Pastarosiomis dienomis buvo daug diskutuojama apie Žemės ūkio ministerijos parengtą projektą, numatantį lietuviškas daržoves skelbti viešuoju interesu. Deja, šis projektas – ne balandžio 1-osios pokštas, nors jį skaitant ne kartą tenka nusišypsoti. Pagrindinė projekto idėja ta, kad paskelbus lietuviškas daržoves viešuoju interesu šiltnamiams būtų nustatyti “specialūs” elektros energijos, šiluminės energijos ir gamtinių dujų tarifai. Šis projektas yra ydingas ne tik dėl vertybinių priežasčių – vienas ūkio sektorius neturėtų būti subsidijuojamas likusiųjų sąskaita, bet ir dėl to, kad jis yra stebėtinai nekonkretus. Kaip neskaidrios teisėkūros pavyzdys šis projektas yra itin dėkingas, todėl ir siūlau jį atidžiau panagrinėti.

Pateikę siūlymą nustatyti “specialius” energijos tarifus šiltnamiams, čia pat projekto autoriai pastebi, kad “yra žinoma, jog ES Komisija energetinių išteklių nustatytiems laikiniems specialiems tarifams pritartų, tiktai jeigu jie būtų taikomi visam žemės ūkio sektoriui, o ne atskirai žemės ūkio šakai”. Nors projekte taip ir nepaaiškinta, kokio gi dydžio būtų “specialūs” tarifai, teigiama, kad “nustačius energetinių išteklių specialius tarifus visam žemės ūkio sektoriui, preliminariai paskaičiavus kitiems elektros energijos vartotojams tarifas padidėtų apie 2 proc., gamtinių dujų – iki 5 proc. ir šiluminės energijos – iki 1 proc.”

Kaip teigiama projekte, jo tikslas – “stengtis išlaikyti esamas darbo vietas bei užtikrinti pakankamus kiekius vidaus vartojimo poreikiams tenkinti ištisus metus šalyje išaugintomis daržovėmis ir tuo pačiu gerinti šalies gyventojų sveikatą”. Taigi į tikslą pateko trys iki skausmo pažįstami burtažodžiai: stengtis, užtikrinti ir gerinti. Kaip pamatuoti tikslo pasiekimą, taip ir neaišku, nes “stengtis” galima visada, o “užtikrinti” ir “gerinti” taip pat abstrakčios sąvokos, kurioms matuoti projekto autoriai nepateikė nei vieno kriterijaus.

Projekte rašoma apie daržovių naudą žmogaus organizmui, tačiau jeigu projekto tikslas yra gerinti gyventojų sveikatą, kodėl reikia vartoti būtent lietuviškas daržoves? Jeigu gyventojai jau dabar gali įsigyti pigesnių importuojamų daržovių, ar tikrai reikia subsidijuoti vietinių daržovių gamintojus?

Ką būtent norima paskelbti viešuoju interesu – daržovių vartojimą ar nuostolingų žemės ūkio šakų subsidijavimą? Teigiama, kad nutraukus valstybės paramą, veikla tapo nuostolinga, o esant nuostolingai gamybai bankai atsisako investicinių projektų kreditavimo. Negi valstybė nuo šiol turėtų remti visus neatsiperkančius projektus, kuriuos atsisako kredituoti bankai, ir skelbti tai viešuoju interesu?

Projekto autoriai taip ir neatskleidžia, kokių konkrečių priemonių būtų imamasi projekto tikslui pasiekti – minimi “specialūs” elektros energijos, šiluminės energijos ir gamtinių dujų  tarifai, bet taip ir nepasakomas konkretus tarifo dydis. Kyla klausimas, kokie “specialūs” tarifai buvo naudojami atliekant preliminarius skaičiavimus, parodančius kaip energija brangtų visiems kitiems vartotojams. O gal skaičiavimai dėl energijos brangimo buvo padaryti paviršutiniškai, o realiai pradėjus taikyti “specialius” tarifus žemės ūkiui, energijos kaina visiems vartotojams brangtų daug labiau nei “preliminariai paskaičiuota”?

Projekto autoriai siūlo išplėsti šiltnaminių daržovių auginimą prie Lietuvos elektrinės, kuomet būtų statomi nauji šiltnamiai ir jų šildymui naudojama atliekama perteklinė šiluma iš Lietuvos elektrinės. Taip ir neaišku, kaip žemesni energijos tarifai leistų statyti naujus šiltnamius būtent prie Lietuvos elektrinės? Ar numatoma netoli elektrinės daržoves auginantiems ūkio subjektams teikti papildomą paramą? Vamzdis, kuriuo tiekiama atliekama šiluma nepasiekia nei Kauno, nei Vilniaus (taip toli tiesti neapsimoka), pasiekiamas tik Vievis, tad parama būtų teikiama tik siauram konkrečiam regionui. Čia jau skaitytojai galėtų patys pasidomėti, kam konkrečiai tokia parama būtų naudinga.

Projekto autoriai nepateikia duomenų, kokia dalis šiltnamių šildoma elektros energija, gamtinėmis dujomis ir šilumos energija. Turint omenyje, kad šiandien dalis šiltnamių yra šildomi durpėmis ir malkomis, ar nėra taip, kad projektas būtų naudingas tik kelioms  šiltnamiuose daržoves auginančioms įmonėms, o iškreipus konkurencijos sąlygas kitiems (galbūt – smulkiesiems?) gamintojams būtų sunkiau konkuruoti? Ar Vyriausybei pateiktas projektas neslepia siekio įvesti protekcionizmą konkrečioms įmonėms?

Grįžtant prie vertybinių argumentų prieš perskirstymą, reikia pasakyti, kad šildymas yra vienodai brangus visiems gyventojams ir įmonėms ir nėra jokių priežasčių, kodėl tik šiltnamiams ar tik žemės ūkiui turėtų būti sudaromos išskirtinės – šiltnamio – sąlygos kitų vartotojų sąskaita. Jeigu kalbama apie norą išlaikyti esamas darbo vietas žemės ūkyje, kodėl tylima apie tai, kiek brangtų ir taip aukštos paprastų gyventojų šildymo sąskaitos ar mažėtų kitų įmonių darbuotojų atlyginimai? Šiltnamio sąlygų norėtume mes visi, bet tai dar nereiškia, kad šiltnamiams jas ir reikėtų sudaryti.

Patiko (0)

Rodyk draugams