Tiek „Sodros“, tiek privačiai sukauptų pensijų klausimas visuomet sukelia labai daug diskusijų, o ir pati tematika yra labai apaugusi spekuliacijomis. Todėl mes nusprendėme patyrinėti, paanalizuoti ir palyginti, kuri pensija būtų didesnė – valstybinio socialinio draudimo ar savarankiškai kaupta.

Visų pirma reikia pasakyti, kad pensijos dydžio kaupiant „Sodroje“ ir privačiai palyginimas yra kiek problematiškas. Ateityje gautina „Sodros“ pensija priklauso nuo daugelio dalykų, vienas iš kurių – draudžiamųjų pajamų dydis – yra politizuotai nustatomas ir dėl to jo neįmanoma sumodeliuoti, koks jis bus tarkim po 30 metų. Todėl valstybinės socialinės senatvės pensijos dydį ir privačiai kauptos pensijos dydį prasminga lyginti tik retrospektyviai, t.y. kiek pensijos galėtų gauti šiandien išėjęs į pensiją žmogus, kuris n metų mokėjo įmokas „Sodrai“ arba į savo asmeninę kaupiamąją sąskaitą.

Palyginimui pasirinktos prielaidos:

· Žmogus turėjo pasirinkimą mokėti įmokas į „Sodrą“ arba kaupti privačiai;

· Šį sprendimą jis galėjo padaryti 1995 m. įsikūrus Sodrai (maždaug);

· Kaupęs privačiai arba mokėjęs Sodrai 15 metų 2010 m. sausio 1 d. žmogus išeina į pensiją;

· Į privatų kaupimą žmogus visuomet mokėjo 26,3 proc. (23,3+3) darbo užmokesčio, t.y. tiek, kiek šiandien keliauja „Sodros“ senatvės pensijai;

· Draudžiamųjų pajamų dydis skaičiuojant Sodros pensiją yra 1170 Lt (t.y. aktualus dydis, kuris taikomas apskaičiuojant visų senatvės pensijų gavėjų pensijų dydį).

· Žmogus visą 15 metų laikotarpį gavo vidutinį šalies darbo užmokestį (Statistikos departamento duomenimis)

Vidutinis darbo užmokestis (Lt., bruto):

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
463,8 618,2 778,1 929,8 987,4 970,8 982,3 1013,9
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
1072,6 1149,3 1276,2 1495,7 1802,4 2151,7 2052,4

„Sodra“

Žmogus, 15 metų mokėjęs „Sodros“ įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio ir išėjęs į pensiją 2010 m. pagal dabartinį draudžiamųjų pajamų dydį (1170 Lt) gali tikėtis gauti 432 Lt bazinės pensijos dalies ir 106 Lt papildomos pensijos dalies, t.y. iš viso 538 Lt.

Privatus kaupimas

Tai, kokią pensiją kaupdamas privačiai žmogus gali gauti priklauso nuo jo pensijų fondo investicijų grąžos (augimo) ir nuo to, per kiek metų sukaupta pensija būtų išmokėta (kelerių metų anuitetas būtų perkamas už sukauptas lėšas). Skaičiuojant privataus kaupimo rezultatus prasminga daryti prielaidą, jog privataus kaupimo investicijų grąža bent lenkia infliacijos dydį. Vidutinė metinė infliacija 1995-2009 metų laikotarpiu siekė apie 6 proc.

Galimos pensijos dydis pagal investicijų grąžą ir pensijos mokėjimo laikotarpį:

image

Pvz. galiojant anksčiau minėtoms prielaidoms, žmogus kaupęs privačiai esant jo pensijų fondo grąžai 7 proc. galėtų 20 metų gauti 681 Lt. dydžio pensiją., t.y. 143 litais daugiau nei kaupiant Sodroje.

Iš viso to darytinos kelios išvados. Tiksliai sunku paskaičiuoti potencialias pensijas (retrospektyviai), nes pensijų dydis, ypač privačių, priklauso nuo to, kaip žmogui būtų sekęsi investuoti kaupiamus pinigus. Tai toli gražu nereiškia, kad kaupiant privačiai, jokios pensijos nesukauptum – tikime, kad mūsų atlikti skaičiavimai parodo, kad visiškai įmanoma gauti dvigubai didesnę asmeniškai sukauptą pensiją negu valstybinę. Nors kaupiant privačiai, žmogus neturi garantijų, kad sukaups vienokią ar kitokią sumą, jis bent jau turi galimybę rinktis investavimo riziką. Net ir krentant rinkoms, saugiausios investicijos (į obligacijas) beveik nekito. To nepasakysi apie tariamai „saugią“ „Sodros“ pensiją, kuri buvo apkarpyta krizės metu. Tad jeigu asmeniškai kauptos pensijos dydis didele dalimi priklauso nuo žmogaus apsisprendimo, tai valstybinė senatvės pensija su žmogaus norais nieko bendra neturi – ji priklauso nuo bendros ekonominės padėties (kiek dirbantys įmoka į „Sodrą“) ir nuo politikų sprendimų.

Patiko (3)

Rodyk draugams