Šiandienos “Verslo žinių” publikacijoje “Galanda mokesčių dalgį spekuliantų kišenei pjauti” rašoma apie ketinimus labiau apmokestinti “apleistą” žemę, apžėlusią piktžolėmis. Neoficialiais skaičiavimais, tokios žemės yra apie 500 000 hektarų. Tikimasi, kad taip biudžetas būtų papildytas keliomis dešimtimis milijonų litų, o žemę lengviau išsinuomotų ūkininkai, tad “per padidėjusią pieno ir mėsos gamybą bei jų eksportą, sukurtas darbo vietas į valstybės iždą taip pat byrėtų papildomos pajamos.”

Keistas valdžios atstovų nepasitenkinimas dėl “apleistos” žemės. Valdžia žvalgosi į privačią nuosavybę ir nesigėdija paskaičiuoti, kiek visko joje būtų galima užauginti! Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad dirbant apleistas žemes galima būtų sukurti produkcijos už 1 milijardą litų, sukurti 20 000 darbo vietų (padidėjus produkcijai ir smukus pieno ir kitų produktų kainoms, galima bus kaip visuomet ieškoti kaltų dėl mažų kainų…). O galbūt šių žemių savininkams reikėtų pasiskaičiuoti, kiek produkcijos galima būtų užauginti visų ministerijų ir valstybinių įstaigų žemėje, arba valstybei priklausančiuose apleistuose sklypuose? Beje, kodėl kažkam trukdo piktžolėmis apžėlusios pievos – argi tai nėra ekologiška? Ar jei jau sklype auga piktžolės, tai jau žemė iškart tampa “spekuliantų”? Žemės ūkio viceministras piktinasi, kad kai kurie tokie sklypai tokie apleisti, jog ten pradėjo augti medeliai. Belieka pridurti, kad neduok Dieve, dar miškas užžels!

Didesnio apmokestinimo siekiantys pareigūnai vadovaujasi “efektyvaus naudojimo” argumentu. Labiau apmokestinimus “apleistą” žemę būtų siekiama arba “paskatinti” žmones kažką daryti su ta “apleista” žeme, arba parduoti ją kažkam, kas ją “efektyviau” naudotų. Šis argumentas paremtas prielaida, kad žmogus nemoka arba nežino, kaip elgtis su savo nuosavybe, o labiau jį apmokestinus (paspirginus!) jis taps verslesnis arba parduos savo nuosavybę kažkam verslesniam. Žodžiu, nepaspirginus žmogaus, normaliai elgtis jis nesugeba.

Tačiau didesnis apmokestinimas juk nepadaro žemės pelningesne, žmogaus verslesniu, neatveria naujų žemės panaudojimo galimybių. Priešingai, didesni mokesčiai nuskurdina žmogų. Jeigu žmogus su savo žeme nieko nedaro, nes jam per brangu, tai didesni mokesčiai jo padėtį tik pablogins.

Įdomu būtų sužinoti, kokia dalis šios žemės yra “apleista” dėl pačios valstybės, pavyzdžiui, užsitęsusio detalaus plano derinimo, žemės paskirties keitimo ir pan. Galbūt norint “paskatinti” žmones “efektyviau” tvarkytis su jų žeme, reikėtų paprastinti šias procedūras, o ne plėšti didesnius mokesčius iš žmonių, kurie ir taip patiria nuostolius dėl užstrigusių procesų? Gali būti ir tokių atvejų, kai sklypus įsigiję “spekuliantai” paprasčiausiai nenori pigiai parduoti jiems priklausančio sklypo ir laukia geresnių laikų. Nejaugi tai bausmės vertas elgesys?

Vieni piktinasi, kai netvarkomam sklype geltonuoja pienės, kiti – kai šalia stato daugiaaukštį pastatą. Pradėjusi labiau apmokestinti blogai tvarkomą žemę, vieną dieną valstybė gali pasibelsti ir į tavo duris ir apmokestinti knygomis ir konspektais apkrautą stalą, prie kurio galėtų dirbti daugiau žmonių. Vis tik pats žmogus, o ne jo kaimynas ar valdžia žino geriausiai, kaip jam elgtis su jo daiktu, todėl valdžia neturėtų kištis į privačią nuosavybę.

Patiko (8)

Rodyk draugams