darbdavys turi gauti trečiųjų asmenų leidimą norėdamas atleisti 1 darbuotoją?


ar darbdavys turi gauti trečiųjų asmenų leidimą norėdamas atleisti 25 darbuotojus?


ar darbdavys privalo pasiūlyti perkvalifikavimą arba kitą darbo vietą prieš atleisdamas darbuotoją?


ar taikomos taisyklės dėl pirmenybės atleidžiant?


ar taikomos pirmenybės taisyklės pakartotinai priimant į darbą (reemployment)


Teigiamas atsakymas į pirmąjį klausimą liečiantis darbuotojus, gaunančius bet kokio dydžio pajamas, priskiria rezultatą 10 ir rodo, jog nebereikia atsakinėti į kitus klausimus. Teigiamas atsakymas į (d) klausima priskiria rezultatą 2. Teigiamas atsakymas į kiekvieną kitą klausimą priskiria rezultatą 1, neigiamas – 0. Klausimai (a) ir (d) kaip labiausiai varžantys reguliavimai turi didesnį svorį kuriant indeksą.


Atleidimo iš darbo sąnaudos


Atleidimo iš darbo sąnaudų rodiklis skaičiuoja išankstinio perspėjimo dėl atleidimo kaštus, išeitinės išmokos dydį bei baudų, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dydį. Jei bendri atleidimo kaštai sudaro mažiau nei 8 savaičių laikotarpio atlyginimo dydį, priskiriamas rezultatas 0. Jei didesnis – priskiriamas toks rezultatas, kiek savaičių buvo bendrai suskaičiuota.


Finansinės įdarbinimo sąnaudos išskyrus darbo užmokestį.


Finansines įdarbinimo sąnaudas sudaro visos darbdavio mokamos privalomos socialinės įmokos – motinystės, ligos, nelaimingų atsitikimų draudimui ar senatvės pensijai. Sąnaudos indekse išreiškiamos procentine darbuotojo užmokesčio dalimi.


Kas padidintų darbo santykių ekonominę laisvę Lietuvoje?


Žvaigždute (*) pažymėti Doing Business 2008 (toliau – DB) ataskaitos duomenys.









































































































































Problema


Lietuvoje


Atsakymas, kurį palankiausiai vertina DB indeksas ar reguliavimą mažinantis siūlymas


Nuoroda


Argumentai


Priėmimo į darbą reglamentavimas


Ar draudžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniams darbams?


Draudžiama*


Leidžiama


DB


 


Maksimali terminuotų darbo sutarčių trukmė?


60 mėnesių (5 metai)*


Virš 5 metų arba neribojama


DB


 


Minimalios algos mokamos stažuotojui arba pirmą kartą įdarbinam asmeniui ir pridėtinės vertės vienam darbuotojui santykis


0.23*


Mažesnis už 0.25


DB


 


Darbo laiko reglamentavimas


Ar neribojamas naktinis darbas?


Ribojamas*


Neribojamas


DB


Lietuvos Konstitucija teigia: Lietuvos ūkis grindžiamas ūkinės veiklos laisve; kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko kišimosi į jo asmeninį gyvenimą. Ir net jeigu Konstitucija numato, kad valstybė tam tikrais atvejais gali reguliuoti ūkinę veiklą, tai niekur nėra numatoma, kad valstybė gali reguliuoti, kokį darbą gali pasirinkti žmogus.


 


Nustatant vieninteles galimas pasirinkimo alternatyvas iš esmės padaromi du dalykai: (1) primetamos tokios darbo sąlygos, kurios tiek darbuotojui, tiek darbdaviui iš principo gali būti labai svetimos; (2) sukeliami šešėliniai darbo santykiai, jei darbuotojas ir darbdavys to nori ir susitaria dėl kitokių, nei oficialiai teisiškai leidžiamos darbo sąlygos.


 


2003 m. Lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB darbo laiko organizavimo normos numato, kad savaitės darbo laikas gali būti apribotas teisės aktais, bei tiek kolektyvinėmis sutartimis (kaip tą šiuo metu leidžia Darbo kodeksas), tiek darbdavių ir darbuotojų susitarimais (ko šiuo metu Darbo kodeksas neleidžia).


 


Ar neribojamas darbas savaitgaliais?


Ribojamas*


Neribojamas


DB


Ar darbo savaitė gali trukti 5,5 dienos?


6 dienos*


Gali


DB


Ar 2 mėnesius per metus darbo savaitė gali užsitęsti iki 50 val. siekiant prisitaikyti prie sezoninių darbų (skaičiuojant su viršvalandžiais)?


Negali*


Gali


DB


Ar mokamos kasmetinės atostogos 20 metų darbo stažą turinčiam darbuotojui trunka 21 dieną ir mažiau?


25 dienos*


21 diena ar mažiau


DB


Atleidimo iš darbo reglamentavimas


Ar negalima atleisti darbuotojus remiantis tuo, kad mažinamas etatų skaičius?


Galima*


Galima


DB


 


Ar darbdavys privalo informuoti trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, valdžios instituciją) norėdamas atleisti 1 darbuotoją?


Neprivalo*


Neprivalo


DB


 


Ar darbdavys privalo informuoti trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, valdžios instituciją) norėdamas atleisti 25 darbuotojus?


Privalo*


Neprivalo


DB


 


Ar darbdavys turi gauti trečiųjų asmenų leidimą norėdamas atleisti 1 darbuotoją?


Neturi*


Neturi


DB


 


Ar darbdavys turi gauti trečiųjų asmenų leidimą norėdamas atleisti 25 darbuotojus?


Neturi*


Neturi


DB


 


Ar darbdavys privalo pasiūlyti perkvalifikavimą arba kitą darbo vietą prieš atleisdamas darbuotoją?


Privalo*


Neprivalo


DB


 


Ar taikomos taisyklės dėl pirmenybės atleidžiant?


Taikomos*


Netaikomos


DB


 


Ar taikomos pirmenybės taisyklės pakartotinai priimant į darbą (reemployment)


Neteikiamos*


Neteikiamos


DB


 


Finansinės ir kitos įdarbinimo sąnaudos išskyrus darbo užmokestį


Finansinės įdarbinimo sąnaudos (darbo kaina) išskyrus darbo užmokestį (atlyginimo dalis procentais)


31*


0


DB


 


Atleidimo iš darbo kaštai


Prieš kiek laiko reikia informuoti 20 metų stažą turintį darbuotoją apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva? (savaičių mokant atlyginimą)


8.7*


0


DB


 


Kokio dydžio išeitinė išmoka numatyta atleidžiant darbdavio iniciatyva 20 metų darbo stažą turintį darbuotoją? (kelių savaičių algos dydžio)


21.7*


0


DB


 


Kokio dydžio baudą numato įstatymai už atleidimą darbdavio iniciatyva? (kelių savaičių algos dydžio)


0*


0


DB


 



 

Rodyk draugams