Atostogaujant Ukrainoje, negali nepasilinksminti apsipirkdamas pas smulkius prekybininkus. Prajuokina ne tik prekiautojų tarpusavio pokalbiai ar prekių asortimentas (nuo timpos iki piratų vėliavos), bet ir tai, kad smulkių monetų neturintys prekybininkai grąžos nevengia duoti kramtomos gumos ar saldainiukų pavidalu. Tiesa, pabandžius už perkamos prekės dalį atsiskaityti kitur gauta „grąža“, išgirsti nuostabos kupiną klausimą – „o ką aš su ta „kramtoške“ darysiu?“ Į analogišką pirkėjo klausimą, ką jam daryti su neaiškios kilmės ir kokybės saldainiu, rimtai nesureaguojama. Bet kuriuo atveju, kiekvienas save gerbiantis prekybininkas ant prekystalio laiko natūra duodamos grąžos indą, o esant poreikiui – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems drąsiai įteikia saldumyną.

Problema rimta, spręsti reikia. Juk jei toleruosi tokią betvarkę, žiūrėk, užsimanys dar prekybininkas fiksuotą pajamų mokestį (kaip mūsiškis verslo liudijimas) kramtoma guma susimokėti. Sutvarkyti smulkią prekybą užsibrėžusi Ukrainos valdžia nuo šių metų įvedė prievolę naudoti kasos aparatus fiksuotą pajamų mokestį mokantiems ir individualia veikla besiverčiantiems gyventojams. Tiesa, kasos aparatus naudoti turės tik tie verslininkai, kurių metinės pajamos viršija 300 tūkst. hrivnų (apie 95 tūkst. litų), tačiau kadangi ukrainiečių, kaip ir lietuvių valdžia įsivaizduoja, jog visi turgaus prekiautojai esą milijonines apyvartas slepiantys, pilaitėse gyvenantys turčiai, kasos aparatai matyt bus privalomi daug kam.

Mitingavo prieš šias valdžios užmačias nesmulkios šalies smulkūs verslininkai. Šūkiai transparantuose skelbė jų siekį sustabdyti mokestinį terorą, siūloma buvo ir „Kiekvienam deputatui – po kasos aparatą!“ Gera idėja! Neseniai su skandalu panaikintą LR Seimo kanceliarijos kasą taipogi galima būtų pakeisti kasos aparatu kiekvienam Seimo nariui. Realiame laike ir su bevielio interneto pagalba, Seimo narių kasos aparatai galėtų siųsti duomenis į specialią interneto svetainę apie atliktą automobilio lizingo įmoką ar naujai įsigytą tušinukų komplektą.

Bet kas gi norėtų pradėti reguliuoti savo paties veiksmus, apriboti laisvę? Jeigu Lietuvoje nusitaikyta į maisto produktų pardavėjus, tai Ukrainoje užsimota daug plačiau, neskirstant, ar parduodi lašinius šokolade, ar automobilių detales. Tačiau žinant mūsų vyriausybės pomėgį naikinti įvairias „lengvatas“ ir „išimtis“, likę verslo liudijimų savininkai vargu ar turėtų jaustis saugūs – jie gali būti sekantys, kuriuos priplos kasos aparatu, kam teks dirbti su kartas nuo karto stringančia technika, reikalaujančia meistro iškvietimų ir t.t.

Nors valdžia sako, kad smulkiesiems įmonių steigti nereikės, nutylima apie pernai priimtą nuostatą, kad nuo 2012 m. PVM mokėtojais užsiregistravę žmonės nebegalės verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą. Tai reiškia, kad jie praras teisę į patentą. Kai smulkieji apie tai sužinos – jau bus šaukštai po pietų. Tuo tarpu kol kas į klausimus, ar nebus smulkiesiems sunkiau dirbti su kasos aparatais, atsakoma, kad viskas veiks kaip lašiniu patepta.

Ir Ukrainoje, ir Lietuvoje kasos aparatai pateikiami kaip „civilizacijos“ simbolis. Klausimas, kas ta moderni civilizacija, kas yra tas „šiandien“ – сегодня – ir ar nėra jos įsivaizdavimas gerokai aptrupėjęs? Ir ar nesibaigs ši istorija smulkiesiems kaip skelbė kapitono Vrungelio laivo užrašas, iš “Pobeda” virtęs „Beda“?

clip_image002

Patiko (5)

Rodyk draugams